Šiaulių apygardos teismo nutartis

2011-05-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-180-116-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-02
Bylos Nr.
1A-180-116-2011
Teisminio proceso Nr.
1-75-1-00151-2010-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vaclovas Iždonas (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Bronius Zalaga
Nuteistasis
A. B., R. K.
Advokatai
Edmundas Jankaitis
Baudžiamoji byla Nr. 1A-180-116/2011Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00151-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.; 1.1.4.2.; 1.1.4.4.1.; 1.1.4.4.5.; 1.1.4.5.1.; 1.2.14.1.1.; 1.2.14.1.2.2.; 1.2.14.12.; 1.2.17.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.9.; 1.1.10.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

kolegijos teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Zenonui Griciui,gynėjams advokatams Edmundui Jankaičiui, Vigintui Stričkai,nuteistiesiems A. B., R. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. ir R. K. apeliacinius skundus dėl P. rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo

A. B. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. (vagystė iš L. ŽŪB) laisvės atėmimu 7 mėnesiams,

pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš G. ŽŪB) laisvės atėmimu 5 mėnesiams,

pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. (pasikėsinimas padaryti vagystę iš A. B. namo) areštu 50 parų.

pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš UAB „A. A.“) laisvės atėmimu 5 mėnesiams,pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš L. M.) areštu 50 parų,

pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. (pasikėsinimas padaryti vagystę iš D. ŽŪB) areštu 40 parų,

pagal BK 178 str. 1 d. (vagystė iš D. ŽŪB) areštu 50 parų,

pagal BK 189 str. 1 d. areštu 40 parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. bei BK 65 str. 1 d., 1p. „a“ p. p., arešto bausmę pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, ir subendrinta bausmė A. B. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2010-10-29 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. paskirta bausme - 40 parų arešto bei su 2010-11-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. paskirta bausme – laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 65 str. 1 d.,1 p. „a“ ir „b“ p.p., šias bausmes pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Į bausmės laiką A. B. įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-06-15 iki 2010-06-17, nuo 2010-06-19 iki 2010-12-07, ir pagal 2010-10-29 Pasvalio rajono apylinkės teismo bei pagal 2010-11-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžius atliktos bausmės.

A. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš UAB “A.” ir J. R.) išteisintas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 2 p.).

R. K. nuteistas:pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš L. ŽŪB) laisvės atėmimu 7 mėnesiams,pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš G. ŽŪB) laisvės atėmimu 5 mėnesiams,

pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. (pasikėsinimas padaryti vagystę iš D. ŽŪB) areštu 40 parų,

pagal BK 178 str. 1 d. (vagystė iš D. ŽŪB) areštu 50 parų,

pagal BK 201 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d.,1p. „a“ p.p., arešto bausmę pakeičiant į laisvės atėmimo bausmę, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant po dalį švelnesnių bausmių, ir galutinė subendrinta bausmė R. K. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką R. K. įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-06-17 iki 2011-02-08.

R. K. pagal BK 178 str. 2 d. (vagystė iš UAB „Arvirida“ ir J. R.) išteisintas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir D. L., o L. K. ir Ž. S. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, tačiau nuosprendis jų atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. ir A. B. nuteisti už tai, kad 2009 m. nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki gruodžio 30 d. 7 val. 15 min. laiko tarpe, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą P. rajone, M. kaime, veikdami bendrininkų grupėje su D. L., išardę dalį vieno sandėlio sienos bei sulaužę kito sandėlio duris ir taip įsibrovę į patalpą, pagrobė L. ŽŪB priklausančius 3 vnt. 1 kW galingumo elektros variklius bendros 225 litų vertės, 1 vnt. 11 kW galingumo elektros variklį 550 litų vertės, 1 vnt. 3 kW galingumo elektros variklį 150 litų vertės, 3 vnt. magnetinių paleidėjų bendros 180 litų vertės, varinį 4 gyslių 50 m ilgio kabelį 250 litų vertės, tepalinį elektrinį radiatorių 100 litų vertės, tuo padarydamas L. ŽŪB 1455 litų turtinę žalą.

