- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-26
- Bylos Nr.
- N2-271-424/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02625-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- M. G.
- Atsakovas
- N. K.
- Išvadą teikia
- Trakų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Advokatai
- Aušra Rimšelienė, Julija Žukienė
- Kategorijos
- 75.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, duodančios išvadą byloje - Trakų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus - atstovei Alinai Kuleš,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovei N. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, bei atsakovės N. K. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė nustatyti šalių nepilnamečio vaiko D. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu, priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. G. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
Nurodė, kad bendras šalių gyvenimus nebuvo darnus. Jie pykosi ir vėl taikėsi. Gimus vaikui atsakovė palikdavo vaiką ir išeidavo pas savo motiną. Pirmą kartą atsakovė paliko vaiką, kai jam buvo 5 mėnesiai, tada motinos nebuvo apie 3 savaites. Dėl to jis turėjo samdyti žmogų vaiko priežiūrai, nes dieną pats negalėjo būti su vaiku. Kai vaikui sukako vieneri metai, atsakovė pasiėmė vaiką ir nieko nesakiusi paliko namus. Tada jam neleido matytis su vaiku. Po kelių dienų paskambino ir pasakė, kad galima pamatyti vaiką, o dar po kelių dienų pranešė, kad galima pasiimti vaiką. Jis pasiėmė vaiką pas save, atsakovė lankydavo sūnų. Vėliau šalys susitaikė ir vėl pradėjo gyventi kartu ieškovo namuose. Po to atsakovė vėl juos paliko. Atsakovė tai išeidavo iš namų, tai grįždavo. Tai nebuvo vienintelis atvejis, kai atsakovė paliko savo vaikus. Kai atsakovės dukrai L. K. buvo apie 12 metų, ji išvarė dukrą iš namų už tai, kad dukra jai nepadėdavo tvarkytis. Šiuo metu L. K. gyvena su savo senele iš tėvo pusės, o ne su savo motina. 2010 metų rudenį atsakovė susiruošė vykti į Airiją dirbti. Kai atsakovė turėjo išskristi į Airiją, tą pačią dieną vaikas buvo paguldytas į Santariškių ligoninę, ieškovo prašymų pasilikti dėl sergančio vaiko ir siūlymo atiduoti pinigus už lėktuvo bilietą ieškovė neklausė ir išskrido. 2011 m. sausio mėnesį, kai vaikui turėjo būti atlikta planinė operacija, ieškovė, tai žinodama, Lietuvą neatvažiavo. Pasveikus vaikui atsakovė pakvietė juos gyventi į Airiją. Šį kvietimą jis aptarė su vaiku ir, vaikui išreiškus norą gyventi su abiem tėvais, 2011 m. sausio mėnesį jis su vaiku išvyko pas atsakovę į Airiją. Netrukus atsakovė pareiškė, kad jis jai nereikalingas ir liepė išsikraustyti iš namų. Jis išsikėlė, o vaikas liko gyventi su motina. Bendraujant su vaiku, vaikas labai pergyveno dėl tėvų išsiskyrimo, dėl to kad jis gyvena ne Lietuvoje, prašė, kad tėvas neišvyktų iš Airijos. Todėl jis apsigyveno kitur ir pasiliko Airijoje. Bendravimas su vaiku buvo sudėtingas, nes su atsakove susitarus dėl pasimatymo su vaiku, ši išvykdavo nieko nepranešusi. 2011 m. lapkričio mėnesį sužinojo, kad atsakovė su vaiku išvyko į Lietuvą. Jis taip pat atvažiavo į Lietuvą. Susitikus su vaiku, vaikas kartojo, kad nenori grįžti į Airiją, nori gyventi ir mokytis Lietuvoje. Tada jis paėmė vaiką pas save. Atsakovė grasino apkaltinti jį vaiko pagrobimu. Šiuo metu vaikas gyvena su juo nuosavame name, priklausančiame ieškovo tėvui. Vaikas turi savo atskirą kambarį, lanko mokyklą. Kartu gyvena ieškovo tėvas, namų ūkyje padeda tvarkytis kaimynė. Vaikas gyvena jam įprastoje ir pažįstamoje aplinkoje, kurioje gyveno nuo pat gimimo. Vaikas gyvena su jam artimais žmonėmis, tėvą su vaiku sieja stiprus tarpusavio ryšys. Jo santykiai su vaiku šilti, vaikas jaučiasi gerai, turi draugų, jam gerai sekasi mokykloje. Jis gerai žino vaiko poreikius, kadangi juos visada tenkino nuo pat vaiko gimimo, tiek gyvenant Lietuvoje, tiek Airijoje. Vaikas gyvendamas su tėvu nepraras ryšio su motina, nes jis niekada nedraudė ir neribojo vaiko bendravimo su motina. Tuo tarpu atsakovė yra linkusi nutraukti emocinį ryšį, siejantį tėvą ir sūnų.
Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, atsakovė turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl iš jos turį būti priteistas išlaikymas šalių vaikui periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos.
Šalies argumentai
Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir priešieškiniu prašė nustatyti šalių nepilnamečio vaiko D. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. G. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės ir nustatyti tokią tėvo bendravimo su vaiku tvarką:
- M. G. turi teisę lankyti ir bendrauti su sūnumi D. G. kiekvieną kartą atvykęs į Airiją be apribojimų, pasiimant sūnų iš motinos namų ir grąžinant jį iki 20 val. iš anksto susitarus su motina ir netrukdant sūnaus mokymuisi. Apie savo atsilankymą ieškovas turi pranešti atsakovei prieš šešias dienas.
- M. G. turi teisę nevaržomai lankyti sūnų jo ligos metu atsakovės gyvenamojoje vietoje ar stacionarioje gydymo įstaigoje,
- vasaros atostogų metu ieškovas turi teisę su sūnumi praleisti 1 mėnesį pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę jam skirtų atostogų dieną iki 20 val. Ieškovas turi teisę išvykti į kitą užsienio valstybę tik iš anksto apie tai raštu informavęs atsakovę ir likus ne mažiau kaip šešioms dienoms iki išvykimo. Savo rašte jis privalo nurodyti šalį į kurią išvyksta, tikslų adresą toje šalyje ir buvimo joje laiką.
- visas kitas trumpąsias vaiko mokslo metų atostogas – rudens, Kalėdų ir pavasario vaikas praleidžia vienas su motina, kitas – su tėvu, ir taip kiekvienais paskesniais metais;
- už laiką, kai vaikas atostogas praleidžia su tėvu, išlaikymas vaikui nemokamas, o tėvas apmoka visas vaiko kelionės išlaidas.
