Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išdirbti 30 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išdirbti 30 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šią bausmę subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išdirbti 30 valandų per paskirtą laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 10 MGL bauda (bauda išieškota 2018 m. balandžio 26 d.);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (bausmė atlikta),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2019 m. liepos 20 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,45 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu tyčia sudavė rankos kumščiu ne mažiau kaip 2 smūgius į nukentėjusiojo V. S. (V. S.) veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam muštines žaizdas apatinėje lūpoje ir apatinio žandikaulio lūžį ties 38-u dantimi, kas pagal specialisto išvadą yra vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiais veiksmais R. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. Ž. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir nurodė, kad jis 2019 m. liepos 20 d., būdamas pas V. namuose, (duomenys neskelbtini), dienos metu (po pietų), konflikto metu, sudavė du smūgius V. be priežasties. Dėl minėto įvykio kaltas alkoholis, kadangi jis buvo išgėręs alaus, bet neatsimena, kiek tiksliai. Savo poelgį vertina blogai. Jis atsiprašė nukentėjusiojo, o šis sakė, kad atleido. Su Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka, suma jam žinoma. Dirba UAB (duomenys neskelbtini) nuo 6.00 val. iki 14.00 val. Kartais darbą baigia vėliau, dirbdamas antroje pamainoje nuo 14 iki 22 val. Darbas yra nuolatinis, žada jį tęsti. Gyvens tuo pačiu adresu kaip ir iki šiol. Neturi problemų dėl alkoholio ar narkotikų vartojimo. Ankščiau įvykdyta veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, buvo prieš sugyventinę.

Nukentėjusysis V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis su R. Ž. susitaikė, jam atleido, pretenzijų neturi, kaltinamasis jam žalą yra atlyginęs. Prašė, jei įmanoma, skirti kuo švelnesnę bausmę, kadangi R. Ž. turi mažametį vaiką.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Kaltinamasis R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 21 d. apklaustas įtariamuoju parodė, jog iš dalies prisipažįsta padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką. V. S. yra jo motinos A. Ž. sugyventinis. Jie gyvena (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 20 d. dienos metu išgėrė šešis ,,Delight“ (alus 2 proc. stiprumo). Apie 14 val. atėjo į svečius pas savo motiną. Tuo metu ten buvo motina A., jos sugyventinis V. ir motinos du draugai. Minėtų draugų nei vardų nei pavardžių nurodyti negali, nes nežino, su jais nebendrauja. Virtuvėje visi kartu, t. y. penkiese, gėrė alų. Maždaug praėjus valandai, virtuvėje, žodinio konflikto metu, V. ranka pastūmė jo motiną A. Dėl to R. Ž. padarė V. S. pastabą. Tuomet V. pastūmė R. Ž. į krūtinės sritį. Po to V. griebė ant stalo gulėjusį virtuvinį peilį (apie 15 cm ilgio, galimai ruda ar juoda rankena, negali pasakyti tiksliai). Išsigandęs, kad V. gali peiliu kažką sužaloti, ranka suduodamas jam smūgį į dešinės rankos riešą, R. Ž. išmušė peilį jam (V. S.) iš rankos. Supykęs dėl V. veiksmų, o būtent, kad pastūmė jį ir motiną bei vėliau griebė peilį, R. Ž. trenkė vieną kartą kumščiu V. į veidą. Tuomet V. galimai kumščiu sudavė jam atgal į veidą, pataikė į kairiąją akį, liko mėlynė. Po to V. atsisėdęs su rankšluosčiu pradėjo valyti kraują. Matė, kad V. buvo prakirsta lūpa bei kraujavo. V. paminėjo, kad turbūt reikės važiuoti siūti žaizdą. Tada V. išvažiavo į ligoninę. Dar kažkiek pabuvęs svečiuose R. Ž. grįžo namo, kur jį ir sulaikė policija. R. Ž. nurodė, kad neturėjo tikslo sužaloti V. S., tai įvyko, nes V. išprovokavo konfliktą, pirmas pradėjo juos stumdyti ir griebė peilį, kaip R. Ž. suprato, norėdamas kažką iš jų sužaloti peiliu. Dėl įvykdyto gailisi (b. l. 52–54).

Kaltinamasis R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 7 d. papildomai apklaustas įtariamuoju parodė, jog dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo prisipažįsta visiškai ir nurodė, kad 2019 m. liepos 20 d. apie 15.00 val. atėjo pas mamą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ten buvo ir jo mamos draugas V. Kai atėjo, jis jau buvo prieš tai vartojęs alkoholio. Jie sėdėjo virtuvėje, gėrė alų. Iš pradžių tarp R. Ž. ir V. jokio konflikto nebuvo. Vėliau tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Dėl ko, R. Ž. dabar jau nebepamena. Kad jo mama buvo su jais virtuvėje, jis pamena, bet ar konkrečiai ji buvo su jais virtuvėje konflikto metu, jis tikrai nepamena. Pamena tik, kad jie su V. apsistumdė. Kuris pirmas pradėjo, taip pat neatsimena. Buvo smarkiai neblaivus, daug ko nepamena, bet atsimena, kad jis su dešine ranka vieną ar du kartus trenkė V. į veido sritį. Tada pamena, kad lyg tai kažkas juos išskyrė, matė, kad V. iš lūpos bėga kraujas, V. nuėjo į vonią, o jam mama liepė išeiti iš namų. Tada jis grįžo namo, nuėjo miegoti ir po kurio laiko į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie išvežė jį į areštinę. Papasakojo viską, kiek atsimena apie įvykio aplinkybes, nes kaip ir minėjo, dėl neblaivumo ir praėjusio laiko po įvykio ne viską atsimena (b. l. 61–62).

