Kauno apygardos teismo nutartis

2016-06-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-387-785/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-22
Bylos Nr.
1A-387-785/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39771-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ramūnas Antanavičius (pirm.), Algirdas Remeika, Danguolė Šiugždinytė
Nukentėjusysis
M. S.
Kaltinamasis
S. S., R. T., I. P.
Advokatai
Gintaras Česnulevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-387-785-2016;Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39771-2015-8;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6; 2.4.7 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus (kolegijos pirmininkas), Algirdo Remeikos, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei,

dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,

atleistoms nuo baudžiamosios atsakomybės S. S., R. T., I. P., jų gynėjui advokatui Gintarui Česnulevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Živilės Gecevičienės apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą.

S. S. perduota laiduotojai (motinai) D. S. pagal laidavimą. Laidavimas paskirtas vieneriems metams be užstato.

R. T., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą.

R. T. perduota laiduotojai (motinai) R. T. pagal laidavimą. Laidavimas paskirtas vieneriems metams be užstato.

I. P., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą.

I. P. perduota laiduotojai (motinai) L. P. pagal laidavimą. Laidavimas paskirtas vieneriems metams be užstato.

Baudžiamoji byla, vadovaujanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 4 dalimi, nutraukta.

Priteista solidariai iš S. S., R. T. ir I. P. nukentėjusiajai M. S. 117 (vienas šimtas septyniolika) eurų turtinei žalai atlyginti.

Priteista solidariai iš kaltinamųjų S. S., R. T. ir I. P. nukentėjusiajai M. S. 600 (šeši šimtai) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteista iš S. S., R. T. ir I. P. M. S. po 300 (tris šimtus) eurų turėtų bylos nagrinėjimo išlaidų (advokato atstovavimo pagalbos).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Varėnos apylinkės teismas nustatė, kad S. S. smurtaudama padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio, tai yra ji 2015 m. liepos 12 d. apie 06.00 val. (duomenys neskelbtini), asmeninių nesutarimų pagrindu kilus konfliktui su nukentėjusiąja M. S., veikdama bendrininkų grupėje kartu su R. T. ir I. P., tyčia, rankomis sugriebusi M. S. už plaukų, tempė ir lenkė jos galvą žemyn, R. T. kojomis spardant ne mažiau dviejų kartų M. S. į kojas bei ne mažiau dviejų kartų rankomis suduodant smūgius jai į šonus, nugarą, I. P. šampano buteliu suduodant vieną kartą M. S. į galvą, tuo savo veiksmais padarydama nukentėjusiajai M. S. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kaklo raumenų patempimo.

R. T. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalį, tai yra ji 2015 m. liepos 12 d. apie 06.00 val. (duomenys neskelbtini), asmeninių nesutarimų pagrindu kilus konfliktui su nukentėjusiąja M. S., veikdama bendrininkų grupėje kartu su S. S. ir I. P., tyčia, S. S. rankomis sugriebus M. S. už plaukų, tampant ir lenkiant jos galvą žemyn, spardė ne mažiau dviejų kartų M. S. į kojas ir rankomis sudavė ne mažiau dviejų smūgių jai į šonus, nugarą, I. P. sudavus vieną kartą šampano buteliu M. S. į galvą, tuo savo veiksmais sukeldama nukentėjusiajai M. S. fizinį skausmą,

