- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-25
- Bylos Nr.
- 2S-1439-781/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-01240-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Pareiškėjas
- Feridun F
- Suinteresuotas asmuo
- E. M., A. M.
- Advokatai
- Vilija Viešūnaitė
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo Feridun F. O., suinteresuoto asmens E. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Feridun F. O. pareiškimą dėl skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – A. M., E. M., antstolė Palma Kiselienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjo Feridun F. O. atstovė advokatė Vilija Viešūnaitė (toliau – pareiškėjas), kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti, kad skolininkui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) (toliau – skolininkas), priklauso ½ dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančia (duomenys neskelbtini) (toliau – sutuoktinė), esančio turto, o būtent, nustatyti, kad sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 158, 11 kv. m. bendro ploto, 456 000, 00 Lt vidutinės rinkos vertės; skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 27, 92 kv. m. bendro ploto, 16 800, 00 Lt vidutinės rinkos vertės; butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 28, 64 kv. m. bendro ploto, 10 200, 00 Lt vidutinės rinkos vertės; butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 23, 70 kv. m. bendro ploto ir 101/1125 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 89 800, 00 Lt vidutinės rinkos vertės. Taip pat prašė nustatyti, kad skolininkui priklausanti dalis sutuoktinės gaunamų pajamų iš darbinės, ar intelektinės veiklos, ar pensijos yra 10 procentų nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesio algos (toliau – MMA) dalies ir 35 procentai nuo dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA. Nurodė, kad antstolė Palma Kiselienė (toliau – antstolė) vykdo Vilniaus rajono 10-ojo notarų biuro 2009 m. balandžio 21 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. DP-946/09 dėl 354 456, 21 Lt skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko pareiškėjo naudai. Antstolė vykdomojoje byloje 2011 m. gruodžio 9 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pasiūlė pareiškėjui per 60 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos, kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, kadangi areštuotos 1 579, 00 Lt lėšos, butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens skolininko atstovas advokatas M. K. prašė pareiškimo netenkini. Nurodė, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė sutuoktinės nuosavybė, todėl į jį negali būti nukreiptas išieškojimas pagal skolininko prievoles. Butą sutuoktinė įsigijo nors ir santuokoje, tačiau už asmenines, iki santuokos įgytas lėšas, todėl skolininkas nebuvo įregistruotas savininku valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, buto savininku savęs nelaikė, pretenzijų į butą nereiškė ir prie jo išlaikymo finansiškai neprisidėjo. Prašė nustatyti, kad skolininkui priklauso 1/3 dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto: buto, esančio (duomenys neskelbtini); buto, esančio (duomenys neskelbtini); buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Suinteresuoto asmens sutuoktinės atstovas advokatas M. K. pateikė tokį patį kaip skolininkas prašymą dėl jo turto dalies, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo. Nurodė, jog iš 1994 metais sudarytos buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties matyti, jog vienintele pirkėja yra sutuoktinė, kuri už butą sumokėjo iš asmeninių lėšų, dėl šios priežasties ji nurodyta savininke valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Teigė, jog turi du nepilnamečius vaikus, skolininkas, pasirašydamas didelės sumos vekselį, elgėsi nesąžiningai ir priešingai šeimos interesams.
Suinteresuotas asmuo antstolė palaikė pareiškėjo prašymą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir nustatė, kad skolininko dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra: butas, esantis (duomenys neskelbtini); butas, esantis (duomenys neskelbtini); butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir 101/1125 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 1 579, 11 Lt piniginės lėšos. Tai pat nustatė, jog skolininko sutuoktinės dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra butas, esantis (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog skolininkas santuoką sudarė 1992 m. sausio 9 d. ir su sutuoktine turi du nepilnamečius vaikus, kurių interesų apsauga yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir nustatyti skolininkui mažesnę turto dalį bendrame turte. Teismas nenustatė, kad suinteresuoti asmenys būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas, reglamentuojančias įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, kuriame galioja prezumpcija, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad šis turtas priklauso vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise. Teismas sprendė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), skolininkui ir jo sutuoktinei priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jis įregistruotas 1994 metais, t. y. iki CK įsigaliojimo, todėl šio turto teisiniam santykiui taikytinos Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) normos, kurio 21 straipsnio 3 dalis numatė, jog turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors įformintas vieno iš jų vardu. Nors sutuoktinė savo asmeninę nuosavybę šio buto atžvilgiu grindė asmeninių piniginių lėšų panaudojimu jo pirkimui, minėtą aplinkybę pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. Pareiškėjo prašymą dėl skolininko dalies sutuoktinės gaunamose pajamose pirmosios instancijos teismas atmetė motyvuodamas tuo, jog antstolė siūlyme nurodė pareiškėjui nustatyti skolininko dalį tik sutuoktinės 1 579 Lt areštuotose lėšose.
Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti dalyje dėl likusios prašymo dalies atmetimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – nustatyti, kad skolininko turto dalis nuo sutuoktinės gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos ir/ar pensijos, kuri išskaitytina skolai padengti, yra 10 procentų nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos MMA dalies ir 35 procentai nuo dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA. Nurodė, jog pagal vykdymo proceso nuostatas, išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, turtas bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, taip pat pensijos, yra laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, jog sutuoktinių bendro turo dalys yra lygios, todėl skolininko sutuoktinės pajamos turėtų būti dalinamos lygiomis dalimis. Teigė, jog antstolio siūlymas pareiškėjui dėl skolininko turto, esančio bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, dalies nustatymo, yra rekomendacinio pobūdžio.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą sutuoktinė prašo skundo netenkinti. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalį nustatė taip, kaip prašė pats pareiškėjas, taigi, teismas išlaikė skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyrą. Skolininko nuosavybės dalį sudarantys butai yra Vilniaus miesto centre, jų rinkos vertė didesnė, nei nurodyta valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, juos realizavus paaiškėtų, ar yra teisinis pagrindas nustatyti skolininko turto dalį sutuoktinės gaunamose pajamose - kas itin neigiamai paveiktų nepilnamečių vaikų interesus. Pabrėžė, jog skolininkas vekselį pasirašė ne šeimos poreikiams tenkinti ir nesant sutuoktinės sutikimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu sutuoktinė prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį pakeisti dalyje ir nustatyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė sutuoktinės nuosavybė, o skolininkui priklauso 1/3 dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto: buto, esančio (duomenys neskelbtini); buto, esančio (duomenys neskelbtini); buto, esančio (duomenys neskelbtini), - sutuoktinei atitinkamai priskiriant 2/3 nurodyto turto. Nurodo, kad butą, esatį (duomenys neskelbtini), įsigijo pagal 1994 m. kovo 22 d. sutartį, iš kurios matyti, jog vienintele buto pirkėja yra sutuoktinė, už butą sumokėjusi iš asmeninių lėšų. Vilniaus miesto Senamiesčio seniūnija 1994 m. rugpjūčio 18 d. potvarkiu leido sutuoktinei įsirengti gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini) namo pastogėje „virš asmeninės nuosavybės teise priklausančių butų Nr. 29, Nr. 31“, kas įrodo, kad sutuoktinė butą laikė asmenine nuosavybe, analogišką išvadą iš Nekilnojamojo turto registro duomenų padarė valstybės institucijos. Iš 1998 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos akto Nr. 2610 matyti, jog sutuoktinei priklausantis butas buvo praplėstas palėpės sąskaita, sutuoktinei veikiant kaip vienintelei buto savininkei. Iki santuokos sudarymo sutuoktinė lėšas butui įsigyti uždirbo stažuodamasi užsienio valstybėse, tačiau neišsaugojo šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Teigė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nukrypo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, jog teismai, taikydami CK normas retroaktyviai, turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos, jog būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką, taip pat, jog turtas, įgytas santuokos metu už vieno sutuoktinio lėšas, turėtas iki santuokos sudarymo, išlieka asmenine to sutuoktinio nuosavybe, jei sutuoktiniai nesusitarė kitaip, nepriklausomai nuo to, ar tas turtas naudojamas vieno iš sutuoktinių, ar bendroms sutuoktinių reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-395/1999, 3K-3-579/2002, 3K-3-343/2006, 3K-3-208/2008). Nurodė, jog pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota, teismas neištyrė į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad sutuoktinė, tvarkydama buto, esančio (duomenys neskelbtini), reikalus, veikė kaip vienintelė buto savininkė, ir dėl jų nepasisakė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo sutuoktinės skundo netenkinti ir priteisti iš suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė SŠK, kuriame įtvirtintas analogiškas CK principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas, sutuoktinės į bylą pateikti įrodymai nėra pakankami įstatymo prezumpcijai, jog turtas, įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nuneigti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Antstolės patvarkymas dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl dalies nustatymo ( b. l. 4) patvirtina, kad vykdymui pateiktas Vilniaus rajono 10-ojo notarų biuro 2009 m. balandžio 21 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. DP-946/09 dėl 354 456, 21 Lt skolos ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko pareiškėjo naudai. Išieškojimas iš skolininko pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tuomet, kai išieškotojų reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis). Nagrinėjamu atveju turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, asmeninėje nuosavybėje skolininkas neturi. 1992 m. sausio 9 d. skolininkas sudarė santuoką su sutuoktine, kurios vardu yra registruoto nekilnojamojo turto ir, kuri turi banko sąskaitų ir lėšų jose. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui (fiziniam asmeniui) priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui <...> kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Todėl antstolė pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.