Be to, R. K. ir A. B. nuteisti už tai, kad 2010 m. kovo 20 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą P. rajone, G. kaime, veikdami bendrininkų grupėje kartu su D. L., išlaužę P. rajono G. ŽŪB garažo durų spyną ir taip įsibrovę į patalpą, nuplėšę nuo garaže stovėjusio traktoriaus MTZ 82 bako spyną, pagrobė 100 litrų dyzelinio kuro 200 litų vertės, tuo padarydami P. rajono G. ŽŪB 200 litų turtinę žalą.

Be to, A. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 30 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą, P. rajone, G. kaime, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. L., nuo saugomoje aikštelėje stovėjusio traktoriaus „J. D. 8400“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „A. A.“, nuplėšęs kuro bako plombą, pagrobė 100 litrų žymėto dyzelinio kuro 210 litų vertės, tuo padarydami UAB „A. A.“ 210 litų turtinę žalą.

Be to, A. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. birželio 8 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą P. rajone, G. kaime, veikdamas bendrininkų grupėje su D. L., įsibrovę į neužrakintą lauko virtuvę, priklausančią L. M., pagrobė jai priklausantį benzininį pjūklą „Jonsered“ 500 litų vertės, tuo padarydami nukentėjusiajai L. M. 500 litų turtinę žalą.

Be to, R. K. ir A. B. nuteisti už tai, kad 2010 m. birželio 14 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą P. rajone, D. kaime, veikdami bendrininkų grupėje kartu su D. L., nuo sandėliuko, priklausančio D. ŽŪB bandydami atsukti varžtus, pasikėsino pagrobti 2 vnt. 7 kW galingumo elektros variklių bendros 1400 litų vertės ir 2 vnt. 10 kW galingumo elektros variklių bendros 2000 litų vertės, priklausančius D. ŽŪB, tuo kėsindamiesi padaryti D. ŽŪB 3400 litų turtinę žalą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių, nes atsukti varžtų nepajėgė.

Be to, R. K. ir A. B. nuteisti už tai, kad 2010 m. birželio 14 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą valandą P. rajone, D. kaime, veikdami bendrininkų grupėje, atsukę varžtus, nuo sandėliuko, priklausančio D. ŽŪB, pagrobė 2 vnt. 7 kW galingumo elektros variklių bendros 1400 litų vertės ir 2 vnt. 10 kW galingumo elektros variklių bendros 2000 litų vertės, priklausančius D. ŽŪB, tuo padarydami D. ŽŪB 3400 litų turtinę žalą.

Be to, A. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio 20 d. apie 22 val. 30 min., P. rajone, R. kaime, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nepilnamečiu L. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaužę gyvenamojo namo, priklausančio A. B., duris taip įsibrovę į namą, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, nes A. B. pastebėjus įsibrovusius asmenis ir paleidus įspėjamuosius šūvius iš teisėtai savigynai laikomo ginklo MC-2001, pabėgo.

Be to, R. K. nuteistas už tai, kad 2010 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą mėnesį ir dieną, pats pasigamino aparatą stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti ir laikė jį iki 2010 m. birželio 15 d. 7 val. 45 min. savo namuose, esančiuose P. rajone, G. kaime, kol policijos pareigūnai kratos metu iš jo aparatą paėmė.

