Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2010-07-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1127-580/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-16
Bylos Nr.
II-1127-580/2010
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marija Strumskienė
Pažeidėjas
R. B.

Įžanginė dalis

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS(S)NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. B.,jos atstovei S. B.,atsakovo atstovei Virginijai Pavalkienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. B. skundą dėl valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ nutarimo administracinio teisės pažeidimo bylose pakeitimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. B. prašo pakeisti valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ 2010-05-10 nutarimą Nr. 4.2/04-1V-119/1 ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos.

Valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ 2010-05-10 nutarimu Nr. 4.2/04-1V-119/1 R. B. nubausta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 193-1 straipsnį už tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mažmeninės prekybos veiklos vietoje, (duomenys neskelbtini) 16, Vilniuje, realizuodama 42 sidabrinius 925 prabos gaminių vienetus, nepaženklintus Lietuvos Respublikoje galiojančiais valstybiniais kontroliniais prabavimo ženklais, vykdė veiklą, susijusią su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, neįregistravus Lietuvos prabavimo rūmuose ir tuo pažeidė Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 straipsnio ir 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus; 10 netauriųjų metalų gaminių vienetais kaip sidabriniais 830 ar 925 prabų gaminiais kartu su tauriųjų metalų gaminiais (sidabriniais gaminiais), nesilaikė Tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių realizavimo, supirkimo, perdirbimo, naudojimo, sandėliavimo, apskaitos, saugojimo ir transportavimo taisyklių 12 p. reikalavimo ir tuo pažeidė Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 20 straipsnio 3 dalies reikalavimus; nustatyta, kad R. B., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą.

Skunde R. B. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere įsidarbino 2009-09-01, buhaltere ir direktore pradėjo dirbti nuo 2009-11-09 iki 2010-02-25. Dirbdama buhaltere, apskaitą tvarkė pagal pateikiamus dokumentus. Įsidarbinusi direktore, pastebėjo, kad buhalterija yra netvarkinga ir turėjo už kelis praeitus metus tvarkyti buhalterinius duomenis. Kai kurių buhalterinių duomenų nėra gavusi iki šiol. Kadangi ji negavo prašomų dokumentų ir akcininkai į jo pastabas nereaguoja, ji atsisakė eiti direktorės pareigas. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikta tauriųjų metalų ekspertizė ir surašytas ATP protokolas, ji sužinojo tik 2010-03-10. Ji negalėjo atvykti į pažeidimo nagrinėjimą, gavusi dokumentus, parašė pasiaiškinimą. Nurodė, kad įmonėje, užsiimančioje papuošalų prekyba, anksčiau nedirbo, nebuvo tinkamai susipažinusi su tokios įmonės vedimo praktika. Ji buvo informuota, kad papuošalai yra tvarkingi, formalumai sutvarkyti, gauti leidimai. Jos, kaip direktorės, darbo metu papuošalai įgyti nebuvo, todėl ji negali atsakyti už prekes, kurios pradėtos pardavinėti iki jos. Susidūrę su minėta situacija, nusprendė nebeprekiauti juvelyriniais ir sidabro dirbiniais, apie tai informavo VĮ „Lietuvos prabavimo rūmus“.

Paaiškino, kad jos finansinė situacija yra bloga. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba tik vieną valandą per dieną už mėnesinį 100 litų atlyginimą. Tik dėl sunkios materialinės padėties ir negalėjimo susirasti darbą ji sutiko dirbti direktore UAB „(duomenys neskelbtini)“, be to akcininkai garantavo, kad iki jos viskas buvo tinkamai tvarkoma. R. B. pripažįsta padarytus pažeidimus, gailisi dėl jų.

Teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytas aplinkybes. Pripažino, kad dalyvavo 2010-03-16 vykusiame bylos nagrinėjime. Teismui atmetus skundą ir palikus to paties dydžio baudą, prašė jos sumokėjimą išdėstyti.

VĮ Lietuvos prabavimo rūmų atstovė prašė nutarimą palikti nepakeistą, nurodė, kad institucija sutiktų su tuo, kad R. B. paskirta bauda, atsižvelgus į naujai pateiktus dokumentus būtų sumažinta, tačiau nesutiktų, jei bauda būtų neskiriama.

Skundas tenkintinas iš dalies.

VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ 2010-05-10 nutarimu Nr. 4.2/04-1V-119/1 R. B. buvo pripažinta kalta padarius pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso 193-1 straipsnyje ir jai paskirta 2500 Lt bauda. Pažeidimas buvo nustatytas dėl to, kad 2009-12-02 patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktore buvo R. B., veiklą, susijusią su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, (duomenys neskelbtini) 16, Vilniuje, buvo rasti realizuoti skirti ir pagal Tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių, laužo ir atliekų (vertybių) paėmimo aktą Nr. 04-1V-191/1 paimti 52 baltos spalvos metalo gaminiai. Patikrinus šiuos gaminius buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mažmeninės prekybos vietoje, (duomenys neskelbtini) 16, Vilniuje, realizuodama 42 sidabrinius 925 prabos gaminių vienetus, nepaženklintus Lietuvos Respublikoje galiojančiais valstybiniais kontroliniais prabavimo ženklais, vykdė veiklą, susijusią su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, neįsiregistravus Lietuvos prabavimo rūmuose ir tuo pažeidė Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Be to, įmonė realizuodama 10 netauriųjų metalų gaminių vienetais kaip sidabrinius 830 ir 925 prabų gaminius kartu su tauriųjų metalų gaminiais (sidabriniais gaminiais), nesilaikė Tauriųjų metalų apskaitos, saugojimo, transportavimo taisyklių 12 punkto reikalavimo, kad negali būti realizuojami kaip tauriųjų metalų gaminiai ir privalo būti paženklinti ženklais „METALAS“, „METAL“ arba „MET“. Realizuojant šiuos metalų gaminius matomoje vietoje privaloma užrašyti „Netauriųjų metalų gaminiai“. Neįvykdžius šių reikalavimų buvo pažeisti Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 20 straipsnio 3 dalies reikalavimai. Nutarimu skiriant nuobaudą konstatuota, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad R. B. pripažino padarytą pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi.

Pagal ATPK 193-1 straipsnį nustatytos tvarkos verstis komercine ar ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais bei jų gaminiais, pažeidimas užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo vieno šimto iki dviejų tūkstančių litų, pareigūnams arba darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims – nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų su tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių, laužo ir atliekų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) numatė, kad visi tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai, skirti realizuoti Lietuvos Respublikoje, taip pat įvežti į Lietuvos Respubliką, turi atitikti šio įstatymo nustatytas prabas. Tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiuose turi būti įspauduotas Lietuvos valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas, praba, atsakomybės ženklas, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, o Lietuvoje pagamintuose gaminiuose – ir pagaminimo metų šifras. 17 straipsnio 2 dalis leidžia be Lietuvos prabavimo rūmų kontrolinio įspaudavimo ar kokybės pažymėjimo gali būti realizuoti gaminius: jeigu įvežanti šalis yra pasirašiusi su Lietuvos Respublika tarptautinę sutartį ar susitarimą dėl įspaudavimo ir kokybės pažymėjimo abipusio pripažinimo; jeigu tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai, įvežami iš kitos valstybės – priklausančios Europos ekonominei erdvei ir Turkijos, kuriose juos leidžiama teikti rinkai, – yra patikrinti ir paženklinti įgaliotos ir nepriklausomos institucijos, turi savo gaminyje įspaustą toje valstybėje registruotą atsakomybės ženklą; jeigu tauriųjų metalų gaminiai paženklinti bendruoju kontrolės ženklu pagal Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencijos reikalavimus; monetos, ordinai, garbės ženklai, prizai, išgraviruotos asmeninės dovanos.

To paties įstatymo 6 straipsnio 1 dalis numatė, kad ūkio subjektai gali užsiimti Lietuvos Respublikoje komercine - ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, tik įsiregistravę Lietuvos prabavimo rūmuose. Ūkio subjektų registravimo tvarką nustato Lietuvos prabavimo rūmų steigėjas.

Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad ūkio subjektai privalo laikytis tauriųjų metalų ir brangakmenių, taip pat tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių realizavimo, supirkimo, perdirbimo, naudojimo, sandėliavimo, apskaitos, saugojimo ir transportavimo taisyklių, kurias rengia Lietuvos prabavimo rūmai ir tvirtina Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Tauriųjų metalų apskaitos, saugojimo, transportavimo taisyklių, patvirtintų 1999-06-04 finansų ministro įsakymu Nr. 146, 12 punkte sakoma, kad gaminiai iš netauriųjų metalų, padengti tauriausiais metalais, taip pat gaminiai, neatitinkantys žemiausios Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 7 straipsnyje nustatytų prabų ir tauriųjų metalų gaminiams šių taisyklių IX skyriuje keliamų reikalavimų, negali būti realizuojami kaip tauriųjų metalų gaminiai ir privalo būti paženklinti ženklais „METALAS“, „METAL“ arba „MET“. Realizuojant šiuos gaminius, matomoje vietoje privaloma užrašyti: „Netauriųjų metalų gaminiai“.