Centrinės hipotekos įstaigos Vedybų sutarčių registro duomenimis, sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe: inter alia turtas, įgytas po santuokos sudarymo, abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). To paties straipsnio 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta dar viena prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Abi prezumpcijos gali būti nuneigtos, tačiau jomis savo reikalavimus grindžiantis asmuo atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos (CPK 182 straipsnio 4 punktas), tuo tarpu asmuo, neigiantis faktą, jog turtas yra valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat faktą, jog sutuoktinių dalys jungtinėje nuosavybėje nėra lygios, privalo pateikti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178 straipsnis).
Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini)
Pagal bendrąją materialių teisės normų galiojimo laike taisyklę, teisinių santykių kvalifikavimui turi būti taikomos jų atsiradimo metu galiojusios teisės normos, jeigu atskiruose įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Tačiau tiek pagal Santuokos ir šeimos kodeksą, tiek pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas, esminė įstatymu nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo nuostata yra analogiška - preziumuojama, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SŠK 21 straipsnis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), sutuoktinės asmenine nuosavybe. Tokia išvada tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Tačiau su ja sutuoktinė kategoriškai nesutinka, nesutikimo motyvais nurodydama pirmosios instancijos teismo jau įvertintas aplinkybes ir cituodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jog galiojant SŠK, faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/1999). Visgi, aplinkybių, kad ginčo butas buvo įgytas iš asmeninių sutuoktinės lėšų ar lėšų, gautų realizavus jos asmenine nuosavybe esantį turtą, bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas nenustatė, tokių aplinkybių neįrodė ir sutuoktinė (CPK 178 str. – 179 straipsnis) ir akivaizdu, jog tokiai išvadai padaryti byloje esančių įrodymų nepakanka. Byloje esantys Vilniaus miesto Senamiesčio seniūnijos 1994 m. rugpjūčio 18 d. potvarkis ir 1998 m. lapkričio 27 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos aktas Nr. 2610 galėtų įrodyti kitus faktus, kurie nagrinėjamu atveju nereikšmingi, todėl teismo išvadų grindimas išvien šiais dokumentais, reikštų teismo pareigos vertinti bylos aplinkybes remiantis objektyviai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o ne prielaidomis paneigimą (CPK 185 straipsnis). Pagal teismų praktiką, sutuoktinių turto registracija viešame registre taip pat atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010), paties skolininko paaiškinimai dėl ginčo buto įsigijimo aplinkybių vertintini kritiškai dėl jo suinteresuotumo bylos baigtimi, o sutuoktinės delsimas spręsti klausimą dėl ginčo buto priklausomybės iki grėsmės, kad į jį bus nukreiptas skolos išieškojimas kelia pagrįstų abejonių sutuoktinės pozicijos tikrumu.
Atskiruosiuose skunduose suinteresuoti asmenys pateikia nuorodų į tam tikrus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesinius sprendimus kitose bylose. Tačiau nurodytose bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismas atitinkamus klausimus sprendė būtent tų konkrečių bylų faktinių aplinkybių kontekste ir nėra pakankamo pagrindo teigti, jog šios bylos ratio decidendi vienoda ir dėl to ji turi būti sprendžiama analogiškai (CPK 4 straipsnis).