Be to, A. B. nuteistas už tai, jog žinodamas, kad jo motina R. B. iš kavinės „B.“, esančios (duomenys neskelbtini), pavogė mobiliojo ryšio telefoną SONY-ERICSSON P900i, 2008-12-12 apie 15 val. savo namuose G. k., P. rajone, įgijo-gavo iš savo mamos mobiliojo ryšio telefoną SONY-ERICSSON P900i, kurį 2008-12-14 apie 16 val. E. V. namuose U. kaime, P. rajone, realizavo-iškeitė į garso kolonėlę ir mobiliojo ryšio telefoną NOKIA N70 su J. P.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo pakeisti P. rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nuosprendį paskiriant jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

Skunde apeliantas nurodo, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nurodė asmenis, dalyvavusius nusikaltimų padaryme. Mano, kad teismas, skirdamas bausmę, privalėjo atsižvelgti į tai, kad jis prisipažino kaltu, nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, padėjo išaiškinti nusikaltimų aplinkybes ir juos padariusius asmenis, ir šią aplinkybę privalėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Be to, jis savo noru atlygino visiems nukentėjusiesiems padarytą žalą, o tai yra pagrindas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti ir BK 59 str. 1 d. 3 p. numatytą aplinkybę.

Nuteistojo A. B. įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad vagystėse iš L. ŽŪB, L. M. ir G. ŽŪB jis atliko tik padėjėjo vaidmenį – nuvežęs ir palikęs R. K. ir D. L. į vagystės vietas, jis nuvažiuodavo, tiesiogiai vagystėse nedalyvaudavo. Mano, kad teismas šiuose epizoduose jo veiksmus turėjo kvalifikuoti pagal BK 24 str. 6 p. ir 178 str. 2 d., ir skirdamas bausmę turėjo atsižvelgti į tai, kad jo vaidmuo šiose veikose buvo antraeilis. Taip pat pažymi, kad dvi vagystės, t. y. vagystės iš A. B. namo ir D. ŽŪB nutrūko pasikėsinimo stadijoje.

A. B. manymu, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas turėjo pagrindą taikyti jam Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatas ir paskirti švelnesnę, nesusijusią su laisvės atėmimu, bausmę.

Atkreipia dėmesį, kad visus nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė iki 2010-10-29 Pasvalio rajono apylinkės teismo ir 2010-11-11 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžių priėmimo, todėl apylinkės teismas, motyvuodamas laisvės atėmimo bausmės paskyrimą, nepagrįstai rėmėsi tuo, kad jis yra nuteistas minėtais nuosprendžiais. Be to, jam šešis mėnesius buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, o iki skundžiamo nuosprendžio paskelbimo jis buvo atlikęs Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. nuosprendžiu paskirtą 40 parų arešto bausmę.

Prašo įvertinti visas nurodytas aplinkybes, atsižvelgti į tai, kad jis charakterizuojamas patenkinamai, yra registruotas darbo biržoje, gauna socialinę pašalpą, taikyti jam BK 75 str. nuostatas, ir bausmės vykdymą atidėti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, taikyti BK 75 str. nuostatas, ir bausmės vykdymą atidėti.

Skunde R. K. nurodo manantis, kad už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d., teismas jam paskyrė per griežtą bausmę – laisvės atėmimą 4 mėnesiams, nes su rastu senu „samagono“ varymo aparatu jam padaryti degtinę nepavyko.

Prašo atsižvelgti į tai, kad jis augina du mažamečius vaikus, nusikaltimų padarymo metu buvo laikomas neteistu – teistumas jam buvo išnykęs, jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, pagal galimybes padėjo atlyginti žalą, yra suimtas nuo 2010 m. birželio 17 d., ir nuo to laiko nematė savo vaikų.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti. Prokuroras prašė nuteistųjų skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. B. ir R. K. apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. nuostatų. Sprendžiant apeliantų kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pažeidimų nepadarė, teisingai kvalifikavo nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas ir jiems teisingai paskyrė bausmes.

Dėl nuteistiesiems A. B. ir R. K. paskirtų bausmių

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. B. ir R. K. bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., nepažeidė.