Pažeidimo sudėtis yra įrodyta VĮ Lietuvos prabavimo rūmai surašytu Ūkio subjekto veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, 2009-12-02 patikrinimo aktu Nr. 04-1V-191/1 (b. l. 30-33), kuriuo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo atlikimo vietoje (duomenys neskelbtini) 16, Vilniuje, rasti 146 vienetai sidabrinių gaminių, įspauduotų Lietuvos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, 48 gaminiai rasti tik su deklaruotomis sidabro gaminių 925, 830 prabomis. Tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių, laužo ir atliekų (vertybių) 2009-12-02 paėmimo aktu Nr. 04-1V-191/1 buvo paimti 52 vienetai gaminių kontroliniam prabų ir įspaudų patikrinimui (b. l. 33). VĮ Lietuvos prabavimo rūmai 2009-12-17 Tauriųjų metalų gaminių ekspertizės aktu Nr. 5.2-65 buvo nustatyta, kad 42 vienetai metalo gaminių pagaminti iš sidabro lydinių, atitinkančių 925 prabą, iš jų 1 paženklintas Lietuvos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu, kiti nepaženklinti, 10 vienetų metalo gaminių pagaminti iš sidabro lydinių ir netauraus metalo detalių, iš jų 3 padengti netauraus metalo danga ir turi būti ženklinami ženklu „MET“. Šių faktų nustatymas sąlygoja išvadą, kad padarytas pažeidimas – prekyba tauriaisiais metalais neįregistravus veiklos Lietuvos prabavimo rūmuose ir gaminių nepaženklinimas „MET“ ženklu, yra įrodytas tinkamai.

R. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti nuo 2009-09-01 vyr. buhalterės pareigose. Nuo 2009-11-09 buvo pakeistas darbo sutarties 1.2 punktas ir pareiškėja paskirta įmonės direktore, nuo 2010-02-25 vėl pradėjo dirbti vyr. buhaltere, o 2010-05-28 darbo sutartis buvo nutraukta.

VĮ Lietuvos prabavimo rūmų 2009-10-01 nutarimu Nr. 4.2-L-11 buvo sustabdyta ir uždrausta bet kokia UAB “(duomenys neskelbtini)” veikla, susijusi su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, kol bendrovė nebus įregistruota Lietuvos prabavimo rūmuose (b. l. 20). Tuo viešojo administravimo institucija sprendimu tiesiogiai nurodė prekybos tauriaisiais metalais įstatyminį reguliavimą. Kadangi tuo metu R. B. dirbo įmonės vyr. buhaltere, jai turėjo būti žinoma apie tokį įmonės veiklos uždraudimą. Be to, laikotarpiu nuo 2009-11-09 iki 2010-02-25 dirbdama įmonės direktore ji turėjo pareigą būti susipažinusia su tauriųjų metalų prekybą reglamentuojančiais teisės aktais. Todėl pareiškėjos aiškinimai, kad ji dirbo trumpai, akcininkai jai nepateikė reikalingų dokumentų, nedaro įtakos jos kaltei dėl padaryto pažeidimo.

