Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-05-12 · Byla Nr. Ik-903-414/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-12
Bylos Nr.
Ik-903-414/2011
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00374-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rimantas Giedraitis
Pareiškėjas
Kauno miesto apylinkės teismo
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. 903-414/2011Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00374-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 78.1 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 12 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, susipažinęs su pareiškėjo Kauno miesto apylinkės teismo prašymu patikrinti, ar Kauno miesto tarybos 1999-12-23 sprendimas Nr. 170 „Dėl kaupiamųjų lėšų liftams modernizuoti ar rekonstruoti“ neprieštarauja Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 daliai, 4.242 straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (1998-12-09 redakcijos) 2 straipsniui, 4 straipsniui, 15 straipsniui, 16 straipsniui ir 2010-11-27 redakcijos 21 straipsniui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „City Service“ ieškinį atsakovei N. D. dėl skolos priteisimo. Ieškovas šioje byloje prašė priteisti jam iš atsakovės 1 674,85 Lt skolos už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis vadovaudamasis Kauno miesto tarybos 1999-12-23 sprendimu Nr. 170 „Dėl kaupiamųjų lėšų liftams modernizuoti ar rekonstruoti“ renka iš gyventojų, gyvenančių namuose, kuriuose yra liftai, kaupiamąsias lėšas liftams rekonstruoti ir modernizuoti ir perveda jas į Kauno miesto savivaldybės specialiųjų lėšų sąskaitą. Ginčas kilo dėl to, kad atsakovė šių rinkliavų nemoka. Atsakovės atstovė advokatė I. Kurauskienė prašė civilinę bylą sustabdyti ir kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu ištirti ar Kauno miesto tarybos sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, ieškovo atstovė G. K. prašymą paliko spręsti teismo nuožiūra.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 21 d. nutartimi (b. l. 165-167) nutarė atsakovės atstovės prašymą tenkinti ir kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar Kauno miesto tarybos 1999-12-23 sprendimas Nr. 170 „Dėl kaupiamųjų lėšų liftams modernizuoti ar rekonstruoti“ neprieštarauja Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 daliai, 4.242 straipsnio 2 daliai ir Vietos savivaldos įstatymo 1998-12-09 redakcijos 2 straipsniui, 4 straipsniui, 15 straipsniui, 16 straipsniui ir 2010-11-27 redakcijos 21 straipsniui. Teismas nutartyje nurodė, kad Kauno miesto tarybos 1999-12-23 sprendimas Nr. 170 atitinka norminio teisės akto kriterijus, apibrėžtus Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 10 d., ABTĮ 2 str. 13 d., teisės doktrinoje bei teismų praktikoje. Teismo nuomone Kauno miesto tarybos sprendimas prieštarauja: 1) Vietos savivaldos įstatymo 2 str., 15 str. ir 16 str. (1998-02-09 redakcija), nes savivaldybės taryba neturėjo ir neturi įgaliojimų įpareigoti kaupti, rinkti ir tuo labiau, nustatyti apskaičiavimo kaupimui tvarką ar įpareigoti vieno namo bendraturčių kauptas lėšas naudoti kito namo bendraturčių bendro naudojimo inžinerinei įrangai atnaujinti; 2) CK 4.82 str. 3 d., nes kaupiamosios lėšos turi būti apskaitomos kiekvienam namui atskirai ir naudojamos tik to namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimui; 3) CK 4.242 str. 2 d., nes administratorius negali jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams ar trečiųjų asmenų poreikiams tenkinti. Taip pat teismas nurodė, kad ginčo sprendimas viešai buvo paskelbtas tik 2009-08-09, todėl net tuo atveju, jeigu neprieštarautų aukščiau paminėtiems įstatymams, galėjo būti taikomas gyventojams apmokestinti tik nuo paskelbimo viešai dienos, t. y. nuo 2009-08-09. Teismas nutartyje padarė išvadą, kad yra pagrindas kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Kauno miesto tarybos 1999-12-23 sprendimas Nr. 170 neprieštarauja Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 daliai, 4.242 straipsnio 2 daliai ir Vietos savivaldos įstatymo 1998-12-09 redakcijos 2 straipsniui, 4 straipsniui, 15 straipsniui, 16 straipsniui ir 2010-11-27 redakcijos 21 straipsniui.

Motyvuojamoji dalis

Prašymą atsisakytina priimti.