Skirdamas bausmę nuteistajam A. B., teismas atsižvelgė į tai, kad jis P. rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (3 t. 148-150 b. l.), naujus nusikalstamus, kurių 5 priskiriami apysunkių nusikaltimų, o 3 – nesunkių nusikaltimų kategorijoms, padarė laidavimo metu, po šių nusikalstamų veikų padarymo A. B. priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai: Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiais jis nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. (4 t. 72-73, 74-76, 144-146 b. l.), yra ne kartą baustas administracine tvarka (3 t. 151-152 b. l.), charakterizuojamas patenkinamai (3 t. 160 b. l., 4 t. 71 b. l.), nedirba, yra registruotas darbo biržoje (4 t. 147 b. l.), gauna socialinę pašalpą (4 t. 148 b. l.), nusikaltimais padarytą žalą atlygino (4 t. 90, 91, 97, 141). Kadangi A. B. prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, atlygino nusikaltimais padarytą žalą, šias aplinkybes teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamas veikas A. B. padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kolegijos nuomone, įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kitos rūšies bausmės nei areštas ir terminuotas laisvės atėmimas A. B. nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka. Apelianto skundo teiginys, kad apylinkės teismas, motyvuodamas laisvės atėmimo bausmės paskyrimą, neatsižvelgė į tai, kad jis nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė iki 2010-10-29 ir 2010-11-11 nuosprendžių priėmimo, nepagrįstas. Iš skundžiamo nuosprendžiu akivaizdu, kad į minėtas aplinkybes teismas atsižvelgė ir nauju bei minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 str. 9 d. taisyklėmis. Teismas, vadovaudamasis BK 66 str. ir 63 str. 9 d. nuostatomis A. B. į bausmės laiką teisingai įskaitė sulaikyme ir suėmime pastarojo išbūtą laiką bei pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nuosprendžius atliktas bausmes. Iš apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad parinkdamas A. B. bausmės rūšį, teismas atsižvelgė ir įvertino visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, o A. B. 2010 m. spalio 29 d. ir 2010 m. lapkričio 11 d. priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius vertino kaip jį charakterizuojančius duomenis, rodančius, kad pastarasis yra linkęs nusikalsti, nesilaikyti įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio normų.

Prašydamas sušvelninti paskirtą bausmę, nuteistasis A. B. teigia, kad teismas neįvertino to, kad vagystėse iš L. ŽŪB, L. M. ir G. ŽŪB jis atliko tik padėjėjo vaidmenį – nuvežęs ir palikęs R. K. ir D. L. į vagystės vietas, jis nuvažiuodavo, tiesiogiai vagystėse nedalyvaudavo. Mano, kad teismas šiuose epizoduose jo veiksmus turėjo kvalifikuoti pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d., ir skirdamas bausmę turėjo atsižvelgti į tai, kad jo vaidmuo šiose veikose buvo antraeilis.