Nurodė, kad su ieškovu nebuvo susituokę. Gyveno ieškovo tėvui priklausančiame name. Po sūnaus D. gimimo bendras gyvenimas tęsėsi tik 5 mėnesius. Ieškovas turi polinkį į alkoholį, jis pastoviai keičia moteris, gyvena vien tik savo interesais, šeima jam nerūpi. Jis yra agresyvaus būdo, ne kartą yra ją sumušęs. Mušdavo taip, kad neliktų mėlynių, todėl visi kreipimaisi į policiją nedavė jokių rezultatų. Kai vaikui sukako 5 mėnesiai, ieškovas pradėjo gerti vos ne kasdien, jis ne tik neskirdavo pinigų pragyvenimui, bet ir reikalaudavo, kad ji atiduotų jam socialines išmokas, kurias ji gaudavo vaiko išlaikymui. Jis kategoriškai neleido kartu su ja gyventi jos dukrai iš pirmos santuokos L. K. Dėl tokio ieškovo elgesio ir bijodama dėl savo ir sūnaus gyvybės bei sveikatos, išsikėlė gyventi į savo motinos namus. Ji dar kelis kartu bandė gyventi su ieškovu, tačiau dėl ieškovo asocialaus elgesio, požiūrio į gyvenimą ir šeimos vertybes, bendras gyvenimas tęsėsi vos kelis mėnesius. Ieškovas smurtavo ne tik prieš ją, bet ir prieš jos dukrą, kurią buvo itin stipriai sumušęs. Sudaryti santuokos ir išlaikyti šeimos ieškovas nenorėjo, pinigų vaiko išlaikymui neduodavo, nepirkdavo vaikui maisto, drabužių. Tik retkarčiais susitikdavo su sūnumi nupirkdavo jam žaislų. Vaikas darželio nelankė. 2009 m. rugsėjo mėnesį sūnus pradėjo lankyti mokyklos parengiamąją klasę, o 2010 m. rugsėjo 1 d. pradėjo lankyti pirmą klasę. 2010 m. rudenį ji nusprendė su sūnumi persikraustyti gyventi į Airiją, nes jos darbo užmokestis buvo nepakankamas dviems vaikams išlaikyti, o ieškovas prie sūnaus išlaikymo neprisidėjo. Ieškovas davė sutikimą, kad vaikas gyventų su ja Airijoje. Susitarė, kad ieškovas po dviejų savaičių atveš jai vaiką. Tačiau jai išvažiavus vaikas susirgo ir ieškovas jai sūnų atvežė tik 2011 m. sausio mėnesį. Ieškovas pasiprašė pagyventi pas ją, nes norėjo padirbėti Airijoje. Ji sutiko, jos motina surado ieškovui darbą. Tačiau pinigų vaiko išlaikymui jis neskyrė, dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, smurtavo prieš ją. 2011 m. kovo mėnesį po eilinio konflikto, ji pareikalavo, kad ieškovas išsikeltų iš jos namų. Išsikėlus ieškovui, ji nedraudė jam bendrauti su sūnumi. Tačiau būdavo, kad po pasimatymų, tėvas parvesdavo vaiką alkaną. Pastoviai bandė nuteikti prieš ją vaiką leisdamas jam tai, ką jį draudė.
Airijoje ji turi nuolatinį darbą, nuomojasi namą, kuriame vaikui skirtas atskiras kambarys, turi sugyventinį R. K., su kuriuo laukiasi vaiko ir ketina susituokti. D. ir R. K. siejo šilti santykiai. 2011-11-26 ji su R. K. ir D. atvažiavo į Lietuvą kad patikrintų vaiko sveikatą ir susituoktų su R. K. Paaiškėjo, kad D. sveikata pagerėjo, nes jam tinka švelnus Airijos klimatas. 2011-11-29 jai būnant pas draugę svečiuose adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas slapta paėmė vaiką, kuris tuo metu buvo kieme. Ji dėl to kreipėsi į policiją. Ieškovas atvedė vaiką į policiją kur privertė jį pasakyti, kad jis nori gyventi Lietuvoje, o ją - parašyti pasižadėjimą neišvežti vaiko iš Lietuvos.
Ieškovas užrašė vaiką į lenkų mokyklą, ir nors vaikas jau buvo baigęs pirmą klasę, antrus metus mokosi pirmoje klasėje. Ieškovas vaiko neprižiūri, į mokyklą vedžioja tik retkarčiais, dažniausiais tai daro senyvo amžiaus kaimynė. Vaikas pastoviai sėdi uždarytas namie, jos bendravimas su vaiku yra apribotas, ieškovas neleidžia vaikui bendrauti su seserimi L., su vaiko bendraamžiais. Ji persiuntė ieškovui visus vaiko daiktus, nes ieškovas neketino vaikui pirkti jokių daiktų.
Vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina, nes ją ir sūnų sieja stiprus emocinis ryšys. Nuo gimimo vaiko gyvenamoji vieta yra registruota su ja, adresu (duomenys neskelbtini). Vaikui gyvenant su motina, jam bus užtikrintos žymiai geresnės gyvenimo sąlygos ir psichologinis komfortas, vaikas gyvens pilnoje šeimoje su savo artimais giminaičiais - močiute, seserimi. Ji turi galimybę daug laiko skirti vaiko auklėjimui ugdymui, vežioti jį į būrelius Vaikas dar labai mažas, jo nuomonę veikia ieškovas, vaikas jo bijo.
Ieškovas nuo vaiko gimimo iki 2011-11-29 išlaikymo vaikui neteikė ir vaiką ji išlaikė praktiškai viena. Nors jos turtinė padėtis leidžia ir toliau pilnai išlaikyti vaiką, tačiau ieškovas taip pat turi prisidėti prie vaiko išlaikymo. Todėl iš jo priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 400 Lt.
Kadangi vaiko auklėjime ir ugdyme yra svarbūs abu tėvai, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motinai, turi būti nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Prašo nustatyti jos siūlomą tėvo bendravimo su vaiki tvarką.
Šalies argumentai
Ieškovas su priešieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad jei būtų nuspręsta vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, jis su priešieškinyje siūloma bendravimo su vaiku tvarka sutinka. Kitoje dalyje su priešieškiniu nesutiko ir nurodė, kad atsakovės kaltinimai jam dėl girtavimo, smurtavimo, vaiko nepriežiūros ir kt. yra visiški prasimanymai
Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, rekomenduojančią vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, išlaikymą vaikui priteisti atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Išvadoje taip pat nurodė, kad vaiko motina 2012-12-14 atvykusi į skyrių neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu tik norėjo, kad būtų nustatyta bendravimo su vaiku tvarka.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai
D. G., gim. (duomenys neskelbtini) yra šalių sūnus (b.l.6). Šalys pripažino, kad vaikas gimė iš nesusituokusių tėvų, jie nėra ir nebuvo susituokę, o nuo 2011 m. kovo mėnesio negyvena ir nebeketina gyventi kartu, ieškovas gyvena Lietuvoje - (duomenys neskelbtini), atsakovė gyvena Airijoje – (duomenys neskelbtini) (CPK 187 str.). Kilus ginčui tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos, ginčas sprendžiamas vadovaujantis LR CK 3.3 str. 1 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.
LR CPK 3.174 str. nustato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.
Šalių vaikas D. G. šioje byloje buvo apklaustas du kartus – sprendžiant dėl jo laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo ir nagrinėjant bylą iš esmės. Abu kartus vaikas aiškiai ir vienareikšmiškai išreiškė norą gyventi kartu su tėvu, pabrėžė, kad nenori grįžti į Airiją. Iš vaiko paaiškinimų matyti, kad jis jaučia nuoskaudą dėl motinos dėmesio stokos, kartais jaučiasi atstumtas. Vaikas nurodė, kad myli mamą ir nori su ja pabūti, bet į Airiją važiuoti nenori. Nori, kad mama su brokiuku atvažiuotų pas jį. Pas tėtį jam geriau, nes čia yra tėtis, senelis, močiutė, o Airijoje jis vienas. Nurodė, kad tėtis jam skiria daugiau dėmesio, ką pažada- viską padaro, o mama ne visada tęsi savo pažadus. Mama jam skirdavo daugiau dėmesio kai susipykdavo su „...broliuko tėčiu“, tada jie eidavo pasivaikščioti, į parduotuvę. Vaikas taip pat prasitarė, kad telefoninio pokalbį su mama metu, mama jam pasakė, kad pas jį neatvažiuos, kad jo nemyli ir nenori matyti. Nors vaikas neatskleidė šių motinos žodžių konteksto, tačiau iš vaiko pasakojimo matyti, kad tokius motinos žodžius jis suprato tiesiogine jų prasme, kaip faktų konstatavimą.
