Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, Justinai Antanaitienei, Rasai Ganienei ir Jurgitai Radauskaitei, dalyvaujant ieškovo Kauno miesto savivaldybės atstovui M. B., atsakovei V. Š. ir jos atstovui advokatui Elmarui Urbonui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovei V. Š. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, ir pagal atsakovės V. Š. patikslintą priešieškinį atsakovui dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Patikslintas priešieškinis tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos pagal ieškinyje pareikštą reikalavimą ir šio reikalavimo faktinį pagrindą. Ieškovas prašo atsakovę iškeldinti iš buto, remdamasis tuo, kad yra buto savininkas, o atsakovė jį užėmė savavališkai ir gyvena be teisinio pagrindo, nes 2008-12-19 mirus pagrindinei nuomininkei, pažeisdama CK 6.602 straipsnio 2 dalies reikalavimus nesudarė nuomos sutarties savo vardu.

Iš byloje esančių rašytinų įrodymų nustatyta, kad ieškovui Kauno miesto savivaldybei nuo 2003-11-13 įregistruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis 2002-02-15 perdavimo-priėmimo aktu (NTR išrašas, 7 b.l.). Kauno miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Gyvenamųjų patalpų suteikimo skyrius 1986-07-14 išdavė gyvenamosios patalpos apsikeitimo orderį Nr. 1199p, pagal kurį šis butas suteiktas Z. B., gim. 1922 m. Orderyje įrašyta pagrindinės nuomininkės Z. B. šeimos narė - anūkė V. Č. L. (dabar Š.), gim. 1966 m. Šiame bute atsakovės V. Š. gyvenamoji vieta deklaruota nuo 1986-08-05 (12, 53 b.l.), o atsakovės dukters I. Š., gim. 1986-10-10, ir anūkės G. Č., gim. 2011-02-15, gyvenamoji vieta buvo deklaruota iki 2013-06-10 (137, 138 b.l.).

Kauno SĮ „Santakos butų ūkis“, remiantis 1986-07-14 orderiu Nr. 1199p, 1999-04-22 sudarė gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį su nuomininke Z. B. (8-9 b.l.), kuri mirė 2008-12-19 (11, 76 b.l.).

Po pagrindinės nuomininkės Z. B. mirties nuomos sutartis su atsakove nesudaryta. Ieškovas 2009-09-07 raštu ieškovei nustatė terminą iki 2009-10-01 išsikraustyti iš savavališkai užimto buto ir įspėjo, kad neįvykdžius reikalavimų bus iškeldinama teismine tvarka CK 6.612 straipsnyje numatytu pagrindu (13 b.l.). Iš UAB Kauno ir komunalinio butų ūkio gyvenamosios patalpos apžiūros aktų, 2014-04-29 ir 2014-08-25 (14, 17 b.l.), matyti, kad patikrinus ginčo butą ir jo būklę, nurodyta, kad jame savavališkai gyvena atsakovė V. Š.. Pirminio patikrinimo dieną, 2014-04-29, atsakovei surašytas raginimas per vieną mėnesį atlaisvinti butą, atsakovė pasirašyti atsisakė (15 b.l.). Po pakartotinio patikrinimo UAB Kauno komunalinis ir butų ūkis 2014-04-28 informavo savivaldybę, kad atsakovė bute gyvena savavališkai ir gera valia jų neatlaisvina (15 b.l.).

Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad po močiutės mirties (2008-12-19) mokėjo komunalinius ir nuomos mokesčius kiek pajėgė, bet dėl sunkios finansinės padėties susidarė skolos. Po močiutės mirties buvo nuvykusi į savivaldybę dėl nuomos sutarties pakeitimo, tačiau jai buvo pasakyta sumokėti nuomos mokesčio įsiskolinimą. Šiuos atsakovės paaiškinimus patvirtina AB „City Service“ ieškovui adresuotas 2009-05-20 raštas, kuriame nurodyta, kad 2009-05-19 apsilankius ginčo bute, rasta atsakovė V. Š., jos duktė I. Š. laikinai išvykusi dirbti į Norvegiją, nuomos mokesčio skola 2009-05-01 sudarė 600 Lt, atsakovė pajamų neturi, registruota darbo biržoje. AB „City Service“ 2009-08-10 pranešime savivaldybei nurodyta 2009-07-01 susidariusi nuomos mokesčio skola - 651,06 Lt. Iš atsakovės paaiškinimų ir ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad tuo metu atsakovės turtinė padėtis buvo sunki, atsakovė buvo registruota darbo biržoje, pajamų neturėjo, duktė buvo išvykusi užsidirbti į Norvegiją.

Teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad vėl kreipėsi į savivaldybę, norėjo sumokėti nuomos mokestį, tačiau jai nebuvo pasakyta, kokią sumą mokėti, sąskaitos nebuvo rašomos, jai buvo aiškinama, kad gyvena savavališkai užimtose patalpose. Ieškovo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad gavus 2009-08-10 City Service pranešimą dėl nuomos mokesčio įsiskolinimo (47 b.l.), atsakovei nuomos mokestis nebuvo skaičiuojamas.

Teisminio bylos nagrinėjimo šalims buvo sudaryta galimybės ginčą išspręsti taikiai, dėl šios priežasties bylos nagrinėjimas ne vieną kartą buvo atidėtas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu atsakovė siekė padengti savo įsiskolinimą: pateikė įrodymus apie sumokėtą visą nuomos mokesčio įsiskolinimą - 189 Eur, kuris nurodytas ieškovo atsiliepime į priešieškinį (91, 86-90 b.l.); su AB „Kauno energija“ atsakovė sudarė susitarimą dėl skolos išdėstymo dalimis ir pasirašė 2005-04-22 vekselį 720,63 Eur sumai (81 b.l.). Ieškovas nepateikė jokių duomenų apie tai, kiek atsakovė skolinga nuomos mokesčio. Atsakovė teisme paaiškino, kad šiuo metu ji turi galimybes mokėti komunalinius mokesčius ir nuomos mokestį, jai padeda duktė I. Š..

Teismas atmeta ieškovo argumentus, kad atsakovė iš buto išvyko, kurį laiką jame negyveno, ir butas savivaldybės būstus administruojančiai įmonei perduotas kaip laisvas ir avarinės būklės. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovo atstovas 2015-02-04 teismo posėdyje pateikė ieškovui adresuotą UAB Kauno komunalinio ir butų ūkio 2013-10-18 raštą ir 2013-10-17 gyvenamosios patalpos apžiūros aktą (34, 35 b.l.), kuriuose nurodyta, kad 2013-10-17 buvo patikrintos gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini); į butą patekti nepavyko; kaimynų teigimu, jame niekas negyvena; butas 2011-01-01 perduotas įmonei administruoti kaip laisvas ir avarinės būklės. Teismas, atlikęs visų byloje surinktų įrodymų įvertinimą, šiuos įrodymus atmeta, nes jie prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir kitiems įrodymams. Pirma, ieškovo argumentus, kad butas 2011-01-01 perduotas kaip laisvas ir avarinės būklės, paneigia faktas, kad šiame bute buvo deklaruota atsakovės anūkės G. Č., gim. 2011-02-15, gyvenamoji vieta (138 b.l.). Neaišku, kokiu būdu ieškovas kaip buto savininkas davė sutikimą deklaruoti gyvenamąją vietą 2011-02-15 gimusiam asmeniui bute, kuris 2011-01-01 buvo perduotas kaip laisvas ir avarinės būklės. Antra, ieškovas nepateikė nei 2011-01-01 buto perdavimo-priėmimo akto, nei buto apžiūros akto, ir nėra jokių duomenų, kad 2011-01-01 butas buvo realiai apžiūrėtas ir aprašytas ar kitokiais duomenimis užfiksuota jo būklė. Trečia, nei 2013-10-18 rašte, nei 2013-10-17 buto apžiūros akte nenurodyta, kurie liudytojai patvirtino faktą, kad butas tuščias, kad atsakovė iš buto išvykusi ir jame negyvena; nėra nei liudytojų pavardžių, nei liudytojų rašytinių patvirtinimų. Ketvirta, 2013-10-17 buto apžiūros akte nurodyta, kad į jį pateikti nepavyko, tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų ar paaiškinimų, kodėl savivaldybės būstus administruojanti įmonė negalėjo atrakinti jai nuo 2011-01-01 perduoto laisvo buto; nėra jokių duomenų apie savavališką durų spynos pakeitimą. Penkta, ieškovas nepateikė jokių duomenų ar paaiškinimų, kodėl ieškovo būstus administruojančiai įmonei perėmus laisvą butą, nuo 2011-01-01 iki 2013-10-17 nebuvo atlikta jokių veiksmų, susijusių su šio buto paskyrimu kitiems asmenims. Remdamasis šiais argumentais, teismas daro išvadą, kad 2011-01-01 nebuvo realaus buto perdavimo ieškovo butus administruojančiai įmonei.

Atmestini ieškovo argumentai, kad atsakovės išvykimą iš buto nuo 2011 m. iki 2013 m. patvirtina liudytojų parodymai. Teismo posėdyje 2015-04-23 apklausta liudytoja R. T., atsakovės kaimynė, kuri nuo 1999 m. gyvena (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte (virš jos buto antrame aukšte yra atsakovės butas). Liudytoja paaiškino, kad atsakovė butą remontavo; skundą rašė dėl triukšmo atsakovės bute, girtavimo; dėl išvykimo paaiškino, kad atsakovė buvo išvykusi pas dukterį, tiksliai nežino, kuriam laikui, gal savaitei. Teismo posėdyje apklausta liudytoja R. S. (kaimynė, 1 buto gyventoja) nepatvirtino ieškovo teiginių, kad atsakovės butas buvo tuščias, ir ji šiame bute negyveno; skundo dėl netinkamo atsakovės elgesio nerašė, tik pasirašė dėl mėtomų nuorūkų. Byloje yra 2 buto gyventojos T. U. rašytinis patvirtinimas (64 - 65 b.l.), kad ji yra rusakalbė, skaityti ir rašyti lietuvių kalba nemoka; kad kaimynė melagingai nurodžiusi kitas aplinkybes, paprašė pasirašyti ranka lietuvių kalba surašytame pareiškime (28 b.l.), kurio teksto ji nesuprato, pasirašė pasitikėdama, vėliau sužinojo, kad pasirašė skunde dėl kaimynės iš 6 buto V. Š., tačiau pretenzijų šiai kaimynei neturi. 2015-0-27 teismo posėdyje apklausta liudytoja Z. B., atsakovės kaimynė iš 4 buto, paaiškino, kad jos butas yra šalia atsakovės buto, jai žinoma, kad atsakovė visą laiką gyveno 6 bute, buvo išvykusi mėnesiui į Norvegiją aplankyti dukters.

Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus ir rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kad atsakovė buvo išvykusi iš ginčo buto ir jame negyveno (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl nuomos santykių tęstinumo

Atsakovė nuo 1986 m. kartu su pagrindine nuomininke (senele Z. B.) gyveno ginčo bute, tvarkė bendrą ūkį, kitos gyvenamosios patalpos neturėjo ir neturi. Ieškovas neginčija aplinkybės, kad atsakovė buvo pagrindinės nuomininkės šeimos narė. 1986-07-14 gyvenamosios patalpos buto orderis Nr. 1199p yra pakankamas rašytinis įrodymas, patvirtinantis atsakovės įgytą nuomos teisę į ginčo butą. Atsakovė, būdama nuomininkės šeimos nare, turėjo tokias pat teises ir pareigas kaip ir nuomininkė (1983 m. Butų kodekso 54 straipsnis, 1964 m. CK 329, 330 straipsniai, 1992 m. liepos 15 d. įstatymo Nr. I-2749 redakcija). 1991-06-30 įsigaliojęs Butų privatizavimo įstatymas nustatė valstybinio ir visuomeninio butų fondo pardavimo tvarką nuomininkams, pareiškusiems norą įsigyti nuosavybėn nuomojamas patalpas, tačiau nenustatė pareigos būtinai šias patalpas pirkti (Butų privatizavimo įstatymo 1 straipsnis). Teisės įsigyti ginčo patalpas pagal Buto privatizavimo įstatymą nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas ir šioje byloje nebuvo nagrinėjamos aplinkybės, ar pagrindinė nuomininkė Z. B. yra atlikusi kokius nors veiksmus, siekdama šia teise pasinaudoti. Pagrindinė nuomininkė minėto įstatymo nustatyta tvarka nuomojamo buto nuosavybėn neįgijo, tačiau iki savo mirties buvo ginčo buto nuomininke ir jame gyveno kartu su atsakove. Rašytinė nuomos sutartis sudaryta 1999-04-22, iki įsigaliojant 2000 m. CK, ir tęsėsi įsigaliojus Civiliniam kodeksui, todėl nuomos teisiniams santykiams taikytinos CK normos. Po atsakovė senelės mirties (2008-12-19) atsakovė liko gyventi šiame bute. Teismas pažymi, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas (CK 6.589 straipsnio 1 dalis).