Pastebėtina, kad Kauno miesto apylinkės teismas (toliau – ir Apylinkės teismas) nutartyje tik deklaratyviai nurodo, kad prašomas ištirti Kauno miesto tarybos 1999-12-23 sprendimas Nr. 170 atitinka norminio teisės akto kriterijus, apibrėžtus Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 10 d., ABTĮ 2 str. 13 d., teisės doktrinoje bei teismų praktikoje, tačiau išsamiai neanalizuoja šio akto priskyrimo norminiam aktui požymių, nenurodo konkrečios teismų praktikos (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių) ar konkrečios teismo doktrinos (jos paskelbimo šaltinių) dėl tokio pobūdžio sprendimo priskyrimo norminiam aktui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, savo nutartyse yra nurodęs, kad daugelis ABTĮ 2 str. 13 d. nurodytų požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismui nustatant, ar aktas gali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu, būtina išsiaiškinti akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį; subjektų ratą, kuriems taikomas aktas; aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-78/2006). Viešojo administravimo subjektai gali veikti ir veikia ne tik tiesiogiai realizuodami jiems suteiktas viešojo administravimo funkcijas, bet ir vykdydami kitą veiklą, pavyzdžiui, veikdami kaip ūkio subjektai ūkinės komercinės veiklos srityje, darbo ar tarnybos teisės subjektai darbo ar tarnybos teisinių santykių srityje ir pan. Administravimo subjektai gali atlikti ne tik viešojo, bet ir vidaus administravimo funkcijas, o vidaus administravimo aktai nelaikytini norminiais administraciniais aktais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-01/2007). Kadangi ne kiekvienas viešojo administravimo subjekto priimamas aktas yra norminis administracinis aktas, o ABTĮ 2 str. 13 d. nurodyti norminio akto požymiai yra vertinamieji, todėl, Apylinkės teismas nutartyje, kuria kreipiasi su prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, turėtų įvertinti ir nustatyti, ar prašomas ištirti aktas pripažintinas norminiu administraciniu aktu.

Bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 112 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 113 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktus, bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo priimamoje nutartyje turi būti aiškiai ir tiksliai suformuluotas teismo, kuris kreipiasi, prašymas administraciniam teismui, nurodyta, kokiais teisiniais argumentais teismas, kuris kreipiasi, grindžia savo abejonę dėl ginčijamo akto (ar jo dalies) teisėtumo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama šias ABTĮ nuostatas, savo nutartyse yra pažymėjusi, kad „<...> teismai, kreipdamiesi į administracinį teismą su prašymu ištirti ar norminis administracinis aktas (jo dalis), kuris turi būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, ir argumentuodamas savo nuomonę dėl norminio administracinio akto prieštaravimo įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, negali apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat tuo, kad norminis administracinis aktas, teismų manymu, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijamo administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimti, jų nuomone, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Teismas, formuluodamas teisinius argumentus, keliančius abejonių norminio administracinio akto teisėtumu, turi išnagrinėti tiek byloje taikytino norminio administracinio akto (jo dalies) turinį, tiek aukštesnės galios teisės akto (įstatymo ar Vyriausybės norminio akto) turinį ir pateikti savo nuomonę dėl prieštaravimų tarp šių aktų.“ (2009 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I442-20/2009). „Teismo nurodomi teisiniai argumentai privalo būti išsamūs, aiškūs, logiški ir nuoseklūs. Teismas neturėtų apsiriboti vien tik bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais. Teismo prašyme neturėtų būti ir nutylėtų motyvų, neįvertintų reikšmingų teisinio reguliavimo aspektų. Minėti trūkumai gali būti pagrindu atsisakyti priimti teismo prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p., 114 str. 1 d.).“ (2009 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I575-3/2009; 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis, skelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 8(18), 2009, 8-20).

Apylinkės teismas prašo patikrinti, ar Kauno miesto tarybos 1999-12-23 sprendimas Nr. 170 „Dėl kaupiamųjų lėšų liftams modernizuoti ar rekonstruoti“ neprieštarauja Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 daliai, 4.242 straipsnio 2 daliai ir Vietos savivaldos įstatymo 1998-12-09 redakcijos 2 straipsniui, 4 straipsniui, 15 straipsniui, 16 straipsniui ir 2010-11-27 redakcijos 21 straipsniui. Toks Apylinkės teismo prašymas yra abstraktus, nėra aiškiai ir konkrečiai suformuluotas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno miesto tarybos 1999-12-23 sprendimą Nr. 170, be kitų struktūros elementų, sudaro trys punktai. Pirmame punkte nurodomas įpareigojimas Kauno miesto savivaldybės butų ūkio įmonėms, antrame punkte - pavedimas merui, trečiame punkte - rekomendacija Kauno miesto gyvenamųjų namų savininkų bendrijoms. Vietos savivaldos įstatymo (redakcija, įsigaliojusi nuo 1998-12-09) 2 straipsnį sudaro 7 punktai, 4 straipsnį sudaro penkios dalys, o šio straipsnio pirmąją dalį – trys punktai ir pan. Apylinkės teismas formuluodamas prašymą dėl norminio administracinio akto ištyrimo nenurodo, kokia konkreti Kauno miesto tarybos sprendimo dalis, kokia apimtimi galimai prieštarauja aukštesnės galios teisės akto konkretaus straipsnio konkrečiai daliai, todėl nėra aiškus tyrimo dalykas ir apimtis. Be to, nutartyje nėra pateikta aiškiai suformuluotų teisinių argumentų, pagrindžiančių teismo abejonę dėl konkrečios sprendimo dalies, atitinkama apimtimi, prieštaravimo konkrečioms aukštesnės galios teisės aktų konkretaus straipsnio konkrečiai daliai (punktui) bei teismo nuomonės dėl atitinkamų aktų prieštaravimo, nėra išnagrinėta byloje taikytino sprendimo (jo dalies) turinys, taip pat aukštesnės galios teisės aktų (konkrečių dalių) turinys.