Nors po vaiko paaiškinimų teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė teismo skiri vaikui psichologinę ekspertizę, vaiko elgesys ir kalba teismo posėdyje teismui nesukėlė jokių abejonių vaiko gebėjimu išsakyti savo nuomonę ir ją pagrįsti jo amžių atitinkančiais argumentais. Todėl neatsižvelgti į vaiko nuomonę priimant sprendimą, teismas neturi pagrindo. Kad vaiko žodžiai pasakyti teismo posėdyje, išreiškia jo nuomonę patvirtina ir liudytojų D. M., V. Š., J. R. parodymai, kurios patvirtino, kad bendraujant su vaiku ir domintis kaip jis gyveno Airijoje, jis sakė, kad į Lietuvą atvažiavo ne į svečius, bet visam laikui, kad Airijoje jam nepatinka ir ten daugiau negrįš.
Vertinant vaiko pasirinkimą jo interesų atitikimo kontekste matyti, kad nuolatinis gyvenimas su tėvu neprieštarauja vaiko interesams, o tėvas yra pajėgus ir motyvuotas šiuos interesus užtikrinti.
Iš Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, kad ieškovas gyvena jo tėvui, priklausančiame nuosavame 5 kambarių name su visais patogumais, kur vaikui yra įrengtas atskiras kambarys. Kartu gyvena ieškovo tėvas - vaiko D. G. senelis K. G. Ieškovo namuose yra sudarytos geros sąlygos vaikui augti vystytis, mokytis. M. G. šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą (b.l.25).
Trakų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, kurioje M. G. dirbo ugniagesiu gelbėtoju iki išvykdamas į Airija, charakterizuojamas kaip objektyvus, teisingas, reiklus sau ir aplinkiniams, nekonfliktiškas (b.l.138). M. G. neteistas (b.l.145), Lentvario seniūnas nėra gavęs skundų ar neigiamos informacijos nei dėl M. G. nei dėl K. G. (b.l.139,140).
Iš Trakų rajono Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ pažymos matyti, kad D. G. lankė šį darželį su pertraukomis nuo 2007m. iki 2010 m. Dėl vaiko priėmimo į darželį kreipėsi tėvas, kuris dažniausiai atvesdavo ir paimdavo vaiką (b.l.141). Lentvario H. S. vidurinės mokyklos direktoriaus 2011m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. M-8, D. G. nuo 2011-12-01 įtrauktas į šios mokyklos I klasės mokinių sąrašą, o iš šios mokyklos išduotos D. G. charakteristikos matyti, kai vaikas 2011m. gruodžio mėnesį atvyko į mokyklą, tėvas iš karto aprūpino sūnų visomis mokyklinėmis priemonėmis, tėvas domisi vaiko pasiekimais, ateina į klasės susirinkimus, šventes, vaikas yra tinkamai prižiūrimas ir auklėjamas (b.l.14,146). Iš atsakovės teismui pateiktų vaiko medicininių dokumentų matyti, kad į gydymo įstaigas D. G. atvesdavo tėvas, gydant vaiką stacionarinėje gydymo įstaigoje, vaiko slaugai buvo hospitalizuojamas tėvas (b.l.118-121,123-126,133). Liudytoja – ieškovo kaimynė D. M.- parodė, kad vaikas nuo pat gimimo gyveno ieškovo namuose, vaiko ryšiai su tėvu yra stiprūs, jie kartu žaidžia, kalbasi. Nurodė, kad ji nėra mačiusi ieškovo neblaivaus ir, kiek jai žinoma, G. namuose alkoholis visai nevartojamas. Liudytoja – kita ieškovo kaimynė J. R. – taip pat nurodė, kad vaikas viskuo aprūpintas, tėvas labai prižiūri vaiką, žiemą kieme stato sniego pilis, vasarą yra nupirktas baseinas, važinėjasi dviračiu. Nėra mačiusi ieškovo girto. Atsakovės teiginiai apie sistemingą ieškovo