Nuomos sutarties pakeitimo pagrindas buvo CK 6.602 straipsnio 2 dalyje nustatytas atvejis (sutarties pakeitimas dėl kito šeimos nario pripažinimo nuomininku pirminiam nuomininkui mirus). Ieškovas Kauno miesto savivaldybė ginčo buto savininku tapo 2002-02-15, todėl perėmė iš ankstesnio savininko, valstybės, nuomotojo teises ir pareigas. Atsakovė, šiame bute gyvendama nuo 1986 m., įgijo visas nuomininko teises ir pareigas, kurios buvo nustatytos rašytinėje nuomos sutartyje su pagrindine nuomininke Z. B.. Nuomos sutarties šalies pasikeitimą lėmė teisiškai reikšmingi faktai – atsakovės gyvenimas nuomininko šeimos nario teisėmis ir pagrindinio nuomininko mirtis. Taigi savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos nuomos santykiai su atsakove tęsėsi ir nebuvo nutrūkę.

Pagal CK nuostatas, reglamentuojančios nuomos sutarties pabaigą, nuomos sutartis gali būti nutraukta tik teismine tvarka (CK 6.610 straipsnis). Teismas pažymi, kad ieškovas, neskaičiuodamas nuomos mokesčio atsakovei, veikė savo rizika, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad ilgalaikiai faktiniai nuomos santykiai pasibaigė savaime. Ieškovas, 2009 m. rugpjūčio mėnesį gavęs informaciją apie atsakovės nuomos mokesčio įsiskolinimą, nesikreipė į teismą nei dėl faktinių nuomos santykių nutraukimo, nuomininkui nemokant nuomos mokesčio, nei dėl skolos už nuomą priteisimo. Ieškovas nesikreipė į teismą dėl faktinių nuomos santykių nutraukimo ir tuo pagrindu, kad atsakovė, 2008-12-19 mirus pagrindinei nuomininkei, nesikreipė į ieškovą dėl nuomos sutarties pakeitimo (CK 6.602 straipsnis).

Ieškovas ieškiniu prašo iškeldinti atsakovę CK 6.612 straipsnyje numatytu pagrindu, atsakovei nesudarius naujos nuomos sutarties ir gyvenamąsias patalpas užėmus savavališkai. Teismas pažymi, kad ieškovo nurodytu pagrindu ieškinys negali būti patenkintas, nes atsakovė ginčo bute gyvena nuo 1986 m., liko nuolat jose gyventi po senelės mirties 2008-12-19, išsikėlusi nebuvo. Tarp jos ir buto savininko yra susiklostę faktiniai ilgalaikiai nuomos teisiniai santykiai, kurie tęsėsi ir po to, kai buto savininku tapo ieškovas. Sprendimas gali būti priimtas tik dėl pareikšto reikalavimo ir pagal ieškinyje nurodytą faktinį pagrindą (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Ieškovo reikalavimas neįrodytas, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai.)

Dėl atsakovės priešieškinio ir gyvenamosios patalpos statuso

Priešieškiniu atsakovė prašo įpareigoti ieškovą sudaryti ginčo buto nuomos sutartį. Atsiliepime į patikslintą priešieškinį ieškovas nurodo, kad savivaldybė, vykdydama socialinės apsaugos funkciją, gali sudaryti tik socialinio būsto nuomos sutartis, nes šiuo metu nebegalioja ankstesni teisės aktai, reglamentavę gyvenamosios patalpos nuomos teise suteikimą kitais nei socialinės apsaugos tikslais (124 b.l.). Ieškovas nurodo, kad nuo 2003-01-01 priėmus Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą (šiuo metu atitikmuo - Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, įsigaliojęs 2015-01-01) savivaldybės nuosavybės teise turimos gyvenamosios patalpos, sudarant naujas sutartis, nuomojamos tik vadovaujantis minėtais įstatymais, t.y. savivaldybė patalpas nuomoja tik pagal įstatymą specialius požymius atitinkantiems asmenims.

Teismas atmeta šiuos ieškovo argumentus, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Rašytinės nuomos sutarties tarp šalių nesudarymas nepaneigia ilgalaikių faktinių nuomos santykių ir nepanaikino atsakovės nuo 1986 m. įgytos nuomos teisės. Atsakovė įgijo teisę gyventi ginčo bute kaip nuomininkės šeimos narė ir šios teisės po senelės mirties neprarado. Teismas konstatavo, kad atsakovė neapsigyveno bute savavališkai, bet tarp jos ir buto savininko susiklostė ilgalaikiai faktiniai nuomos santykiai. Savivaldybei įgijus nuosavybės teises į butą nuo 2002 m., ir mirus pagrindinei nuomininkei, faktiniai nuomos santykiai toliau tęsėsi tarp ieškovo ir atsakovės. Ieškovas neįrodė, jog atsakovė iš nuomojamos gyvenamosios patalpos buvo išvykusi, ir kad ši gyvenamoji patalpa buvo perduota ieškovui kaip laisva ir avarinės būklės.