Teisėjų kolegijos nuomone, šis apelianto argumentas nepagrįstas. Baudžiamosios teisės teorijoje bendrininkavimas suprantamas kaip tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Vienas BK 24 str. 2 d. nurodytų bendrininkų yra padėjėjas, kuris padeda padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones, šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėdamas paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos padarymo įrankius ar priemones, tos veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, iš anksto pažadėdamas realizuoti nusikalstama veika įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjas savo nusikalstama veika prie kitų bendrininkų prisideda tada, kai pastarieji jau ketina padaryti atitinkamą nusikalstamą veiką, o padėjėjas tik tuo sustiprina jau suformuotą kurstytojo ar kitų bendrininkų pasiryžimą nusikalstamai veikai bei palengvina nusikalstamos veikos padarymą, slėpimą. Nusikaltimo vykdytoju laikomas asmuo, betarpiškai padaręs nusikalstamą veiką, t. y. tiesiogiai įvykdęs bendros veikos sudėtį ir pasiekęs bendrai siektų nusikalstamų padarinių. Tačiau neretai nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia būtiną pagalbą. Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. B. nurodytą aplinkybę, jog jis vagystėse iš L. ŽŪB, L. M. ir G. ŽŪB atliko tik padėjėjo vaidmenį, paneigia kitų nuteistųjų parodymai. Dėl vagystės iš L. ŽŪB nuteistasis D. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad vakare jam paskambinęs A. B. paklausė, ar jis (D. L.) nenori užsidirbti pinigų. A. B. savo vairuojamu automobiliu atvažiavo prie jo namų, automobilyje jau sėdėjo R. K.. Daiktus iš sandėlio išnešė jis (D. L.) su R. K., tuomet paskambino A. B., o pastarajam atvažiavus, daiktus sudėjo į automobilį. A. B. jam žadėjo atsilyginti už vagystę, bet jis nieko negavo. Jei A. B. nebūtų jam tą vakarą paskambinęs, jis pats nebūtų ėjęs vogti (4 t. 105 b. l.). Nuteistasis R. K. parodė, kad jam paskambinęs jo brolis A. B. pasiūlė nuvažiuoti į sandėlį pavogti daiktų. Kadangi jam reikėjo pinigų, jis su brolio pasiūlymu sutiko. Daiktus iš sandėlio išnešė jis ir D. L., tuomet paskambino A. B.. Pavogtus daiktus jis kartu su A. B. nuvežė į metalo supirktuvę (4 t. 106 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju A. B. nurodė (parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme), kad į M. kaimą jis, jo brolis R. K. ir D. L. vyko tikėdamiesi apvogti sandėlius. Nors jis į sandėlį nėjo, savo automobiliu kažkur nuvažiavo, o po to atvažiavo paimti R. K. ir D. L., tačiau puikiai suprato, kad į sandėlį bus įsibrauta ir iš jo bus pavogti daiktai, suprato, kad jis dalyvauja vagystėje (1 t. 61-62 b. l.). Dėl vagystės iš G. ŽŪB nuteistasis R. K. parodė, kad jam būnant pas motiną ir brolį A. B., A. B. pasiūlė jam ir kartu buvusiam D. L. važiuoti kuro. A. B. juos nuvežė už fermų, jie kartu su D. L. iš garaže buvusio traktoriaus į turėtus kanistrus prileido dyzelinio kuro ir paskambino A. B.. Naudos iš vagystės jis neturėjo jokios, vagystėje dalyvavo todėl, kad padėjo broliui (4 t. 106-107 b. l.). Nuteistasis D. L. teisiamajame posėdyje nurodė, kad pavogtas kuras atiteko A. B. ir R. K., jam (D. L.) kuro nereikėjo (4 t. 106 b. l.). Aplinkybę, kad jam tąkart reikėjo kuro ir jis apie tai pasakė D. L., patvirtino ir pats A. B. (4 t. 106 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė (parodymai ištirti teisme), kad jie kartu su R. K. ir D. L. nuvyko į