Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. V. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-12-08 nutarimo, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 1 d. ir nubaustas 320 (trijų šimtų dvidešimties) eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. nubaustas už tai, kad 2015-11-26 apie 7.41 val., Pakruojo rajone, Petrašiūnų kaime, Stoties gatvėje, vairavo automobilį „VW PASSAT T variant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą R. V. vardu, būdamas neblaivus - alkoholio matavimo prietaisu „Lion Alcolmeter 500“ (prietaiso Nr. 19001, paklaida ± 5 %, metrologinės patikros sertifikato Nr. 0179627, galioja iki 2016-02-28) jam nustatytas 0,47 promilių girtumas – lengvas girtumo laipsnis, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. Šiais savo veiksmais E. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 1 d.

Kadangi bylos nagrinėjimo metu (2015-12-08) dar neturėjo jo paimto kraujo tyrimo rezultatų, jis prašė teismo bylos nagrinėjimą atidėti, tačiau teisėja prašymą atmetė ir iš karto paskelbė nutarimą. Pažeidėjo nuomone, toks sprendimas yra nepagrįstas, neteisingas, priimtas neištyrus visų bylos aplinkybių, todėl naikintinas. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė specialisto išvadą, kurioje konstatuota, kad tyrimo metu (2015-11-26 08.40 val.) E. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Skunde pažymima, kad pagal specialios teismo medicininės literatūros duomenis suaugusio žmogaus organizme, esant ramybės būsenai, per valandą oksiduojasi apie 0,15 promilių alkoholio, miegant 0.01-012 promiles, dirbant sunkų fizinį darbą - iki 0.02-0,25 promilės ir daugiau. Todėl, įvertinus bei sulyginus patikrinimo alkotesteriu laiką (2015-11-26 07:41:16 val.) ir jo metu gautą rezultatą (0,47 (± 5 %)) su kraujo tyrimo, paimto 2015-11-26 08.40 val., gautais duomenimis (etilo alkoholio nerasta arba 0.00 promilės) pagal medicininės literatūros duomenis apie alkoholio kiekio organizme mažėjimą, akivaizdžiai kyla abejonės dėl jo neblaivumo nustatymo duomenų, gautų 07.41 val., patikrinus asmenį alkotesteriu policijos pareigūnams, teisingumo, nes nepraėjus nei valandai po to, kai jo neblaivumą patikrino policijos pareigūnai, alkoholio koncentracija jo kraujyje, esant nustatytam 0,47 promilės girtumui, sumažėti iki 0,00 promilės negalėjo.

Tuo remiantis, apelianto nuomone, Pakruojo rajono apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo jo kaltę padarius ATPK 126 str. 1 d. numatyta administracini pažeidimą, nes nustatydamas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, neįvertino surinktų įrodymų pakankamumo, išsamumo, liečiamumo, nuoseklumo, logiškumo, jų šaltinių patikimumo ir savo išvadas grindė duomenimis, kurie neatitinka faktinių aplinkybių ir yra ginčytini.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad remiantis LR ATPK 248, 257, 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju apylinkės teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė nevisapusiškai ištyręs byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju iš E. V. administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, jog buvo įvertinti tik tie duomenys, kuriuos surinko ir pateikė administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija. Be to, pažymėtina, kad, nors teismo posėdyje dalyvavo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nebuvo rašomas teisiamojo posėdžio protokolas, todėl nebuvo tiksliai užfiksuoti jo paaiškinimai bei prašymai.

Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą bei asmenų žodinius paaiškinimus.

Kaip minėta, nubaustasis E. V. kartu su savo apeliaciniu skundu pateikė specialisto išvadą apie alkoholio kiekį jo kraujyje, kurios jis neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, nes bylos nagrinėjimo metu dar nebuvo jos gavęs. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas ignoravo jo prašymą bylos nagrinėjimą atidėti iki bus gauta minėta išvada, todėl ši svarbi aplinkybė pirmosios instancijos teismo liko neįvertina.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Pakruojo rajono apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, nesurašytas teismo posėdžio protokolas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, privalo papildomai ištirti bylos aplinkybes ir vertinti įrodymų visumą.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-12-08 nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl jis naikintinas ir administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas nepasisako dėl kitų E. V. apeliacinio skundo argumentų, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinis teismas gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-12-08 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.