girtavimą, smurtavimą, asocialų elgesį nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Nors esant atsakovės nurodytam ieškovo elgesiui vargu ar tai galėjo likti nepastebėta ne tik šalia girtuoklio ir smurtautojo gyvenančių asmenų, bet ir valstybės institucijų, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Atsakovės kvieti liudytojai – R. K., S. A., I. M., L. K., A. D.) apibūdindami ieškovą kaip smurtautoją prieš atsakovę, teigė tai girdėję iš pačios N. K., todėl remiantis netiesioginiais liudytojų parodymais teigti, kad ieškovas linkęs smurtauti nėra pagrindo. Liudytoja L. K. parodė, kad ieškovas buvo primušęs už gautą ketvertą iš matematikos, taip pat nurodė, kad kelis kartus matė kaip ieškovas sumušė jos mamą. Šiuos liudytojos parodymus teismas vertina kritiškai, nes jie nepatvirtinti objektyviais įrodymais, be to liudytoja yra atsakovės dukra, dėl ko yra suinteresuota padėti motinai pasiekti norimą rezultatą. Be to, šioje byloje šalių tarpusavio santykiai, konfliktai ir vienas kito vertinimas yra reikšmingi tiek, kiek jie gali paliesti vaiko interesus ir tai kaip jie pateikiami vaikui. Byloje nėra jokių įrodymų, iš kurių galima būtų daryti bent prielaidą, kad ieškovas netinkamai elgtųsi su vaiku, nederamai charakterizuotų vaiko motiną ar hiperbolizuotų jos neigiamas savybes vaikui, ko negalima pasakyti apie priešieškinyje atsakovės pateiktą vaiko tėvo charakteristiką. Be kita ko pažymėtina, kad kaip nurodo valstybės institucijos, duodančios išvadą byloje, atsakovė, dar konflikto pradžioje motina buvo patvirtinusi savo sutikimą, kad vaikas gyventų su tėvu. Tokią jos poziciją buvo išreiškęs ir advokatas atsiliepime į ieškinį, bei 2012-02-03 parengiamajame teismo posėdyje. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms atsakovės pozicija vertintina kaip nenuosekli, nes vargu ar savo vaiko interesus ginanti motina sutiktų apgyvendinti savo vaiką su asocialiu elgesiu pasižyminčiu tėvu.
Vertinant galimybę nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, pažymėtina, kad byloje taip pat nėra duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad vaiko gyvenimas su motina prieštarautų jo interesams. N. K. turi darbą (b.l.64,65), gyvena nuomojamoje gyvenamoje patalpoje (b.l.76-78), kur sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir vystytis (b.l.78-90), darboviečių (b.l.63,83-85) ir jai artimų žmonių (byloje apklausti liudytojai) charakterizuojama teigiamai. Nors ieškovas nurodo, kad gyvenant kartu su atsakove ji išeidavo gyventi į savo motinos namus paikusi vaiką, tačiau duomenų, kad atsakovė vaiką būtų palikusi vaiko sveikatai ar gyvybei pavojingoje aplinkoje, nėra. Atsakovės asmens ar jos gyvenimo būdo savybių, dėl kurių vaiko buvimas su motina prieštarautų vaiko interesams, nenurodo ir ieškovas bei liudytoju apklaustas jo tėvas K. G. Atsakovės sugyventinį R. K. byloje paklausti atsakovės pakvieti liudytojai apibūdino kaip dorą ir atsakingą žmogų. R. K. patvirtino savo nuostatą D. G. auginti kaip savo vaiką, nurodė, kad jo santykiai su D. geri. Vaikas D. G. taip ta nurodė, kad gerai sutaria su R. K. (vaiko parodymuose- broliuko tėčiu), jis padėdavo jam ruošti pamokas.