Dėl išieškojimo iš sutuoktinės pajamų
Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo nustatyti, kad skolininko turto dalis, esanti bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, t. y. dalis nuo sutuoktinės gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos ir/ar pensijos yra 10 procentų nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos MMA dalies ir 35 procentai nuo dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą MMA. Tokį prašymą pareiškėjas grindė CK 3.88 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas nurodydamas, jog skolininko turto dalis bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ sutuoktinės gaunamų pajamų. Atkreiptinas dėmesys, jog tenkinant pareiškėjo reikalavimą, suformuluotą vadovaujantis CPK 736 straipsniu, reglamentuojančiu išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką, o būtent, išskaitos dydį, būtų išeita už ginčo ribų ir išspręstas antstolio kompetencijai priskirtas klausimas (CPK 733 straipsnis). Tačiau pirmosios instancijos teismo pozicija netenkinti pareiškėjo pašymo nustatyti skolininko dalį sutuoktinės būsimose pajamose remiantis tuo, jog antstolė patvarkyme konkrečiai nurodė pareiškėjui, jog skolininko dalis nustatytina 1 579, 11 Lt areštuotose piniginėse lėšose, klaidinga. Antstolio siūlymas nesaisto nei pareiškėjo, nei teismo, kuris vienas turi teisę pripažinti, ar turtas priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, ir po to spręsti dėl pareikšto reikalavimo nustatyti skolininko dalį bendrame turte pagrįstumo. Todėl nagrinėjamu atveju individualizuotina skolininkui priklausanti turto dalis konkrečiame turte – skolininko sutuoktinės gaunamose pajamose iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų valios (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3.112 straipsnio 2 dalis). Šios dalies dydžio klausimo sprendimui aktuali CK 3.123 straipsnio 1 dalis, kurioje išvardintas nebaigtinis sąrašas kriterijų, į kuriuos atsižvelgdamas teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Vienas iš šių kriterijų – nepilnamečių vaikų interesas, į jį atsižvelgdamas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė skolininkui mažesnę, apytiksliai 1/5 dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, toks teismo sprendimas tenkina nepilnamečių vaikų teisių apsaugos bei kreditoriaus teisių ir teisėtų lūkesčių principų pusiausvyrą, todėl sutuoktinės pajamose taip pat nustatytina 1/5 skolininko dalis. Atkreiptinas dėmesys, jog nepilnamečių vaikų interesų apsaugai įstatymų leidėjas nustatė apribojimų išieškant iš fizinių asmenų turto, išvardino turtą, iš kurio apskritai negalima išieškoti (668 straipsnio 1 dalis) ir nustatė išskaitų dydžio iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dydžio skaičiavimo tvarką (CPK LI skyrius).
Suinteresuotų asmenų atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai, susijęs su skolininko prievolės pareiškėjui pobūdžiu, atmestini kaip nesusiję su šios bylos dalyku. Išieškojimas vykdomas ne iš abiejų sutuoktinių ir nėra ginčo dėl to, jog prievolė asmeninė, priešingu atveju nekiltų klausimo dėl turto dalių nustatymo.
Apibendrinant aukščiau išdėstytą konstatuotina, jos skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl skolininko dalies bendrojoje junginėje nuosavybėje esančio nekilnojamojo turto ir areštuotų lėšų nustatymo paliktinos galioti, o nutarties dalis dėl pareiškėjo prašymo nustatyti skolininko dalį sutuoktinės pajamose netenkinimo pakeisti ir nustatyti, kad skolininkui priklauso 1/5 dalis sutuoktinės gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, ar pensijos.
Pareiškėjas 2012 m. gegužės 31 d. pateikė prašymą priteisti iš suinteresuotų asmenų 928, 67 Lt išlaidų už teisines paslaugas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, CPK 98 straipsniu ir, atsižvelgiant į nedidelį ginčo sudėtingumą bei teisminės praktikos gausą, spręstina, jog pareiškėjui iš suinteresuoto asmens sutuoktinės priteistina 500 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atskirąjį skundą ir atsiliepimą į atskirąjį skundą apmokėti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Suinteresuoto asmens E. M. atskirojo skundo netenkinti.
Pareiškėjo F. F. O. atstovės advokatės J. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį pakeisti:
panaikinti nutarties dalį, kuria likusi pareiškėjo F. F. O. prašymo dalis atmesta ir nustatyti, jog skolininko A. M. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra 1/5 dalis sutuoktinės E. M. pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos, ar pensijos.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš suinteresuoto asmens E. M. pareiškėjo F. F. O. naudai 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.