Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Danutė Kregždienė, dalyvaujant K. R., išnagrinėjo K. R. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. R. 2016 m. vasario 29 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau - ATPK) 126 straipsnio 4 dalį 579 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį 115 Eur bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirta galutinė 579 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams.

ATPK 329 straipsnis numato, kad asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas, gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Praėjo daugiau nei pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, pareiškėjas K. R. išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Yra nustatyti visi formalūs pagrindai, kuriems esant gali būti svarstomas klausimas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, tiria ne tik tai, ar egzistuoja formalios sąlygos, bet vertina ir visumą byloje nustatytų aplinkybių ir iš visumos sprendžia, ar buvo pasiekti nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, yra pagrindinis materialusis kriterijus sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes.

K. R. nubaustas už tai, kad automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,61 promilių. Pagal įsigaliojusį Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksą, ši veika jau atitiktų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas neišskiria šiurkščių pažeidimų, už kuriuos specialiosios teisės atėmimo terminas negali būti trumpinamas, tačiau nagrinėjamu atveju turi būti atsižvelgiama į pažeidimų pobūdį ir sunkumą sprendžiant klausimą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 str. straipsnio taikymo. Nors K. R. anksčiau nėra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jo nurodomos aplinkybės, kad dėl prarastos specialiosios teisės nukenčia jo ir artimųjų interesai, kad praradęs savo darbą negali rasti kito darbo ir neturi iš ko gyventi, negali būti laikomos išskirtinėmis, darydamas pažeidimą - vairuodamas automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, jis turėjo prisiimti atsakomybę už kilusias neigiamas pasekmes. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę kiti neigiami padariniai, susiję su atitinkamos sankcijos – teisės vairuoti transporto priemones praradimu, nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą. Pažymima, kad šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. K. R. žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš vairuodamas automobilį neblaivus. Vien tik prie prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo pateikti pareiškėjo įrodymai nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnio nuostatą.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame nėra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo galimybė, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl nagrinėjamu atveju taikomos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į pažeidimų pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, iš pateiktų įrodymų ir duomenų, negalima daryti neabejotinos išvados, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje, šiuo metu jau yra pasiekti, todėl prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. R. prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.