Šioje byloje turi būti vadovaujamasi kasacinio teismo suformuota teismų praktika dėl savivaldybės nuomojamos gyvenamosios patalpos teisinio statuso. Su atsakovės senele Z. B. 1999-04-22 sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis. Sutartyje nurodytas nuomos teisės į šią patalpą dokumentas - 1986-07-14 gyvenamosios patalpos apsikeitimo orderis Nr. 1199p. Pagal tuo metu galiojusio Butų kodekso 49 straipsnį orderis buvo vienintelis pagrindas apsigyventi gyvenamojoje patalpoje. Taigi Z. B. buvo išnuomota gyvenamoji patalpa, bet ne socialinis būstas. Tuo metu pagal teisinį statusą socialinis būstas negalėjo būti suteiktas, nes statuso būstai nebuvo numatyti nei Butų kodekse, nei 1964 m. Civiliniame kodekse. Sudarius 1999-04-22 Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį, šio buto teisinis statusas nebuvo pakeistas. Savivaldybei nuo 2002 m. tapus šio buto savininke, butas liko Savivaldybės nuomojama gyvenamoji patalpa. Tokiu atsakovės užimamos gyvenamosios patalpos statusu turi būti vadovaujamasi sprendžiant šalių ginčą.

Atsakovės nuomojamos gyvenamosios patalpos teisinis statusas į socialinio būsto statusą nebuvo pakeistas. Aplinkybė, kad mirė gyvenamosios patalpos pagrindinė nuomininkė, o joje liko gyventi jos šeimos narė, šios patalpos statuso nekeičia. Socialinio būsto nuomos santykių nebuvo, todėl atsakovės kaip nuomininkės padėtis negali būti pabloginta.

Teismas, apibendrindamas aukščiau nurodytus argumentus, daro išvadą, kad atsakovė, nuo 1986 m. pagal tuo metu galiojusį Butų kodeksą įgijusi nuomos teises į gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, 2008-12-19 mirus atsakovės senelei šių teisių neprarado, faktiniai nuomos teisiniai santykiai tęsėsi, todėl atsakovės kaip nuomininkės teisės, nustatytos rašytinėje 1999-04-22 nuomos sutartyje, negali būti suvaržomos dėl to, kad pasikeitė ar neteko galios ankstesni teisės aktai.

Remiantis išdėstytais argumentais, atsakovės priešieškinys dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį tenkinamas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismui konstatavus, kad tarp šalių susiklostė ilgalaikiai faktiniai nuomos teisiniai santykiai ir patenkinus atsakovės reikalavimą dėl įpareigojimo sudaryti nuomos sutartį, patikslinto priešieškinio reikalavimas atnaujinti terminą nuomos sutarties sudarymo, laikytinas išvestiniu iš pagrindinio reikalavimo ir atskirai nesvarstytinas kaip nesukeliantis teisinių pasekmių.

Bylos nagrinėjimo metu šalys bandė ginčą spręsti taikiai, tačiau taikus susitarimas nepasiektas. Iš Kauno miesto savivaldybės tarybos Teismų sprendimų ir nutarčių kontrolės komisijos posėdžio protokolo Nr. B7-12 išrašo matyti, kad apsvarstytas V. Š. prašymas ir priimtas nutarimas siūlyti Kauno miesto savivaldybės merui nepritarti taikos sutarties sudarymui ir ginčą spręsti teismine tvarka. Ieškovas nepasinaudojo galimybe ginčą išspręsti taikiai. Atmetus ieškinį, turi būti paskirstytos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovę V. Š. atstovavo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-01-22 sprendimu paskirtas advokatas Elmaras Urbonas. Šioje byloje valstybė patyrė 593,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal 2015-08-17 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-3094 ir 2015-09-22 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-3589. Remiantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, iš ieškovo bylinėjimosi nepriteistinos, nes valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į valstybės biudžetą, o ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Ieškovo Kauno miesto savivaldybės ieškinį atmesti.

Atsakovės V. Š. priešieškinį tenkinti.

Įpareigoti Kauno miesto savivaldybę (juridinio asmens kodas 111106319) per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su atsakove V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) rašytinę Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios J. Dobkevičiaus g. 8-6, Kaune (unikalus Nr. 1993-9005-6016:0006) nuomos sutartį.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.