Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Administracinės bylos Nr. ATP-257-106/2012 Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00037-2012-8 Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.7.; 79.1.

NUTARIMAS

2012 m. balandžio 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, 2011 m. gruodžio 10 d. vairuodamas automobilį nesustojo prie kelio ženklo Nr. 204 (STOP), kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą. Tokiais savo veiksmais J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 175 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 straipsnyje.

2011 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.68N-1313955-11 J. B. pagal ATPK 125 straipsnį paskirta 400 Lt bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.

2012 m. sausio 6 d. J. B. padavė skundą Klaipėdos rajono apylinkės teismui dėl 2011 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK nutarimo Nr. Nr.68N-1313955-11 panaikinimo.

2012 m. vasario 24 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria atmetė J. B. skundą. Nutartyje konstatuojama, kad atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojo R. M. teismo posėdžio metu duotus parodymus bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad J. B. padaryta veika atitinka administracinio teisės pažeidimo ATPK 125 straipsnio sudėtį, todėl nutarime veika kvalifikuota teisingai ir nėra pagrindo naikinti nutarimo.

Pagrindiniai įvykio įrodymai buvo pareigūnų R. M. liudijimas ir A. M. įvykio metu surašytas protokolas, jo žmonos L. B. liudijimas, bei įvykio vietos schema su fotografijomis. Protokolą surašęs pareigūnas A. M. jo žiniomis šiuo metu nebedirba policijoje ir į teismo posėdį neatvyko. Taip pat jo žiniomis šis pareigūnas atleistas dėl neigiamų aplinkybių. Posėdžio metu jo klausimą ar šis pareigūnas dar dirba ir dėl kokių priežasčių yra atleistas, teisėja A. Sakalauskaitė atmetė, o posėdžio sekretorė neįtraukė į posėdžio protokolą. Tačiau jis mano, kad jei pareigūnas buvo atleistas dėl neigiamų priežasčių, jis galėjo būti nesąžiningas ir jo atveju. Tokiu metu, tokioje atokioje vietoje pareigūnai galėjo tikėtis gauti kyšį, tačiau jis, nematydamas savo kaltės, nenorėjo daryti kito nusižengimo, t.y. papirkinėti pareigūnus. Šią savo nuomonę tikėjosi išdėstyti posėdžio metu, tačiau gerb. teisėja jam neleido to padaryti teigdama, kad tuo metu A. M. buvo pareigūnas todėl abejoti jo veiksmais pagrindo nėra.

Taip pat nesutinka su nutarties teiginiu, kad liudytojas R. M. galėjo būti nesuinteresuotas duoti klaidinančius parodymus, bei yra nesuinteresuotas bylos baigtimi. Paaiškėjus jo nurodytoms aplinkybėms jam grėstų darbinės nuobaudos. Be to, R. M. parodymai akivaizdžiai neatitiko tikrovės. Jis teigė, kad 2011 gruodžio 10 d. 1 val. 35 min. jo ekipažas budėjo 20 m. nuo nurodytos pervažos. Pareigūnai buvo išlipę iš automobilio ir neneigė, kad pervaža buvo apšviesta bei gerai matoma. Turi pastebėti, kad 20 metrų atstumu jis tikrai būtų matęs pareigūnus ar jų automobilį. Tačiau tiek jis, tiek jo šalia sėdėjusi žmona pareigūnų nematė. Be to, 20 m. nuo pervažos jie turėjo stovėti beveik ant kelio ir galėjo jį sustabdyti iškart. Tačiau pasivijo automobilį už gerų 600 — 700 m. jau po to, kai jis pravažiavo sankryžą. Tą patvirtina ir jo teismui pateikta schema bei fotografijos. Tačiau į šiuos įrodymus nebuvo atsižvelgta. Tuo tarpu nutartyje jos sutuoktinės L. B. parodymai vertintini kaip nepatikimi, tačiau ji davė parodymus nuoširdžiai, nes kaip ir jis buvo pareigūnų savivalės liudininke. Ji įvykio metu nemiegojo, nesnaudė, aiškiai matė kelią ir įvykio aplinkybes. Apie tai ji gali paliudyti dar kartą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su Klaipėdos rajono apylinkės teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