G. kaime esančias fermas, iš kurių planavo pavogti dyzelinį kurą. Jis suprato, kad daro nusikaltimą (2 t. 103-104 b. l.). Dėl vagystės iš L. M. nuteistasis D. L. parodė, kad jie kartu su A. B. pastarojo vairuojamu automobiliu nuvažiavo į G. kaimą, kur jis nuėjo į L. M. sodybą, o A. B. automobiliu važinėjo po G. kaimą. Jis, t. y. D. L., iš L. M. lauko virtuvės paėmė benzininį pjūklą, privažiavus A. B., pjūklą įdėjo į automobilį, jie nuvažiavo pas A. B. ir pjūklą paslėpė daržinėje. Pjūklą jie galvojo parduoti. Atsakydamas į teisėjos klausimą D. L. parodė, kad jie abu, t. y. ir jis, ir A. B. žinojo, kad eis vogti (4 t. 107, 108 b. l.). Nuteistasis A. B. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad jis ir D. L., būdami kartu, nusprendė važiuoti „paimti“ pjūklo. D. L. jis išleido prie L. M. sodybos, o pats važinėjo po kaimą. Pjūklą parsivežė pas save, galvojo jį parduoti, bet nespėjo (4 t. 107 b. l.). Taigi, iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad vagystės iš L. ŽŪB ir G. ŽŪB padarytos bendrais A. B., R. K. ir D. L. veiksmais, o vagystė iš L. M. – bendrais A. B. ir D. L. veiksmais. Byloje nustatyta, kad visi minėti nuteistieji veikė vieninga tyčia, A. B. pasiūlė D. L. ir R. K. iš L. ŽŪB sandėlio pavogti minėtai bendrovei priklausančius daiktus, taip pat pasiūlė R. K. ir D. L. pavogti kuro, kartu su D. L. nusprendė važiuoti pavogti L. M. pjūklo. A. B. veikė aktyviais veiksmais – pats buvo nusikalstamų veikų iniciatorius, nuveždavo nusikaltimų bendrininkus į nusikaltimų vietas, padėdavo pagrobtus daiktus sudėti į savo vairuojamą automobilį, parveždavo D. L. ir R. K. iš nusikaltimų vietų, pagrobtus daiktus vežė į metalo supirktuvę, iš L. M. sodybos pagrobtą pjūklą parsivežė į savo namus ir planavo jį parduoti. Minėti A. B. veiksmai apima nusikalstamos veikos vykdytojo, o ne padėjėjo sąvoką, todėl nuteistojo A. B. veiksmai nekvalifikuotini kaip padėjimas padaryti nusikalstamą veiką ir jis nelaikytinas padėjėju darant minėtas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. B. veikas kvalifikavo pagal BK 178 str. 2 d. Perkvalifikuoti jo veikas pagal BK 24 str. 6 d. ir 178 str. 2 d. nėra teisinio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo A. B. veiksmus laikyti antraeiliais.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad A. B. už padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės yra labai švelnios – už tris nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., jis nuteistas laisvės atėmimu 7 mėnesiams, 5 mėnesiams ir 5 mėnesiams, t. y. bausmėmis, artimomis minimaliai laisvės atėmimo bausmei (minimali laisvės atėmimo bausmė yra 3 mėn. – BK 50 str. 2 d.), kai BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų, o šios bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 d., už nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d. (vagystė iš L. M.), 189 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. apeliantui paskirtos ne pačios griežčiausios bausmės – laisvės atėmimas, o alternatyvios bausmės – areštas, kurio dydis nustatytas nepažeidžiant BK 49 str. 3 d. reikalavimų. A. B. paskirtų bausmių rūšys ir dydžiai rodo, kad teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir į tai, kad dvi nusikalstamos veikos nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nauju nuosprendžiu ir ankstesniais nuosprendžiais apeliantui paskirtos bausmės subendrintos teisingai, galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