Pareiškėja kaip procesinius pažeidimus administracinės nuobaudos skyrimo procedūroje skunde nurodė tai, kad apie tauriųjų metalų ekspertizės atlikimą bei administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą sužinojo tik 2010-03-10. Dėl tokio skubotumo ji negalėjo atvykti į bylos nagrinėjimą. Teismo posėdžio metu pareiškėja poziciją pakeitė ir pripažino, kad 2010-03-16 posėdyje, kuriame buvo svarstomas jos administracinės atsakomybės klausimas, ji dalyvavo. Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. B. buvo surašytas 2010-03-05 (b. l. 39), Tauriųjų metalų gaminių ekspertizės aktas Nr. 5.2-65 surašytas 2009-12-17 (b. l. 36). 2010-03-08 raštu Nr. 1.5-209 VĮ Lietuvos prabavimo rūmai pareiškėjai išsiuntė dokumentus bei pranešimą apie bylos nagrinėjimą 2010-03-16 posėdyje. Dokumentai R. B. buvo išsiųsti paštu, tačiau grąžinti neatsiėmus (b. l. 41). 2010-03-10 dokumentai išsiųsti elektroniniu paštu (b. l. 33). VĮ Lietuvos prabavimo rūmai 2010-03-16 priėmė nutartį Nr. 4.2/04-1V-119/1, kurioje, atsižvelgdama į R. B. gailėjimąsi bei prisipažinimą nagrinėjimo metu, nutarė įpareigoti ją iki 2010-04-26 pateikti atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą rodančius dokumentus, o bylą galutinai išnagrinėti gavus prašomus dokumentus (b. l. 37). R. B. 2010-03-28 pateikė Pasiaiškinimą dėl nustatytų pažeidimų, kuriame nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir nurodyta 2010-03-16 bylos nagrinėjimo metu (2010-03-16 nutartis). Apie bylos nagrinėjimą, kurio metu buvo priimtas skundžiamas VĮ Lietuvos prabavimo rūmų 2010-05-10 nutarimas pareiškėjai nebuvo pranešta. ATPK 272 straipsnio 1 dalis nustato, kad nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, byla gali būti išnagrinėta tik tada, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Bylos atveju pareiškėjai iš dalies buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, nes ji buvo informuota ir dalyvavo 2010-03-16 nagrinėjime. Pareiškėja šį faktą pripažino ir nedalyvavimo bylos nagrinėjime nenurodė skunde kaip pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą (motyvai dėl nedalyvavimo nagrinėjime pateikti skunde, kaip nurodyta siejami su negalėjimu pasiruošti posėdžiui dėl pernelyg vėlyvo dokumentų gavimo, tačiau ši aplinkybė nenurodoma kaip pagrindas nutarimo panaikinimui). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja dalyvavo bylos nagrinėjime 2010-03-16, kurio metu galėjo tinkamai pasinaudoti teise duoti paaiškinimus, o taip pat dėl to, kad skundu kelia prašymą tik sušvelninti paskirtą nuobaudą, šis administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo proceso pažeidimas nepripažįstamas esminiu proceso pažeidimu.

Pareiškėja šiuo metu yra pasirašiusi darbo sutartį, pagal kurią numatytas 1515 Lt darbo užmokestis. Ji turi nekilnojamojo turto, automobilį. ATPK 30-2 straipsnis nustato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Priimant skundžiamą nutarimą buvo atsižvelgta į R. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Bylos nagrinėjimo metu kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Pareiškėjai paskirta bauda kiek mažesnė nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Tokio dydžio bauda sudaro daugiau nei šešių mėnesių darbo užmokestį, kokį pareiškėja gavo dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir vyr. buhaltere (400 Lt). Dabartiniu metu gaunamas darbo užmokestis per mėnesį yra 2 kartus mažesnis už paskirtą baudą. Esant tokioms aplinkybėms baudos dydis laikomas neproporcingu padarytam pažeidimui ir turi būti sumažintas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai paskirta didelė bauda bei įvertinus jos gaunamas pajamas, taikoma ATPK 313 straipsnio 4 dalis ir baudos sumokėjimas išdėstomas.

Pareiškėja prašo apskritai neskirti baudos už padarytą pažeidimą. Mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda gali būti skiriama ar asmeniui administracinė nuobauda neskiriama tuo atveju, jei pripažįstama reikalingu pritaikyti ATPK 30-1 straipsnį. Pagal šio straipsnio normas ATPK 30-1 straipsnio taikymas galimas atsižvelgiant į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo vertinimu ATPK 30-1 straipsnio taikymas šioje byloje nėra galimas, kadangi įstatymų leidėjas, numatydamas aukštas sankcijos ribas, nustatė didelį veikos pavojingumą visuomenei, prekybos taisyklių nesilaikymas pažeidžia pirkėjų interesus, R. B. nesiėmė reikalingų priemonių prekybos taisyklių laikymuisi užtikrinti, ji turi pakankamas pajamas baudai sumokėti. Atsižvelgiama ir į tai, kad veika buvo padaryta po to, kai prekybą tauriųjų metalų gaminiais kontroliuojanti įmonė buvo perspėjusi įmonę dėl netinkamai pažeidžiant įstatymus vykdomos veiklos.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ 2010-05-10 nutarimą Nr. 4.2/04-1V-119/1 paskirtą administracinę baudą sumažinant iki 1250 Lt (tūkstantis du šimtai penkiasdešimt Lt). Baudos mokėjimą išdėstyti 2 mėnesiams, mokant lygiomis dalimis.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė