- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-10
- Bylos Nr.
- AS-556-365-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. (M. S.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuriuo prašė pripažinti panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. kovo 17 d. įsakymą Nr. 4-1334-(1.3) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Klaipėdos rajone“ dalyje, kurioje patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto IX ir X eilių pretendentų sąrašas dėl perduodamų nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčių turėtiems žemės sklypų (toliau – ir Įsakymas). Taip pat prašė įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją M. S. pasiūlyti pasirinkti žemės sklypą, kurio nepasirinko pagal eiliškumą pirmumo teisę turintys pretendentai, o jei tokių laisvų sklypų nėra, pasiūlyti pasirinkti iš suformuotų žemės sklypų, kuriuos pagal eiliškumą pasirinko IX eilės pretendentai, einantys po M. S., ir X eilės pretendentai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas įvertino, kad ginčijamas Įsakymas yra priimtas nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo. Teismas vadovavosi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Atkūrimo tvarka), 122 punktu, kuris įtvirtina, jog skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalį skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai, o toliau - ir Vyriausybės įgaliota institucija, t. y. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žemės ūkio tarnyba). Teismas pažymėjo, kad ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, kad ginčams dėl administracinių aktų, susijusiems su nuosavybės teisių į mišką, žemę ir vandens telkinius atkūrimu, kilusiems iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, taikoma privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka (2005 m. lapkričio 24 d. pasitarime aprobuotas „Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos“, Administracinių teismų praktika, Nr. 8, psl. 466-468). Tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą, skundas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalimi gali būti paduodamas teismui. Vadovaudamasis išdėstytu, teismas konstatavo, kad tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimui būtina laikytis neteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, o iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjas nesilaikė ABTĮ 25 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl privalomo ginčo sprendimo kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, todėl skundą buvo atsisakyta priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti jo skundą.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 4-1334-(1.3), todėl toks aktas sukuria tam tikras teises bei pareigas pagal įstatymus ir yra vienkartinis teisės taikymo aktas, t. y. administracinis aktas, ginčas dėl kurio panaikinimo priskiriamas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 15 str. 1 d. 1 p.). Pabrėžia, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teigia, kad ginčijamas Įsakymas tiesiogiai paliečia jo teises ir interesus, todėl, siekiant apginti galimai pažeistas savo teises ir teisėtus interesus, jis turi teisę kreiptis į administracinį teismą siekdamas tokio akto panaikinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pareiškėjas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jo skundą dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. 4-1334-(1.3), kuriuo patvirtintas Venckų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto IX eilės pretendentų ir X eilės pretendentų sąrašas dėl perduodamų nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčių turėtiems žemės sklypų.
ABTĮ 25 nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su Klaipėdos apskrities viršininko priimto individualaus teisės akto - 2010 m. kovo 17 d. įsakymo „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Klaipėdos rajone“ dalimi, kuria patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto IX ir X eilių pretendentų sąrašas dėl perduodamų nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčių turėtiems žemės sklypų.
Skundų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, nagrinėjimo tvarka detalizuojama Atkūrimo tvarkoje. Pagal Atkūrimo tvarkos 122 punktą, skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. Iki 2010 m. liepos 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, tokius skundus nagrinėjo apskričių viršininkai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2010 m. liepos 1 d. buvo panaikintos apskričių viršininkų pareigybės ir apskričių viršininkų administracijos. Atsižvelgiant į tai, buvo pakeistas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis (2010 m. birželio 18 d. įstatymu Nr. XI-914). Remiantis naująja tvarka, nuo 2010 m. liepos 1 d. skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai (Žemės reformos įstatymo 18 str. 2 d.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.).
Todėl konstatuotina, kad ginčas dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. kovo 17 d. įsakymo panaikinimo turi būti nagrinėjamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o tik vėliau, vadovaujantis ABTĮ 25 straipsniu, gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.
Duomenų, kad pareiškėjas jau pasinaudojo išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka, byloje nėra, todėl skundą atsisakytina priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, yra pagrįsta ir teisėta. Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir naikinti skundžiamą nutartį remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo M. S. (M. S.) atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.