Pagal ABTĮ 116 str. 1 d. norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. Tačiau pagal ABTĮ 116 str. 2 d. administracinis teismas savo sprendimu gali nustatyti, jog panaikintas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos. Iš Apylinkės teismo nutarties ir suformuluoto prašymo nėra aišku, kokių teisinių pasekmių siekiama (įtvirtintų ABTĮ 116 str. 1 d. ar 2 d.), nėra įvertintos konkrečios bylos aplinkybės ir galimos neigiamos teisinės pasekmės taikant arba netaikant ABTĮ 116 str. 1 d. arba 2 d. nuostatas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimas norminėje administracinėje byloje turi būti naudingas besikreipiančiam teismui ir padėti tinkamai išspręsti tą individualią bylą, kurioje teismas nusprendė kreiptis į administracinį teismą, t. y. neperžengti konkrečios individualios bylos ribų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I575-3/2009; 2009 m. lapkričio 5 d. nutartis, skelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 8(18), 2009, 8-20). Apylinkės teismas nutartyje nurodo, kad Kauno miesto tarybos sprendimas buvo paskelbtas tik 2009-08-09 ir tik nuo šios datos galėjo būti taikomas, tačiau prašo ištirti ar sprendimas neprieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 1998-12-09 redakcijos atitinkamiems straipsniams. Tuo tarpu, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 15 punkto redakcija buvo keista 2008-09-15 įstatymu (įsigaliojo nuo 2008-11-29). Įvertinus tai, kad nėra aišku, kurioms konkrečioms Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio dalims (punktams) sprendimo prieštaravimą prašoma ištirti, siūlytina spręsti, ar sprendimo ištyrimas dėl prieštaravimo Vietos savivaldos įstatymo atitinkamų straipsnių (jų dalių, punktų) 1998-12-09 redakcijai, bus naudingas taikant jį individualioje byloje. Neaišku yra ir tai, kaip prašymas ištirti sprendimo prieštaravimą Vietos savivaldos įstatymo 2010-11-27 redakcijos 21 straipsniui yra susijęs su konkrečia Apylinkės teisme nagrinėjama byla, jeigu byloje įsiskolinimą prašoma priteisti už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2010-09-30. Iš nutarties turinio taip pat spręstina, kad kreipimąsi dėl Kauno miesto tarybos sprendimo ištyrimo sąlygojo tai, kad nėra aišku, ar galima taikyti šį sprendimą nuo 2009-08-01 d. iki 2010-09-30 d. (ieškinyje nurodytas laikotarpis, už kurį priskaičiuoti mokesčiai; b. l. 33-37), nes jis buvo paskelbtas tik 2009-08-09, tačiau toks prašymo pagrindimas nelaikytinas galimo prieštaravimo aukštesnės galios teisės aktams teisiniu argumentu, ABTĮ 112 str. 1 d. ir 113 str. 1 d. 6 p. prasme.

Prie teismo nutarties turi būti pridedama įstatymo ar Vyriausybės norminio akto, kuriam prieštarauja skundžiamas aktas, kopija (ABTĮ 113 str. 2 d. 3 p.), teismo nutarties kopija administracinio teismo dokumentacijai (ABTĮ 113 str. 2 d. 4 p.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vertintina, kad Apylinkės teismo 2011 m. balandžio 21 d. nutartyje nurodyti teisiniai argumentai ir suformuluotas prašymas yra abstraktūs, deklaratyvūs, hipotetiniai, nėra aiškiai suformuluotas tyrimo dalykas ir apimtis, todėl toks prašymas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Dėl to prašymą atsisakyti priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.; 114 str. 1 d.).

Ši nutartis neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka, kai bus pašalinti nutartyje minėti trūkumai kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą su prašymu ištirti to paties teisės akto (konkrečios jo dalies) nuostatų teisėtumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi, teisėjas

nutaria:

Atsisakyti priimti Kauno miesto apylinkės teismo prašymą patikrinti, ar Kauno miesto tarybos 1999-12-23 sprendimas Nr. 170 „Dėl kaupiamųjų lėšų liftams modernizuoti ar rekonstruoti“ neprieštarauja Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 daliai, 4.242 straipsnio 2 daliai ir Vietos savivaldos įstatymo 1998-12-09 redakcijos 2 straipsniui, 4 straipsniui, 15 straipsniui, 16 straipsniui ir 2010-11-27 redakcijos 21 straipsniui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Rimantas Giedraitis