Skunde nuteistasis A. B. nurodo manantis, kad teismas turėjo pagrindą taikyti jam BK 62 str. ir BK 75 str. nuostatas.

Pažymima, kad BK 62 str. 1 d. taikoma tuomet, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Tačiau tuo pačiu kolegija pažymi, kad BK 62 str. numatytas bausmės švelninimo būdas taikomas tuomet, kai teismas nustato, kad kaltinamajam ar nuteistajam ir švelniausioji sankcijoje numatyta bausmės rūšis yra per griežta. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju taikyti A. B. BK 62 str. nuostatas nėra teisinio pagrindo – jam už visus nusikaltimus, tarp jų ir už nusikaltimus, nutrūkusius pasikėsinimo stadijoje, bausmės paskirtos teisingai, jos nėra per griežtos nei savo rūšimi, nei dydžiu. Kaip jau minėta, už nusikalstamas veikas, numatytas 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., apeliantui paskirtos arešto bausmės, kai tuo tarpu BK 178 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. sankcijose yra numatytos ir laisvės atėmimo bausmės.

BK 75 str. nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus laisvės atėmimu ne daugiau kaip trejiems metams, tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatymas suteikia teismui teisę (galimybę), o ne pareigą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Teismas savo išvadą turi formuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Kolegijos nuomone, atsižvelgiant į visas aukščiau minėtas aplinkybes, taip pat įvertinus tai, kad A. B. padarė aštuonis nusikaltimus, nusikalto laidavimo metu, po šių nusikalstamų veikų padarymo jis vėl darė nusikaltimus, už kuriuos yra nuteistas 2010 m. spalio 29 d. ir 2010 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiais, BK 75 str. taikymas apeliantui yra netikslingas BK 41 str. prasme.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. B. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, nėra aiškiai per griežta, todėl tenkinti A. B. skundą jame nurodytais motyvais ir keisti apylinkės teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Skirdamas bausmę nuteistajam R. K., teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė penkis nusikaltimus, iš kurių du priskiriami apysunkių, o trys – nesunkių nusikaltimų kategorijoms, anksčiau buvo du kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei (3 t. 163-165 b. l.), yra ne kartą baustas administracine tvarka (3 t. 179-180 b. l.), P. rajono savivaldybės administracijos P. seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (3 t. 188 b. l.), turi du nepilnamečius vaikus (3 t. 190, 191 b. l.), nedirba, nėra registruotas darbo biržoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, atlygino dalį žalos (4 t. 142 b. l.). Nuteistojo R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikaltimus jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Kolegijos nuomone, esant minėtoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. K. už padarytus nusikaltimus paskyrus laisvės atėmimo ir arešto bausmes.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, R. K. paskirtos bausmės yra labai švelnios: už nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., jam paskirtos laisvės atėmimo 5 mėnesiams ir 7 mėnesiams bausmės, t. y. bausmės, artimos minimaliai laisvės atėmimo bausmei (minimali laisvės atėmimo bausmė yra 3 mėn. – BK 50 str. 2 d.), kai šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 d., už BK 201 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką R. K. nuteistas laisvės atėmimu 4 mėnesiams – bausme, taip pat artima minimaliai laisvės atėmimo bausmei, o už nusikaltimus, numatytus BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., 178 str. 1 d., jam paskirta viena iš alternatyvių minėto straipsnio sankcijoje numatytų bausmių – areštas. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str., nuteistajam už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos teisingai.

Prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę, apeliantas kaip vieną iš argumentų nurodo tai, kad nusikaltimų padarymo metu teistumas jam buvo išnykęs. Atsakydama į šį skundo argumentą kolegija pažymi, kad nors išnykęs asmens teistumas negali būti pagrindas skirti jam griežtesnę bausmę, tačiau ankstesnis teistumas yra vienas iš charakterizuojančių asmenybę požymių, sudarančių teismui pagrindą spręsti, ar asmuo nusikalto atsitiktinai, ar nusikalstama veika yra dėsningas jo ankstesnio elgesio padarinys. Todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. K. bausmę, pagrįstai atsižvelgė ir į minėtą aplinkybę. Dar labiau švelninti bausmę atsižvelgiant į tai, kad R. K. teistumas nėra išnykęs, nėra pagrindo.

Skundu nuteistasis R. K. taip pat prašo taikyti jam BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.

Kaip jau minėta, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą turi formuluoti pagal visų BK 41 str. nuostatų kontekstą. Kolegija, įvertinusi visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes, atsižvelgusi į tai, kad nors nusikalstamų veikų padarymo metu teistumas R. K. buvo išnykęs, tačiau ankstesniais nuosprendžiais jam du kartus bausmės vykdymą atidėjus jis vėl darė nusikalstamas veikas, kolegija mano, kad bausmės tikslai R. K. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 75 str. nuostatos jam netaikytinos. Byloje gauta UAB „B.“ pažyma dėl galimo R. K. įdarbinimo taip pat nėra pagrindas taikyti pastarajam BK 75 str.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam R. K. už padarytas pavojingas visuomenei veikas paskirtos bausmės, taip pat galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos ir jas švelninti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

nutaria:

atmesti nuteistųjų A. B. ir R. K. apeliacinius skundus.

Kolegijos pirmininkas Vaclovas IždonasTeisėjai Nijolė MatuzevičienėBronius Zalaga