Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mine ir Ko“ atstovui A. Č., atstovui advokatui Petrui Labanauskui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „RLD“ atstovei advokatei Agnei Tuzovaitei, trečiojo asmens A. Jonaičio individualios įmonės „Argus“ atstovui G. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mine ir Ko“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RLD“, trečiasis asmuo A. Jonaičio individuali įmonė „Argus“, dėl nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 172 360,59 Lt nuostolių atlyginimo, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad iš atsakovės sutartimi išsinuomojo negyvenamąsias patalpas, kurias atsakovė įsipareigojo apdrausti nuo trečiųjų asmenų veikų rizikos, tačiau šio įsipareigojimo nevykdė. Teigia, jog įvykus vagystei patyrė nuostolių, kuriuos atsakovė atsisakė atlyginti. Pažymi, kad atsakovė buvo įsipareigojusi užtikrinti tinkamą nuomojamo pastato apsaugą, tačiau patalpų saugumas nebuvo užtikrintas dėl nuomotojo kaltės. Nurodo, kad atsakovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl turi atlyginti ieškovei padarytus nuostolius.

Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu ir prašo jį atmesti bei priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad įvykdė visus sutartinius įsipareigojimus, tačiau jokiomis sutartimis neprisiėmė įsipareigojimo saugoti nuomininko turtą. Teigia, kad ieškovė nesiėmė jokių priemonių savo veiklos rizikai valdyti, todėl negali reikalauti žalos atlyginimo iš jokių trečiųjų asmenų, išskyrus tiesiogiai vagystę įvykdžiusius asmenis. Nurodo, kad atsakovės veiksmuose nėra civilinės atsakomybės sąlygų, be to, žala atsirado dėl trečiųjų asmenų kaltės, dėl įvykdytos vagystės iškelta baudžiamoji byla.

Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo A. Jonaičio individuali įmonė „Argus“ prašo ieškinį atmesti. Teigia, kad su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta apsaugos sutartis dėl atsakovės pastato, o ne nuomininkų turto apsaugos įmonė prisiimtus įsipareigojimus vykdė tinkamai ir laiku. Pažymi, kad buvo apsidraudusi civilinę atsakomybę UAB DK „PZU Lietuva“, todėl prašo įtraukti ją į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu.

Ieškovė dublike palaiko ieškinyje pareikštus reikalavimus. Be argumentų, išdėstytų ieškinyje, papildomai nurodo, kad atsakovė nepagrįstai nurodo, jog neprisiėmė įsipareigojimų, susijusių su patalpose esančio turto išsaugojimu. Pažymi, kad pagal 2008-01-21 sutarties 2 str. 9 d. atsakovas neatsako už ieškovo turto, esančio patalpose, pastate sugadinimą, žuvimą ar praradimą, jeigu tai įvyko ne dėl atsakovo kaltės, o ieškovės turtas vagystės metu prarastas dėl atsakovės kaltės, nes buvo neužrakintos išorinės nuomojamo pastato durys. Teigia, kad ieškovei atsiradę nuostoliai priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės pareigų neatlikimu.

Atsakovė pateiktame triplike palaiko atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, papildomai pažymi, kad ieškovės teiginiai dėl neužrakintų išorinių nuomojamo pastato durų neatitinka tikrovės. Teigia, kad pastate sumontuotos gaisro atveju naudojamos durys, kurios nerakinamos iš išorės, atsidaro tik iš vidaus, o į pastato vidų patekta sugadinus durų rėmą, darant mechaninį poveikį joms. Nurodo, jog atsakovės teiginius patvirtina ir atliktas sugadintų durų remontas, o ieškovė nepateikė jokių jos teiginius patvirtinančių, įrodymų.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog remiasi filmuota medžiaga, iš kurios matyti, kad vagys duris pravėrė, duryse buvo magnetas. Pažymėjo, kad atsakovė įsipareigojo apdrausti ir apsaugoti pastatą, tačiau sutartinio įsipareigojimo nevykdė.

Atsakovės atstovė pažymėjo, jog su ieškove buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, o ne ieškovės turto apsaugos sutartis. Ieškinyje nurodomus visus sutartinius įsipareigojimus atsakovė įvykdė tinkamai, pastatą apdraudė, užtikrino pastato perimetro apsaugą, apsaugininkas atvyko laiku pagal sutartį. Už savo turto apsaugą ieškovė buvo atsakinga pati. Nurodė, kad byloje esantys dokumentai neįrodo žalos. Žala ieškovei buvo padaryta baudžiamojoje byloje nenustatytų asmenų veiksmais, o ne atsakovės.

Trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad pastato perimetro apsaugos sutartis buvo įvykdyta tinkamai, apsaugos darbuotojai atvyko per 4 min., tačiau buvo įvykdyta žaibiška vagystė.

Ieškinys atmestinas.

Pagal CK 1.138 str. subjektinės teisės gynimo ribos priklauso nuo konkrečios ginamos teisės ir jos pažeidimo pobūdžio, todėl šioje byloje būtina nustatyti ieškovės turimos subjektinės teisės ribas tam, kad būtų nustatyta, ar ši subjektinė teisė gali būti ginama jos pasirinktu būdu. Tarp šalių 2006-04-27 buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią atsakovė ieškovei suteikė laikinai už užmokestį naudotis apie 10 kv. m patalpą pastato pirmame aukšte. Ieškovė nurodo, kad atsakovė netinkamai vykdė šios sutarties 2 str. 3d., 5d. ir 6d.(t.1, b.l. 8-23), todėl 2008-04-17 įvykdytos žaibiškos vagystės ( pridėta baudžiamoji byla) metu jai buvo padaryta 172 360,59 Lt žala, kurią ieškovas įrodinėja dokumentais (t.2, b.l.111-179, t.3, b.l.2-117). Teismo posėdyje žiūrėtu vaizdo įrašu ieškovė įrodinėja, kad atsakovo pastate priešgaisrinės apsaugos durys, pro kurias buvo įvykdyta žaibiška vagystė, buvo pravertos iš vidaus, ir šį veiksmą vertina kaip netinkamą nuomos sutarties vykdymą.

Šioje byloje yra keliamas civilinės atsakomybės taikymo klausimas. Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių - sutartinė ir deliktinė. Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių nustatyta, kad ieškovė prašo taikyti sutartinę atsakomybę, nes prašomus priteisti nuostolius kildina iš paminėtos nuomos sutarties punktų netinkamo vykdymo. Dėl to, kad šalis siejo negyvenamųjų patalpų nuomos sutartiniai santykiai, atsiradę 2006-04-27 nuomos sutarties pagrindu, ginčo byloje nėra. Šios sutarties objektas yra negyvenamųjų patalpų laikinas naudojimasis už užmokestį, nes pagal CK 6.477 str. nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CPK 178 str., kuriame yra nustatytos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, ieškovas privalėjo įrodyti, kad 172 360, 59 Lt nuostolius ji patyrė dėl atsakovės netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo, o atsakovė turėjo įrodyti, jog ji sutartį vykdė tinkamai, nes atsakovės kaltė pagal CK 6.245 str. 3 d. preziumuojama, tačiau kiekviena prezumpcija pagal paminėtas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles yra nuginčijama.

CK 6.245 str. 3 d. nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis. Ieškovė neįrodė, kad atsakovės veikoje buvo CK 6.256 str. išvardyti pagrindai sutartinei atsakomybei atsirasti: neteisėti veiksmai, t. y. šiuo atveju netinkamas sutarties įvykdymas, priežastinis ryšys tarp netinkamų sutarties paminėtų punktų vykdymo ir atsiradusios žalos. Tai, kad ieškovei buvo padaryta žala, neįrodo, jog ji buvo padaryta atsakovės veiksmais, todėl šioje byloje būtina atsakovės veiksmų analizė vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis CK 6.193 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Veika yra laikoma neteisėta, kai asmuo pažeidžia teisinę pareigą, nustatytą įstatyme ar sutartyje. Iš bylos medžiagos darytina išvada, jog yra neįrodyta, kad atsakovė netinkamai vykdė nuomos sutartį bei jos 2 str. 3d., 5d. ir 6d., todėl neįrodyta atsakovės neteisėta veika ar neveikimas ieškovės atžvilgiu. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos, atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia, arba pažeidus bendro pobūdžio taisyklę elgtis atidžiai ar rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, jog ieškovei žala buvo padaryta dėl to, kad netinkamai buvo apsaugotas ieškovės turtas, tačiau kad tokią pareigą pagal patalpų nuomos sutartį buvo prisiėmusi atsakovė, ieškovė neįrodė. Visų pirma nuomos sutartimi pagal CK 6.530 str. nuomotojas įsipareigojo už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti pastato dalį, o nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos mokestį. Aiškinant šią sutartį pagal paminėtas sutarčių aiškinimo taisykles nenustatyta, kad šią sutartį galima laikyti ir ieškovo turto apsaugos sutartimi. Sutarties 3 p. atsakovė įsipareigojo apdrausti pastatą nuo trečiųjų asmenų veikų rizikų ir draudimo polisas įrodo, kad šią savo pareigą įvykdė (t.2, b.l. 64-65). Iš šio punkto aiškinimo pagal CK 6.193 str. nustatytas taisykles darytina išvada, kad atsakovė buvo įsipareigojusi apdrausti pastatą, aiškinant draudimo sutartį darytina išvada, kad pagal šį nuomos sutarties punktą draudimo objektas buvo pastatas- prekybos centras,,Grandus’’, kiemo aikštelė ir inžineriniai tinklai, todėl ieškovė, sudariusi nuomos sutartį, neturėjo teisinio pagrindo tikėtis, jog atsakovė įsipareigojo apdrausti jos įmonės turtą. Šios bylos šalys yra savarankiški juridiniai asmenys, todėl šis sutarties punktas buvo taikomas tik atsakovės turtui -pastatui - ir nuomos sutartis nėra mišrioji sutartis, turinti tiek nuomos, tiek apsaugos sutarties požymių.

