- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2015-05-04
- Bylos Nr.
- 2S-1224-555/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02528-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6787-895/2015 pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 3-6), kuriuo prašė pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4797-658/2005 patvirtintą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 (antrą) punktą ir padidinti iš atsakovo A. V. priteistą sūnui S. V. skirtą išlaikymą, priteisiant iš atsakovo po 150 Eur per mėnesį iki sūnaus pilnametystės, o jeigu mokysis pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje – iki 24 metų, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei A. V.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje taip pat prašė taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną padidintą išlaikymą nepilnamečiui sūnui S. V. po 150 Eur per mėnesį iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos, pavedant šias lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei A. V..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 13 d. nutartimi (b.l. 15-16) ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Teismas nurodė, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui iš atsakovo jau yra priteistas Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4797-658/200, o duomenų, kad atsakovas nevykdytų teismo sprendimo, ieškovė nepateikė. Teismas rėmėsi CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktu, numatančiu, kad teismas gali taikyti tik įstatyme numatytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismo vertinimu, įstatymas nenumato galimybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisto išlaikymo dydžio keitimą. Teismas nurodęs, kad reikalavimai dėl pasikeitusių vaiko poreikių ir jiems tenkinti reikalingos sumos didinimo bus išspręsti bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl ginčo nutartimi sprendė, kad patenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės būtų patenkintas ir ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantė atskiruoju skundu (b.l. 18-20) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti apeliantės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos, priteisti sūnui iš atsakovo laikiną padidintą iki 150 Eur dydžio išlaikymą mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti apeliantę A. V..
Atskirajame skunde nurodė, kad teismas nesivadovavo teismų praktika, pasisakydamas, kad laikinas išlaikymas turi užtikrinti tik minimalius vaiko poreikius. Kadangi tokio pobūdžio bylos iki jų įsiteisėjimo trunka ilgą laiką, todėl gali būti pilnai neužtikrinti ir neapsaugoti nepilnamečio vaiko interesai bylos nagrinėjimo metu. Teismas neįvertino ir aplinkybės, kad nepilnametis apeliantės sūnus turi sveikatos sutrikimų, jam nustatyta trumparegystė. Teismas nepagrįstai sprendė, jog pritaikius prašomą taikyti laikinąją apsaugos priemonę, ginčas faktiškai būtų išspręstas iš esmės. Laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra laikinos, galioja tik tam tikrą laikotarpį – iki galutinio ginčo išsprendimo ir neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios, todėl taikant jas byla nėra išnagrinėjamas iš esmės ir ginčas neišsprendžiamas. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį šiuo atveju nulemia aplinkybė, kad dėl atsakovo nepakankamo prisidėjimo prie vaiko išlaikymo bus padaryta žala vaikui ir jo interesams. Apeliantė taip pat nurodė, kad CK 3.65 str. 2 d. ir CPK 145 str. 1 d. pateiktas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, gali taikyti ir kitokias apsaugos priemones, jeigu yra būtina apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus.
Atsiliepimas
Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) bei prašė taikyti CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones – priteisti laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui po 150 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą (LR CPK 144 str. 1 d.). LR CPK 384 str. 5 d. tiesiogiai numato galimybę teismui, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgiant į sutuoktinių, vaikų, taip pat vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas LR CK 3.65 straipsnyje. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (LR CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 11 p., LR CK 3.65 str. 1d., 2 d. 4 p.). Ši priemonė taikoma, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (LR CK 3.65 str. 1 d.). Šios konkrečios priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaikų teisės.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2005 m. birželio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4797-658/2005 šalių nepilnamečiam sūnui S. V. iš atsakovo priteistas išlaikymas po 150 Lt, kas šiuo metu sudaro 43,44 Eur, per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė ieškiniu prašo priteistą išlaikymą sūnui padidinti iki 150 Eur. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad priteisto išlaikymo sūnui nepakanka, nes sūnaus poreikiai su amžiumi išaugo, priteistas išlaikymas neužtikrina būtinų vaiko raidos sąlygų, be to sūnus turi sveikatos sutrikimų, serga trumparegyste.
Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus nustatyta ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje. Šios abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek ir atskirai nuo jo) pareigos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrajame skirsnyje. Vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų atsakomybė už vaiko gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes įtvirtinta ir 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu taip pat nustatyta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad Kauno apylinkės teismo 2005 m. birželio 2 d. sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas atsižvelgiant į vaiko amžių, jo poreikius, kainų ir paslaugų pokytį, įvykusį per 10 metų laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo, yra akivaizdžiai nepakankamas, neužtikrina net minimalių vaiko poreikių ir neatitinka protingumo kriterijų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad minėtu teismo sprendimu, sūnui išlaikymas priteistas prieš dešimt metų, per tiek laiko pasikeitė ir ekonominė šalies situacija, be to, jam šiuo metu yra keturiolika metų, ir kaip nurodė pati apeliantė, jis turi sveikatos sutrikimų, nustatyta trumparegystė, dėl ko vaiko poreikiai yra padidėję. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad pritaikius apeliantės prašomas laikinąsias apsaugos priemonės, iš esmės būtų patenkintas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės tėra laikino pobūdžio suvaržymai, galiojančios iki galutinio ginčo išsprendimo, ir neturinčios nei prejudicinės, nei res judicata galios, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad gali būti neužtikrinti nepilnamečio vaiko poreikiai, taip pat į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, bylų nagrinėjimo trukmę bei prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), turėjo taikyti ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą vaikui iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir įsiteisėjimo.
Ieškovė ieškiniu prašė Kauno apylinkės teismo 2005 m. birželio 2 d. sprendimu priteistą išlaikymą sūnui padidinti iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, taip pat prašė priteisti 150 Eur kas mėnesį teikiamą laikiną išlaikymą sūnui iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikti duomenys nei apie ieškovės, nei apie atsakovo turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas ir turtinius įsipareigojimus, ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovas vengia ar nemoka Kauno apylinkės teismo 2005 m. birželio 2 d. sprendimu priteisto išlaikymo, be to, minėtu sprendimu apeliantei jau yra priteista iš atsakovo 43,44 Eur sūnaus išlaikymui, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog minimaliems vaiko poreikiams patenkinti pakankama laikino išlaikymo suma yra 200 Eur per mėnesį, skiriama abiejų tėvų (po 100 Eur) iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus, tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmos instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. nustatyti tiek tikrieji vaiko poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas laikinas išlaikymas vaikui po 100 Eur kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis, ieškovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl kitų apeliacinių skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutiniam procesiniam sprendimui, nepasisakytina.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: ieškovės A. V. prašymą tenkini iš dalies, iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (šimtą eurų) kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6787-895/2015 priėmimo ir įsiteisėjimo. Ieškovę A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.