Byloje nenustačius aplinkybių, dėl kurių vaiko gyvenimas su vienu ar kitu iš tėvų būtų nepriimtinas vaiko interesų pažiūriu, be vaiko nuomonės, teismas vertina ir kitas aplinkybes reikšmingas sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos.
Atsakovė gyvena užsienyje. Vaikas, būdamas tik penkerių metų amžiaus, pradėjo lankyti Lentvario H. S. mokyklos priešmokyklinio ugdymo grupę, sėkmingai užbaigė mokslo metus ir buvo perkeltas į pirmą klasę. Išvykęs į užsienio valstybę gyventi su motina tęsė mokslus ten esančioje mokykloje (59,60). Baigė pirmą klasę. Tačiau vaikui sugrįžus į Lietuvą ir nuo 2011 m. gruodžio 1 d. vėl pradėjus lankyti H. S. mokyklą jis buvo priimtas vėl į pirmą klasę, nes vaiko gebėjimų lygis atitiko I klasės pasiekimus (b.l.146). Tai rodo, kad vaiko mokymasis užsienio mokykloje rezultatų nedavė. Vaikas antrą katrą baigė pirmą klasę ir jo perkėlimas mokytis atgal į užsienį, nesant tam ypatingai svarbių priežasčių prieštarautų jo interesui gauti nuoseklų mokymą.
Atsakovė, siekdamas sau palankaus teismo sprendimo, priešieškinyje negaili įrodymais nepagrįstų epitetų vaiko tėvui apibūdinti (turi polinkį į alkoholį, pastoviai keičia moteris, gyvena vien tik savo interesais, šeima jam nerūpi, yra agresyvaus būdo, ne tik neskirdavo pinigų pragyvenimui, bet ir reikalaudavo, kad ji atiduotų jam socialines išmokas, pinigų vaiko išlaikymui neduodavo, nepirkdavo vaikui maisto, drabužių, vaikui neleidžia bendrauti ir t.t.). Tuo tarpu atsakovas neminėjo vaiko motinos neigiamų savybių. Ieškovo tėvas K. G. taip pat santūriai apibūdino vaiko motiną. Iš tokio šalių elgesio teismo procese darytina išvada, kad būtent tėvas geriau sugebės išsaugoti vaikui motinos autoritetą, jos neapkalbėti ir nemenkinti perieš vaiką, negu motina tėvo autoritetą. Be to vaiko nurodyti motinos teiginiai, kad ji jo nemyli ir jis jai nerūpi, rodo, kad motina ne visada sugeba valdyti savo emocijas ir įvertinti savo žodžių ar poelgių poveikį vaikui, kas taip pat gali neigiamai veikti vaiko psichiką.
Nors ieškovas teigė, kad iki išvykimo į Airiją vaikas gyveno su juo, o atsakovė - kad su ja, įvertinus byloje ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad labiau tikrovę atitinka ieškovo pozicija. Tokia išvada daroma ne tik iš nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų D. M. ir J. R. parodymų, bet ir iš lopšelio –darželio „Šilas“ pažymos, iš kurios matyti, kad šalių vaikas nuo 2007m. iki 2010 m. lankė šį darželį, kad dėl vaiko priėmimo į darželį kreipėsi tėvas, kuris ir atvesdavo ir parvesdavo vaiką (b.l.141) Atsakovė gi, priešieškinyje nurodo, kad vaikas darželio nelankė, nors motina, su kuria vaikas gyvena nuolat, tokią aplinkybę turėtų žinoti. Be to į bylą pateiktuose vaiko medicininiuose dokumentuose vaiko gyvenamoji vieta nurodyta adresu (duomenys neskelbtini), t.y. ieškovo gyvenamojoje vietoje. Ši vaiko gyvenamoji vieta nurodyta ir tuose medicininiuose dokumentuose, kurie buvo išduoti 2011m. lapkričio 28 t.y. kai atsakovė jau atvykusi iš Airijos tikrino vaiko sveikatą (b.l.61,62). Taigi vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, reikštų vaiko gyvenimą jam gerai pažįstamoje ir jau įprastoje aplinkoje, tarp gerai pažįstamų žmonių, išvengiant adaptacijos problemų tokio amžiau vaikui.