Nuomos sutarties 2 str. 5. atsakovė įsipareigojo savo vardu sudaryti sutartis dėl įvairių komunalinių paslaugų teikimo bei įsipareigojo užtikrinti tinkamą pastato elektros, šilumos ir vandens tiekimo, nuotekų šalinimo ir kitų bendrųjų pastato sistemų (priešgaisrinės apsaugos, pastato apsaugos) funkcionavimą (t.1, b.l. 10). Šio punkto aiškinimas leidžia padaryti išvadą, kad ieškovė, gavusi nuomininko raštišką pranešimą, buvo prisiėmusi pareigą savo lėšomis vykdyti bendrųjų pastato sistemų, iš jų ir pastato apsaugos, remontą. Byloje nėra jokių įrodymų, jog įvykdytos vagystės metu buvo sugedusi pastato apsaugos sistema ir kad atsakovė atsisakė investuoti lėšas į pastato apsaugos sistemos remontą, todėl ieškovė neįrodė, jog šį nuomos sutarties punktą atsakovė vykdė netinkamai ar kad jį sudarant būtų buvę kiti šalių tikrieji ketinimai.

Nuomos sutarties 2 str. 6 p. atsakovė įsipareigojo savo vardu sudaryti įvairias sutartis iš jų ir sutartį dėl pastato apsaugos (reagavimas suveikus signalizacijai), bei užtikrinti šios paslaugos teikimą. Dėl to, kad tokia sutartis su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta (t.2, b.l. 3) ginčo byloje nėra, tai įrodo ir trečiojo asmens veiksmai įvykus vagystei. Todėl darytina išvada, kad šią pareigą atsakovė įvykdė, t.y. sudarė pastato apsaugos sutartį ir užtikrino šios paslaugos teikimą, t. y. atvyko į įvykio vietą 2008-04-17 4val. 06 min. suveikus signalizacijai, t.y. gavus signalą 4val. 02 min. Taigi buvo įvykdytas šis sutarties punktas, nes trečiasis asmuo atvyko į objektą ne vėliau kaip per 4 minutes. Baudžiamosios bylos medžiaga įrodo, kad vagystė buvo įvykdyta per priešgaisrinės apsaugos ar evakuacines duris. Byloje nustatyta, kad šios durys privalo atitikti STR 2.01.04:2004 ,,Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai” reikalavimus ir jos turi būti neužrakintos ir atidaromos tik iš vidaus (t. 2, b.l.43). Pažyma(t.3, b.l. 133 ) įrodo, kad visame atsakovo pastate yra sumontuota ir veikia perimetro elektroninė apsaugos sistema, o prie šių durų buvo sumontuoti judesio ir stiklo dūžio davikliai ir evakuacinių durų zonos apsaugos sistema atitinka visus reikalavimus. Suveikus judesio davikliui trečiasis asmuo atvyko į įvykio vietą, todėl paneigtas ieškovo motyvas, jog šis sutarties punktas nebuvo vykdomas.