I. P. smurtaudama padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio, tai yra ji 2015 m. liepos 12 d. apie 06.00 val. (duomenys neskelbtini), asmeninių nesutarimų pagrindu kilus konfliktui su nukentėjusiąja M. S., veikdama bendrininkų grupėje kartu su S. S. ir R. T., tyčia, S. S. rankomis sugriebus M. S. už plaukų, tampant ir lenkiant jos galvą žemyn, R. T. spardant ne mažiau dviejų kartų M. S. į kojas ir rankomis suduodant ne mažiau dviejų smūgių jai į šonus ir nugarą, I. P. sudavė vieną kartą šampano buteliu M. S. į galvą, tuo savo veiksmais padarydama nukentėjusiajai M. S. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo pakaušio srityje.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Živilė Gecevičienė prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nuosprendį dalyje dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir priimti naują nuosprendį. Pripažinti S. S. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės apribojimą 1 metams. Skirti įpareigojimus: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; tęsti mokslą. Įpareigojimus vykdyti 1 metus. Pripažinti R. T. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės apribojimą 10 mėnesių. Skirti įpareigojimus: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; tęsti mokslą. Įpareigojimus vykdyti 10 mėnesių. Pripažinti I. P. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės apribojimą 1 metams. Skirti įpareigojimus: būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; tęsti mokslą. Įpareigojimus vykdyti 1 metus.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog sutiktina su teismo padaryta išvada, kad surinktais ir ištirtais įrodymais patvirtintas nukentėjusiosios M. S. sužalojimo faktas. Sužalojimus padarė kaltinamosios S. S. ir I. P., o kaltinamoji R. T., suduodama smūgius, nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą, tačiau nesutiktina su teismo padaryta išvada, kad tokius veiksmus kaltinamosios atliko iš asmeninių paskatų, o ne pažeisdamos viešąją tvarką. Nukentėjusioji M. S. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme nuosekliai paaiškino, kad ją be aiškios priežasties, matant kartu per miestą gatve einančiai jaunimo grupei, sumušė visos trys kaltinamosios. Tokias aplinkybes patvirtino liudytojai E. A., A. V.. Šie liudytojai, kaip ir nukentėjusioji M. S., parodė, kad viskas prasidėjo nuo to, kad I. P. E. A. ir A. V. apliejo šampanu. Liudytoja A. M. nurodė visų kaltinamųjų veiksmus taip kaip ir M. S..

Prokurorė taip pat pažymi, kad teismas nepagrįstai atmetė dalį reikšmingų liudytojos K. N. parodymų, kurie būtent įrodo, kad kaltinamųjų veiksmai viešoje vietoje buvo matomi ir girdimi ne tik jaunimo grupei, einančiai gatve, bet ir prie gatvės namuose gyvenantiems asmenims, bei trikdė aplinkinių rimtį ir tvarką. Teigiama, kad įrodymų analizė įrodo, jog S. S., R. T., I. P. tyčiniai, viešoje vietoje atlikti veiksmai, kai jos kiekviena dėl menkavertės priežasties – S. S. dėl, kaip ji pati nurodo, pasakyto įžeidžiančio žodžio, o R. T. ir I. P., kaip jos pačios nurodo, gindamos S. S. – smūgiavo nukentėjusiajai, pripažintini įžūliais veiksmais, kuriais jos demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, nes nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, šiuos veiksmus atliko įvykį mačiusių mažiausiai dešimties liudytojų akivaizdoje, dėl ko jie patyrė nepatogumų. Kaltinamosios smurtaudamos, kad ir pažįstamų asmenų akivaizdoje, suvokė kad savo asmeniniams santykiams spręsti pasirinko viešą vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai demonstravo nepagarbą aplinkai. Aukščiau aptarti kaltinamųjų veiksmai pakankami tam, kad jų veika būtų kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K- 410/2011, Nr. 2K-242/2011, Nr. 2K-491/2013, Nr. 2K-141-507/2015). Be to, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai bei sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011, 2K-445/2013). Taigi teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą – kaltinamųjų veiką perkvalifikavo iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį ir kaltinamąsias atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Dana Rutkauskaitė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės S. S., R. T., I. P. ir jų gynėjas advokatas Gintaras Česnulevičius prašė apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Živilės Gecevičienės apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmos instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Vadovaujantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad prokurorė nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir prašo S. S., R. T., I. P. pripažinti kaltomis padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, laisvė, nuosavybė. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad S. S. ir I. P. sukėlė nukentėjusiajai M. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, o R. T. sukėlė fizinį skausmą, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai minėtus veiksmus kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir pažeidė viešąją tvarką. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad S. S., R. T. ir I. P. veiksmai pripažintini įžūliais, kuriais jos demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Šiuo atveju, vertinant ar buvo ir sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarką, itin svarbūs yra liudytojų parodymai. Tuo tarpu liudytoja K. N. parodė, kad 2015-07-12 ryte apie 5:30 val. pabudo nuo triukšmo. Atsikėlusi pro balkono langą pamatė, kad Vytauto gatvėje buvo daug jaunimo. Tarpusavyje gatvėje konfliktavo vaikinai, buvo triukšmas. Tas triukšmas iki merginų konflikto truko iki 20 min. K. N. paragino atsikelti draugą ir pažiūrėti, bet jis nereagavo ir toliau miegojo. Tuomet K. N. paėmė telefoną ir pradėjo filmuoti. Tik tada ji pamatė, kad tarp merginų vyksta kažkoks konfliktas, kuris truko iki 3-4 min. Visa tai rodo, kad liudytoja K. N. pabudo ne dėl konflikto, kuris įvyko tarp merginų, o nuo triukšmo, kurį kėlė vaikinai dar iki merginų konflikto. Šias aplinkybes, kad visų pirma įvyko konfliktas tarp vaikinų, taip pat patvirtino ir liudytojai E. A., J. A., A. V.. Taigi negalima teigti, kad S. S., R. T. ir I. P. savo veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį.