Vertinant atsakovės teiginius, kad ieškovas neteikė išlaikymo vaikui, darytina išvada kad šis teiginys ne tik nepagrįstas įrodymais bet ir mažai tikėtinas, nes iki išvykimo į Airiją, t.y. iki 2011m. sausio mėnesio, vaiko gyvenamajai vietai esant su ieškovu, ieškovas negalėjo neteikti vaikui išlaikymo, juo nesirūpinti. Tuo tarpu vaiko motina, manydama, kad tėvas nevykdo ar netinkamai vykdo savo pareigas vaikui, ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas, gindama savo vaiko teises, tačiau to nepadarė. Todėl darytina išvada, kad arba tėvas tinkamai rūpinosi savo vaiku, arba motina toleravo vaiko teisių pažeidimą.
Esant nurodytų aplinkybių visumai ir vaiko norui gyventi su tėvu, ieškinys šioje dalyje tenkinamas, o priešieškinis atmetamas.
Kartu su reikalavimais dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo šalys reiškia reikalavimus dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsakovė reiškia reikalavimą dėl ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Ši byla nėra santuokos nutraukimo bylą, kurioje spręsti vaiko išlaikymo klausimą įpareigoja įstatymas. Todėl kiekvienas reikalavimas išsaugo savo savarankiškumą ir gali būti sprendžiamas tik dėl to kilus ginčui tarp šalių. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas teisme, pats savaime nereiškia, kad tėvas su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, neteisėtai ribos kito tėvo bendravimą su vaiku, dalyvavimą jo auklėjime, o tėvas, su kuriuo vaiko gyvenamoji vieta nenustatoma, geruoju neteiks išlaikymo vaikui.
Ieškovas reikalavimą priteisti išlaikymą vaikui iš atsakovės reiškia kaip išvestinį iš reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovas nei nurodo, nei įrodo, kad motina vaikui išlaikymo neteikia. Atvirkščiai, atsakovė nurodė, kad jos pajamos yra pakankamos netgi vienai išlaikyti vaiką, todėl tenkinti šį ieškinio reikalavimą nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką, tačiau vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu, šis priešieškinio reikalavimas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
Nors CPK 376 str. 3 d. suteikia teismui teisę šeimos bylose viršyti pareikštus reikalavimus ir šioje byloje galima būtų spręsti dėl motinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teismas šia teise nesinaudoja. Teismo nustatytą laikinąją bendravimo su vaiku tvarką ir atsakovės teiginius dėl ieškovo trukdymo bendrauti su vaiku teismas vertina kaip šio teisminio ginčo sąlygotus dalykus, galimai ir siekiant sau palankaus teismo sprendimo. Nei ieškovas, nei atsakovė neneigia vienas kito teisės bendrauti su vaiku. Todėl išsprendus ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos abu tėvai turi patys nuspręsti dėl bendravimo ir sutarti dėl visiems trims palankiausios bendravimo tvarkos.
Patenkinus ieškinį dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iš atsakovės ieškovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos žyminiam mokesčiui (139 Lt) ir advokato pagalbai (1500 Lt) apmokėti CPK 93 str.
Iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Laikinosios priemonės, taikytos 2011-12-05 ir 2012-04-24 nutartimis, įsiteisėjus teismo sprendimui naikintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 96, 177-178, 270, 375-380 str. str., teismas
nusprendžia:
nustatyti nepilnamečio vaiko D. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu M. G. a.k. (duomenys neskelbtini), jo gyvenamojoje vietoje;
kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš N. K. 1639 Lt bylinėjimosi išlaidų M. G.
Priteisti iš N. K. 17,64 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemonės, taikytas 2011-12-05 ir 2012-04-24 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimis.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.