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 20 d. apklaustas V. S. parodė, kad gyvena nuosavame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventine A. Ž., gimusia (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 20 d. apie 14.00 val. pas jį į butą atėjo sugyventinės sūnus R. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini). V. S. kartu su sugyventinės sūnumi R. virtuvėje gėrė alų. Jis sėdėjo virtuvėje ant kėdės, o R. sėdėjo priešais jį. Jie nebendravo. Tada R. atsistojo ir V. S. netikėtai kažkurios rankos kumščiu smogė į veidą. Jam skaudėjo. Tada R. vėl pradėjo dviejų rankų kumščiais smūgiuoti V. S. į veidą, kadangi jam buvo tai netikėta, jis nesugebėjo apsiginti. R. smogė ne mažiau kaire ranka 5 kartus ir dešine ranka smogė jam ne mažiau irgi 5 kartus. V. S. skaudėjo. Kai R. nustojo smūgiuoti, pribėgo V. S. sugyventinė ir pasakė R. išeiti ir R. išėjo iš buto. Kai jis išėjo, V. S. pamatė, kad jam bėga kraujas iš lūpos ir jautė didelį žandikaulio skausmą. V. S. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam nustatė apatinio žandikaulio lūžį ir apatinės lūpos 3 cm kirstinę žaizdą. V. S. R. telefono numerio neturi, kur jis gyvena, nežino. Jis gyvena atskirai nuo jų, tačiau kartais ateina į svečius. Dėl ko R. jam smogė, nežino, nes žodinio konflikto tarp jų nebuvo (b. l. 11–12).

Nukentėjusysis V. S. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. rugpjūčio 7 d. parodė, kad apie įvykio aplinkybes papasakojo pirmos apklausos metu, kaip viskas įvyko. Papildomai parodė, kad įvykio metu, kuris buvo 2019 m. liepos 20 d., buvo išgėręs, todėl galbūt ne viską gerai atsimena. Gali būti, kad tarp jų įvyko kažkoks žodinis konfliktas, dėl ko R. jam trenkė kumščiu į veido sritį. Dėl vartoto alkoholio, šoko būsenos įvykio metu ir praėjusio laiko V. S. tiksliai visko atsiminti negali, nei kiek kartų jam R. trenkė, nei tiksliai dėl ko. Taip pat parodė, kad jis R. pretenzijų neturi, civilinio ieškinio neteiks, nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas arba paskirta kuo švelnesnė bausmė (b. l. 15).

Liudytoja A. Ž. apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 24 d. parodė, kad ji yra R. Ž. mama. Kartu su savo sūnumi negyvena, jis gyvena atskirai. 2019 m. liepos 20 d. maždaug po pietų, tikslaus laiko neatsimena, pas ją į svečius atėjo sūnus R. Tuo metu ji ir jos sugyventinis V. buvo virtuvėje. Kai jos sūnus atėjo, matė, kad jis jau buvo išgėręs. Šiek tiek dar kartu visi pasėdėjo ir A. Ž. išėjo iš virtuvės. Maždaug po 10 minučių išgirdo, kad virtuvėje vyksta lyg ir konfliktas, kad V. su R. pykstasi, bet tiksliai, dėl ko ir kas ten vyko, nežinojo. Iškart atėjo į virtuvę ir pamatė, kad V. veidas yra kruvinas. Jam buvo smarkiai prakirsta lūpa ir, kaip po to sužinojo, jam nuo smūgio lūžo žandikaulis. Ant sūnaus veido po įvykio sužalojimų nematė, bet pas juos į namus jis jau atėjo su mėlyne po akimi, kuri jau buvo iš anksčiau. Tada A. Ž. ant sūnaus pradėjo smarkiai rėkti, atidarė duris ir jį išvarė iš namų, nes jis buvo nebepageidaujamas jos namuose. Tada pas juos atvyko V. draugas, kuris iškvietė taksi ir su V. kartu išvyko į ligoninę. Daugiau aplinkybių papasakoti negali, nes, kaip ir minėjo, konflikto metu su jais virtuvėje nebuvo, todėl, kaip tiksliai viskas vyko, nematė (b. l. 21).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2019 m. liepos 20 d. apie 17.42 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos Vilniaus universitetinės ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikų slaugytojos pranešimas apie tai, kad 2019 m. liepos 20 d. apie 15.25 val. greitoji medicinos pagalba pristatė V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), telefono numeris (duomenys neskelbtini) (nurodė klaidingą numerį), kuris paaiškino, kad 2019 m. liepos 20 d. apie 14.00 val., laiko tiksliai nenurodė, jį sumušė sugyventinės sūnus. Diagnozė: žandikaulio lūžis, daugybinės lūpų žaizdos. Išleistas į namus, rytoj turėtų atvykti į ligoninę gydytis (b. l. 5).