Iš ieškovės atstovų paaiškinimo, vaizdo įrašo darytina išvada, kad ieškovė nurodė aplinkybes, jog atsakovės veikoje yra deliktinės atsakomybės požymių, t. y. specialiai pravertų priešgaisrinės apsaugos durų palikimas, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad tai buvo įvykdyta atsakovės įgaliotų darbuotojų veiksmais. Visų pirma iš liudytojos R. S. parodymų ( t.3, b.l.127) nustatyta, kad ji yra atsakinga už šių durų tikrinimą, ji šias duris atidarė iš vidaus ir vėl uždarė, tuo patikrindama jas prieš signalizacijos perdavimą. Bylos medžiaga (t 1, b.l.140, baudžiamoji byla) įrodo, kad šiame pastate signalizacija buvo perduota 2008-04-17 01val. 02 min., todėl pagal įrodymų tikėtinumo taisyklę darytina išvada, kad pastate nebuvo pravertų durų. Be to, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog šiose duryse buvo išgręžtos skylės (baudžiamoji byla), o tarnybinis pranešimas įrodo ( t. 1, b.l.140), kad buvo sugadintas šių durų rėmas. Šių įrodymų pagal įrodymų pakankamumo taisyklę nenuginčija ieškovo pateiktas vaizdo įrašas. Be to, šis įrašas neįrodo, jog ieškovės įrodinėjamas durų pravėrimas buvo įvykdytas atsakovės ar jos įgalioto asmens veiksmais.

Šioje byloje analizuojant atsakovės kaip pastato nuomotojos veikos neteisėtumą ir kaltę kaip civilinės atsakomybės sąlygą, reikia remtis protingumo standartu, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo kriterijais. Ieškovo nurodomas sutartinės civilinės atsakomybės pagrindas nėra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis ieškovei, nes ieškovė neįrodė, kad atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus bei kad jos veiksmai vykdant šią sutartį buvo susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu su pasekmėmis. Priežastinis ryšys turi būti tarp dviejų juridinių faktų: šiuo atveju atsakovės įrodinėjamų neteisėtų veiksmų, kurie gali būti priežastimi, ir žalos ar nuostolių, kurie gali būti vertinami kaip priežasties pasekmė. Visų pirma byloje nustatyta, kad ieškovė pati nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga savo turtui, nes ji vykdė prekybą tauriaisiais metalais ir šiame versle jai keliami aukštesni atidumo ir turto saugumo reikalavimai, nes kiekvienas asmuo, kuris verčiasi verslu, privalo tvarkyti savo turtą ir visa, kas susiję su jo verslu, saugoti turtą kaip pakankamai atidus ir rūpestingas asmuo tai vykdytų (CK 2.4, 2.74, 6.193 str.). Ieškovė pripažįsta, kad pavogtas seifas nebuvo pritvirtintas, jis buvo lengvai transportuojamas, be to, ji savo turto atskirai nesaugojo ir neapdraudė. Ieškovės atstovas paaiškino, kad seifo įmontuoti į žemę neleido atsakovė, tačiau negalėjo nurodyti asmens, kuris veikė atsakovės vardu. Todėl šis įrodymas nėra pakankamas, nes atsakovė nurodo, jog tokio draudimo nebuvo, ieškovė nesikreipė, o papildomai rašytiniais įrodymais įrodinėja, kad kiti nuomininkai turėjo galimybę savarankiškai sudaryti savo turto apsaugos sutartis (t.2, b.l.44-64). Be to, atsakovė pateikė įrodymą, kad ieškovės prekybos vietoje galėjo būti įrengta turto apsaugos sistema (t.2, b.l.89).

Todėl šiuo atveju nenustačius kalto asmens baudžiamojoje byloje nėra įrodyti neteisėti veiksmai ar neveikimas vykdant patalpų nuomos sutartį, neįrodytas atsakovės veikoje deliktinės atsakomybės pagrindas, priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusių pasekmių, todėl žalos dydžio analizė yra teisiškai nereikšminga.

Atsakovė šioje byloje turėjo 6930 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ( t.2, b.l.41, 109, t.3, b.l. 136-137 ), tačiau atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 7 p. numato, kad užmokesčio už teisinę pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Rekomendacijų 8.2 p. nustato, kad maksimalus užmokestis už teisines paslaugas- atsiliepimą į ieškinį- apskaičiuojamas taikant koeficientą 3. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu minimali mėnesinė alga buvo 800 Lt, todėl maksimalus užmokestis už atsiliepimo į ieškinį paruošimą galėjo būti 2400 Lt., o tripliką 1400 Lt. Atsakovės advokatė dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, o pagal Rekomendacijų 8.18 p. užmokestis už teisinę pagalbą apskaičiuotinas taikant koeficientą 0,15 už vieną atstovavimo valandą (120Lt, o už dokumento išreikalavimą -10 Lt), todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas iš ieškovės atsakovei priteistini 4000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB ,,Mine ir Ko‘‘ UAB ,,RLD‘‘ 4000 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.