Kauno apygardos teismo nutartis

2008-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-123-245-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-27
Bylos Nr.
1A-123-245-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Romas Aikevičius
Nuteistasis
R. B.
Pranešėjas: K. DargužisTeisėja: J. JakubonienėBaudž. byla Nr. 1A-123-245/08KAUNO APYGARDOS TEISMAS(S)NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų: Romo Aikevičiaus, Reginos Cemnolonskienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistojo gynėjui advokatui Vladui Incui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 9 d., 4 d., paskirta bausmė subendrinta su 2007 01 25 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme taikant dalinio bausmių sudėjimą principą ir galutinė subendrinta bausmė paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., į bausmės laiką įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal 2007 01 25 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendį nuo 2007 12 10 iki 2007 12 13.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, jog jis 2007 m. balandžio 26 d. apie 00.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, degalinės „Statoil“. esančios Kaune, Savanorių pr. 402 A, teritorijoje išvadino keiksmažodžiais ir kitais necenzūriniais orumą ir garbę žeminančiais žodžiais savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – Kauno m. VPK VP patrulius D. D. ir S. K., reikalavo jų atsiprašyti už jo sustabdymą ir grasino juos atleisti iš tarnybos, toliu būdu pažemino ir įžeidė valstybės tarnautojus – policijos pareigūnus, einančius jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 12 13 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas, kadangi netinkamai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nurodo, jog nuteistojo veiksmuose nėra LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties. Už analogiškus veiksmus yra numatyta ir administracinė atsakomybė - (duomenys neskelbtini) straipsnyje. Teismas neanalizavo, ar jo veiksmai, atsižvelgiant į pavojingumo pobūdį yra pakankami pripažinti jį padarius nusikalstamą veiką. Nurodo, jog 2004 m. vasario 5 d. konsultacijoje ( Teismų praktika Nr. 20) Lietuvos Aukščiausiasis teismas išaiškino, kad siekiant atriboti baudžiamąją atsakomybę nuo administracinės, reikia vadovautis LR ATPK 9 str. 2 dalies nuostata, reikalaujančia atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį. Tvirtina, kad apkaltinamajame nuosprendyje iš esmės nėra pasisakyta dėl tokių reikšmingų veikos vertinamųjų požymių kaip jos pobūdžio, intensyvumo, trukmės, ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai pripažinti, kad nuteistojo veiksmų turinys visiškai atitinka BK 290 str., nurodytos veikos sudėtį. Teigia, jog jo padaryta veika nepasižymėjo kokiomis nors savybėmis, savo pobūdžiu nebuvo pavojingesnė, nėra ir kokių nors ypatingų jo veiksmų, kurie išeitų iš administracinės atsakomybės ribų ir būtų laikomi BK 290 str., numatyto nusikaltimo požymiais. Nuteistasis teigia, jog jam buvo inkriminuotas tik necenzūrinių, žeminančių žmogaus garbę ir orumą, žodžių išsakymas. Nei kaltinamajame akte nei teismo nuosprendyje nebuvo nurodyta, kokiais būtent necenzūriniais žodžiais buvo įžeisti pareigūnai. Mano, jog tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 27 punktui, kur nurodyta, kad teismas nuosprendyje teismas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes turi išdėstyti tiksliai ir išsamiai. Nors teismas nuosprendyje nurodė, kad nuteistasis policijos pareigūnus išvadino „mentais", tačiau visiškai nepagrindė, kodėl šis žodis yra įžeidžiantis policijos pareigūnus ir žeminantis jų garbę ir orumą. Nukentėjusysis D. D. teismo posėdyje patvirtino, kad šio žodžio nelaiko įžeidimu. Be to, šis žodis pagal lietuvių kalbos leksikos taisykles yra priskiriamas prie žargonų, kurio reikšmė yra „policijos pareigūnas". Apeliantas mano, kad jam paskirta per griežta bausmė. Nors teismas nurodė motyvus, dėl kurių man paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau skiriamos bausmės dydžio nemotyvavo. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad jis augina mažametį vaiką, kad jo sutuoktinė yra vaiko priežiūros atostogose ir gauna tik socialines išmokas, o jis vienintelis, išlaikantis šeimą.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo gynėjo, prašiusio skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Byla perduotina prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (LR BPK 326 str.1d. 5 p.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ir pirmosios instancijos teisme nagrinėjant R. B. baudžiamąją bylą nuteistojo teisė į gynybą buvo varžoma proceso metu pakankamai konkrečiai nesuformuluojant nei įtarimo, nei kaltinimo.

Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Nuteistasis baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas už pareigūnų išplūdimą necenzūriniais žodžiais bei įžeidimą ir pažeminimą jų garbės ir orumo, kuris pasireiškė reikalavimu atsiprašyti už sustabdymą bei grasinimu atleisti pareigūnus iš tarnybos.

Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, kadangi netiksliai ir neišsamiai aprašyta veika, kurios padarymu kaltinamas kaltinamasis, tai yra, netiksliai ir neišsamiai aprašyta nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai.

Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. Nagrinėjamoje byloje iš viso nėra pakankamai aišku, dėl kokių žodžių ištarimo buvo pradėtas bei vykdomas baudžiamasis persekiojimas. Pranešime apie įtarimą bei kaltinamajame akte teigiama, R. B. pareigūnus įžeidė necenzūriniais žodžiais. Kokie konkrečiai žodžiai buvo ištarti, jokiame ikiteisminio tyrimo medžiagos dokumente nėra nurodoma. Nagrinėjant bylą teisme kaltinimas prokuroro iniciatyva buvo pakeistas ir R. B. pripažintas kaltu dėl pažeminimo ir įžeidimo „keiksmažodžiais ir kitais necenzūriniais orumą ir garbę žeminančiais žodžiais“ bei „reikalavimu jų atsiprašyti už jo sustabdymą ir grasinimą juos atleisti iš tarnybos“. Prokuroro pareiškime dėl kaltinimo pakeitimo vėlgi nebuvo konkrečiai nurodyta, kokie R. B. ištarti žodžiai laikytini žeminančiais bei įžeidžiančiais. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinimas R. B. niekada nebuvo suformuluotas konkrečiai ir aiškiai. Nenurodžius, kokie žodžiai laikomi įžeidžiančiais, negali vykti rungimosi principas ir kitus įstatymo reikalavimus atitinkantis procesas. Įrodyti, kad padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius atitinkanti veika, yra įmanoma tik aiškiai nurodžius, kokie veiksmai (ar neveikimas), atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymius, buvo padaryti. Jei kaltinimo funkciją vykdantis prokuroras nei kaltinamajame akte, nei pareiškime dėl kaltinimo pakeitimo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenurodo, kokiais žodžiais buvo įžeisti policijos pareigūnai, kaltinamasis ir jo gynėjas negali išdėstyti argumentų, kuriais būtų bandoma įrodyti, kad tam tikri žodžiai iš viso nebuvo pasakyti arba, kad pasakyti žodžiai nėra įžeidžiantys.

Tokioje situacijoje įrodymų tyrimas negali būti atliktas tinkamai ir negali būti priimtas teisėtas bei pagrįstas nuosprendis.

Konkrečiai veika, dėl kurios padarymo R. B. pripažįstamas kaltu, nėra nurodyta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas reikalauja apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y., nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. senato Nutarimo Nr. 40 Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą 3.1.2. punkte numatyta, kad teismas turi nurodyti kaltinamojo veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės parinkimui reikšmingus faktus bei aplinkybes. Baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimai reiškiami pagal BK 290 straipsnį, nurodyti kaltinamojo veikos apimtį bei aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius ir reikšmingas nusikalstamos veikos kvalifikavimui, įmanoma tik aiškiai aprašius veiksmus, kurie traktuojami kaip įžeidimas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, apibūdinant veiką, atkartota tik prokuroro pareiškime dėl kaltinimo pakeitimo pateikiama formuluotė, kad veika buvo padaryta pažeminant ir įžeidžiant „keiksmažodžiais ir kitais necenzūriniais žodžiais“ „reikalavo atsiprašyti už jo sustabdymą ir grasino juos atleisti iš tarnybos“. Konkretūs nuteistojo R. B. ištarti žodžiai „“mentai“ „šunys“ yra paminėti tik nuosprendžio dalyje, skirtoje ištirtų įrodymų analizei, t. y., dėstant motyvus, dėl kurių netikima kaltinamojo parodymais. Nukentėjusiųjų D. D., S. K. bei liudytojo N. V. parodymai išdėstyti teismo nuosprendyje, tačiau jų analizė bylos kontekste neatlikta.

(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 26 naujoji redakcija) 27 punkte išaiškinta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas turi veikų, už kurias kaltinamasis nuteisiamas, padarymo aplinkybes išdėstyti tiksliai ir išsamiai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal tiek kaltinamajame akte, tiek ir prokuroro pareiškime dėl kaltinimo pakeitimo netinkamai suformuluotą kaltinimą, neįsigilinęs į bylos aplinkybes, nekreipdamas dėmesio į kaltinamojo teises priėmė BPK 305 straipsnio reikalavimų neatitinkantį nuosprendį. Tai rodo, kad pirmos instancijos teismas buvo šališkas.

Atsižvelgiant į tai, kad kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą teisme, todėl byla perduotina prokurorui (LR BPK 326 str.1d. 5 p.).

Dėl aukščiau išdėstyto nėra galimybės pasisakyti dėl kitų apeliacinio skundo teiginių, o būtent, ar yra nusikaltimo, ar administracinio teisės pažeidimo sudėtis. BK 290 straipsnyje įvardytas nukentėjusysis yra valstybės tarnautojas ar viešojo administravimo funkcijas atliekantis asmuo. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies dispoziciją nukentėjusysis yra policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei valstybės saugumo departamento pareigūnas, t. y. administracinė atsakomybė gali kilti įžeidus tik šiuos konkrečiai išvardytų valstybės tarnybos įstaigų pareigūnus, o už kitų valstybės tarnautojų įžeidimą kiltų tik baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už policijos pareigūnų įžeidimą atribojimo klausimas spręstinas atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies dispozicijoje apibrėžtas ir detalizuotas kaltininko veikos ypatybes bei konkrečios veikos pobūdį (Teismų praktika Nr.20, p. 292). Veikos atribojimo klausimas spręstinas atsižvelgiant į veikos vertinamuosius požymius: veikos pobūdį, intensyvumą, trukmę, kaltininko veiksmų ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-21 nutartis Nr. 2K-114/2006).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 5 p.,

nutarė:

Kauno m. apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai: Romas AikevičiusRegina Cemnolonskienė