Iš pareiškėjo V. S. 2019 m. liepos 20 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad V. S. pranešė, jog 2019 m. liepos 20 d. apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sugyventinės A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), sūnus R. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), smogė jam ne mažiau 10 kartų kumščiais į veido sritį, taip jam sulaužė apatinį žandikaulį ir prakirto apatinę lūpą. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašė pradėti ikiteisminį tyrimą ir jį pripažinti nukentėjusiuoju (b. l. 8–10).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. B. 2019 m. liepos 20 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad tikslindamas įvykio aplinkybes pagal medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. liepos 20 d. susisiekus su V. S. jis paaiškino, kad 2019 m. liepos 20 d. apie 14 val. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), jam miegant jį sumušė jo sugyventinės A. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), sūnus R. Ž., kuris yra maždaug (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ir kuris kartu su V. S. negyvena, bet atvyksta į svečius (b. 1. 43).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2623/2019 (01) matyti, kad: 1) V. S. nustatytos muštinės žaizdos apatinėje lūpoje ir apatinio žandikaulio lūžis ties 38-u dantimi, padaryta paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikas 2019 m. liepos 20 d.; 2) visi V. S. nustatyti sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikas 2019 m. liepos 20 d.; 3) sužalojimai visumoje, dėl apatinio žandikaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Atskirai muštinės žaizdos apatinėje lūpoje, kvalifikuojamos atitinka nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atskirai apatinio žandikaulio lūžis kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; 4) sužalojimai, nustatyti V. S., nebūdingi savęs žalojimui ar griuvimui; 5) V. S. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais; 6) sužalojimuose požymių, leidžiančių spręsti apie tikslesnį žalojusio įrankio (įrankių) formą (formas), dydį (dydžius), neužfiksuota, todėl nėra galimybės pasisakyti ir apie tikslesnį žalojusių įrankių skaičių; 7) teismo medicininiu tyrimu kūno sužalojimų padarymo jėga nematuojama (b. l. 18–19).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. liepos 20 d. 21.38 val. R. Ž. nustatytas 1,45 promilių neblaivumas (b. l. 65).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo R. Ž. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis R. Ž. savo kaltę dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam V. S. pripažino, patvirtino jo padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad 2019 m. liepos 20 d. apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,45 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu tyčia sudavė rankos kumščiu ne mažiau kaip 2 smūgius nukentėjusiajam V. S. į veido sritį, taip padarydamas jam muštines žaizdas apatinėje lūpoje ir apatinio žandikaulio lūžį ties 38-u dantimi, kas pagal specialisto išvadą vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – nukentėjusiojo V. S. ir liudytojos A. Ž. duoti parodymai, policijos įvykių registro išraše, alkotesterio kvite, Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys.

Taigi, atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais R. Ž. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, o jo veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius, R. Ž. pripažintinas kaltu padarius nurodytą nusikaltimą.

Už BK 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Skirdamas kaltinamajam R. Ž. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai.

Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė šiuo atveju yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Taip pat teismas vertina, kad yra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, ta, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,45 promilių neblaivumas, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę R. Ž., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – yra jauno amžiaus, nevedęs, turi mažametį vaiką, dirba UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 70), teisiamas jau ketvirtą kartą, paskutinius du taip pat už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (b. l. 75–76), administracine tvarka baustas (b. l. 71–74), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti R. Ž. už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis, taip pat paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.30 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi gydymosi įstaigose.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kadangi R. Ž. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į R. Ž. skirtiną bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. liepos 20 d. 21.15 val. iki 2019 m. liepos 22 d. 13.11 val. (dvi dienos) (b. l. 45, 58) išbūtas laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programos, ji gali būti skiriama kartu su bausme. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą.

Kadangi R. Ž. nesunkiai sutrikdė sveikatą mamos sugyventiniui, vadovaujantis BK 72² straipsniu, R. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 310,78 Eur dydžio civilinį ieškinį, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalotas V. S., nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų (b. l. 29). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo V. S. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (b. l. 32). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas. Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, su juo sutiko ir kaltinamasis R. Ž., todėl jis tenkintinas ir žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo.

R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 56) – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Ž. skirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.30 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi arba lankymusi gydymosi įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti R. Ž. dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas nuo 2019 m. liepos 20 d. 21.15 val. iki 2019 m. liepos 22 d. 13.11 val., jas prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti R. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir jos naudai priteisti iš R. Ž. 310,78 Eur (tris šimtus dešimt eurų septyniasdešimt aštuonis centus) turtinės žalos atlyginimą. Jį pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDFV už V. S. gydymą“.

Išaiškinti R. Ž., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą.

Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.