Nors prokurorė teigia, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, tačiau teismų praktikoje suformuota, jog nors veikos motyvai ir tikslai tiesioginės įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi, tačiau jų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, sprendimui, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-117-303/2016). Taigi sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog S. S., R. T. ir I. P., atlikdamos smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiąją S. S., nesiekė sutrikdyti viešosios tvarkos, demonstruoti nepagarbą aplinkiniams. Konfliktas tarp S. S., R. T., I. P. bei nukentėjusiosios M. S. įvyko dėl asmeninių nesutarimų, kuris buvo prasidėjęs daug anksčiau. Apklausta kaltinamąja S. S. parodė, kad M. S. kurį laiką draugavo su K. L.. Jiems išsiskyrus, S. S. pradėjo draugauti su K. L.. Nuo tada M. S. nutraukė santykius su S. S., nekalbėjo, šokiuose stumdydavo, replikuodavo. Apklaustos kaltinamosiomis R. T. ir I. P. taip pat parodė, kad konfliktas kilo asmeninių nesutarimų su nukentėjusiąja pagrindu. Viskas įvyko spontaniškai, viešosios tvarkos pažeisti nenorėjo. Pati nukentėjusioji M. S. patvirtino, kad įvyko žodinis konfliktas, po kurio prieš ją buvo panaudotas smurtas. Taigi aptartos aplinkybės patvirtina, kad S. S., R. T. bei I. P. neturėjo chuliganiškų paskatų ir veikė tik dėl asmeninio pobūdžio paskatų.

Vertinant ar buvo pažeista viešoji tvarka taip pat atsižvelgtina į tai, kiek truko neteisėti veiksmai. Nagrinėjamu atveju tiek iš liudytojų parodymų, tiek iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad konfliktas kilo staiga ir nesitęsė ilgą laiką. Pažymėtina ir tai, jog nei vienas apklaustas liudytojas neparodė, kad pasijuto šiurkščiai pažemintas, šokiruotas, jam buvo padaryta didelė materialinė žala, sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis ir pan. Maža to, liudytojas J. A. parodė, kad net nepastebėjo, jokio konflikto tarp merginų. Taigi visa tai rodo, jog konfliktas truko itin trumpą laiko tarpą, dalis aplinkinių jo net nepastebėjo ir visuomenės rimtis ar tvarka nebuvo sutrikdyta. Atsižvelgiant į tai, kad nei vienas liudytojas neparodė, kad buvo pažemintas ar patyrė kitų nepatogumų, nepagrįstu laikomas apeliacinio skundo motyvas, jog įvykį matę liudytojai patyrė nepatogumų ir buvo sutrikdyta visuomenės rimtis.

Atkreipiamas dėmesys, kad S. S., R. T. ir I. P. pagrįstai atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad buvo gauti prašymai perduoti kaltinamąsias pagal laidavimą. Teismas vertino tai, kad S. S., R. T. ir I. P. anksčiau nebuvo padariusios nusikalstamų veikų, pilnai pripažino savo kaltę, atlygino dalį turtinės ir neturtinės žalos, bei sutiko atlyginti ir likusią neturtinės žalos dalį, kuri būtų priteista teismo nuosprendžiu. Taip pat vertino kaltinamųjų pateiktas gimnazijos direktoriaus charakteristikas, kuriose jos charakterizuojamos teigiama ir pagrįstai konstatavo, jog yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, dėl kaltinamųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jų perdavimo pagal laidavimą.

Pažymima, kad kiti klausimai nuosprendyje tiek dėl civilinio ieškinio, tiek dėl proceso išlaidų atlyginimo taip pat išspręsti teisingai, BPK normos nepažeistos, o priteistas 600 eurų neturtinės žalos dydis atitinka tiek nukentėjusiosios, kuri apeliacinio skundo iš viso nepateikė, patirtus nepatogumus, tiek ir formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-377/2014, 2K-92/2014).

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, jog skundžiamas Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Živilės Gecevičienės apeliacinį skundą atmesti

Teisėjai Ramūnas AntanavičiusAlgirdas RemeikaDanguolė Šiugždinytė