ATPK 125 straipsnis numato administracinę atsakomybę už važiavimą per geležinkelį tam neskirtose vietose, kitų transporto priemonių, sustojusių prieš pervažą praleisti traukinio, apvažiavimą, įvažiavimą į pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas arba pradeda leistis, savavališką užtvaro pakėlimą arba jo apvažiavimą, įvažiavimą į pervažą, jeigu už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimą per pervažą, taip pat kelio ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“ reikalavimo nesilaikymą, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą. KET 175 punkte numatyta, jog „duodamas kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, kelio ženklą „Stop“, šviesoforą, pakeliamąjį užtvarą, o jeigu jų nėra – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė“. KET 1 priedo „Kelio ženklai“ Nr. 204 pateiktas toks „Stop“ ženklo paaiškinimas „Draudžiama važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš kertamos važiuojamosios dalies kraštą.

Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu J. B. nepripažino padaręs jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo. Teigia, jog buvo sustojęs prie kelio ženklo „STOP“. Nurodo, jog prie geležinkelio sankryžos judėjo labai lėtai, todėl stabdymas buvo nežymus, be to buvo prastos oro sąlygos, todėl pareigūnai neužfiksavo jo sustojimo (b. l. 15, 28-29).

Liudytoja L. B. teismo posėdžio metu parodė, jog yra J. B. sutuoktinė ir kartu važiavo automobilyje, tačiau vairavo jos sutuoktinis. Paaiškino, kad buvo labai blogas oras ir vėlu, todėl jie važiavo atsargiai. Nurodė, kad automobilis tikrai buvo sustojęs prieš pervažą (b. l. 29).

Liudytojas R. M. apylinkės teisme parodė, kad dirba Klaipėdos rajono PK kelių policijoje. Tikslios datos neatsimena, stovėjo patruliavimo grafiku. Buvo išlipę iš automobilio, buvo gerai matoma vieta. J. B. vairuodamas automobilį truputį stabtelėjo, tačiau nesustojo (b. l. 36).

Apygardos teismas pažymi, jog neabejotina, kad kiekvieno kelių eismo taisyklėse numatyto punkto ir kelio ženklo paskirtis yra užtikrinti eismo saugumą, todėl kelių eismo dalyviai kelių eismo taisyklių reikalavimus privalo vykdyti ne formaliai, o atsižvelgdami į jų esmę. Atitinkamomis nuostatomis turi vadovautis ir policijos pareigūnai, vertindami kelių eismo dalyvių elgesį, galimai pažeidžiantį kelių eismo taisyklių reikalavimus, užtikrinančius eismo saugumą. Tiek J. B. ir L. B., tiek liudytojo policijos pareigūno R. M. parodymai leidžia teigti, jog J. B. buvo sustojęs ( pareigūnas liudydamas nurodė „stabtelėjęs“ ) prieš „Stop“ ženklą, ir pervažą kirto įsitikinęs tokio savo manevro saugumu, t. y. įvykdęs esminius anksčiau aptartus KET 175 punkto ir kelio ženklo „Stop“ reikalavimus – sustoti ir prieš pradedant važiuoti įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė, todėl tokius J. B. veiksmus kvalifikuoti pagal ATPK 125 straipsnį nėra pagrindo. KET nėra nurodyta, kiek laiko turi trukti automobilio sustojimas, svarbu, kad vairuotojas sustojęs spėtų įsitikinti, kad važiuoti per geležinkelio pervažą yra saugu. Jei J. B. važiavo prieš geležinkelio pervažą labai lėtai, akivaizdu, kad ilgai stovėti prie pervažos, siekiant išsiaiškinti, ar per ją važiuoti saugu, ar neartėja traukinys, nebuvo būtina.

Konstatuotina, jog teismas, negali remtis prielaidomis, visas abejones turi vertinti patraukto administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Šiuo atveju byloje surinkti įrodymai neginčytinai nepatvirtina to, kad J. B. prieš važiuodamas per geležinkelio pervažą nesustojo prieš kelio ženklą „STOP“. Atsižvelgus į tai, kad nesurinkta pakankamai jo kaltę padarius ATPK 125 straipsnyje numatytą pažeidimą patvirtinančių įrodymų, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, bylą J. B. atžvilgiu nutraukiant (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. B. apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą J. B. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.