Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutarties T. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Institucija) vyriausioji specialistė 2009 m. sausio 7 d. surašė Kauno savivaldybės butų ūkio įmonės direktoriaus pavaduotojui, Viešųjų pirkimų komisijos (toliau - Komisija) pirmininkui T. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2008 m. balandžio 16 d. ir 2008 m. balandžio 30 d., Komisija, patvirtinusi 261216,67 Lt vertės viešojo paslaugų pirkimo taikant įprastą komercinę praktiką sąlygas bei išsiuntusi kvietimus tiekėjams pateikti pasiūlymus šiame pirkime, pažeidė Kauno savivaldybės butų ūkio įmonės direktoriaus 2005 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-11 patvirtintų Kauno savivaldybės butų ūkio įmonės prekių, paslaugų ir darbų viešųjų pirkimų taikant įprastą komercinę praktiką taisyklių (toliau - Taisyklės) 2 punkto ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - VPĮ) 86 straipsnio 13 dalies 1 punkto reikalavimus, nes taikant įprastą komercinę praktiką viešąjį paslaugų pirkimą galima vykdyti tik tuo atveju, jei perkamų paslaugų vertė mažesnė kaip 75000 Lt be pridėtinės vertės mokesčio. Be to, T. J., būdamas Komisijos pirmininku, nepasirašė konfidencialumo pasižadėjimo ir neužtikrino, kad Komisijos nariai jį pasirašytų, taip pažeisdamas Taisyklių 9 punkto ir VPĮ 119 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Institucijos direktorius, išnagrinėjęs T. J. administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. sausio 15 d. priėmė nutarimą, kuriuo pripažino T. J. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 171³ straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė 600 Lt baudą. Nutarime konstatuotos administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aplinkybės. T. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

II.

T. J., nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skundą grindė tuo, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes Kauno savivaldybės butų ūkio įmonė nėra perkančioji organizacija VPĮ 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme: jos veikla nėra finansuojama iš savivaldybės biudžeto ar kitų savivaldybės fondų lėšų, ji veikia kaip paprastas turto administratorius. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog Kauno savivaldybės butų ūkio įmonė nėra perkančioji organizacija, tai jos vykdytas pirkimas nelaikomas viešuoju, tuo tarpu Taisyklėmis, vykdant priežiūros darbų pirkimus, nuo 2006 m. buvo vadovaujamasi tik kaip pirkimo procesą valdančia priemone, siekiant racionalizuoti pirkimus, o taip pat, kad būtų išvengta darbuotojų – komisijos narių ir įmonės interesų konfliktų. Teigia, kad nepažeidė Europos Komisijos 2003 m. gruodžio 16 d. reglamento Nr. 2151/2003, kuriame nurodyta, kad centrinio šildymo remontas ir priežiūra yra paslauga, nes sutartis buvo sudaroma dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų nuolatinės techninės priežiūros ir remonto darbų, o tai yra skirtingi dalykai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi T. J. skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad T. J. neneigia, kad nurodytomis dienomis Komisija, kurios pirmininku jis paskirtas, patvirtino viešojo paslaugų pirkimo taikant įprastą komercinę praktiką sąlygas ir išsiuntė raštu kvietimus tiekėjams pateikti pasiūlymus pirkime, tačiau teigė, kad jis nepagrįstai nubaustas, nes jo atstovaujama įmonė nėra perkančioji organizacija. Teismas nustatė, kad Kauno savivaldybės butų ūkio įmonė yra įstatymu nustatyta tvarka Kauno miesto savivaldybei perduota įmonė, kurios veiklos tikslai yra įstatuose nurodytos veiklos organizavimas ir vykdymas, viešųjų interesų tenkinimas, Civilinio kodekso reglamentuoto gyvenamųjų namų bendrosios nuosavybės administravimo įgyvendinimas, daugiabučio namo, kaip sudėtingo statinio, tinkamo ir saugaus naudojimo bei priežiūros užtikrinimas, ir kuri nuosavybės teise priklauso savivaldybei ir jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Įmonės savininkė yra Kauno miesto savivaldybė, kuri nustato įmonės veiklos strategiją ir struktūrą; tvirtina įmonės įstatus; skiria ir atšaukia įmonės vadovą; tvirtina įmonės metinę finansinę atskaitomybę ir pelno (nuostolių) paskirstymą; priima sprendimą reorganizuoti, pertvarkyti, likviduoti įmonę ir kt. Kauno savivaldybės butų ūkio įmonės organai yra įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir vienasmenis valdymo organas – įmonės vadovas. Iš to matyti, kad Kauno miesto savivaldybė turi lemiamą įtaką įmonės kontrolei ir valdymui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad Kauno savivaldybės butų ūkio įmonė yra perkančioji organizacija VPĮ 4 straipsnio prasme, todėl, vykdydama pirkimų konkursą, turėjo vadovautis šio įstatymo nuostatomis, o ne Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 patvirtintais Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais (su vėlesniais pakeitimais).

III.

T. J., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo šią nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - Institucijos nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nenustatė, kad jo atstovaujamos įmonės visa ar tam tikra veiklos dalis yra skirta specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio, tenkinti, kas yra privaloma sąlyga pagal VPĮ 4 straipsnio 2 dalį pripažįstant įmonę perkančiąja organizacija. Nurodo, kad aplinkybę, jog Kauno savivaldybės butų ūkio įmonė neatitinka aukščiau paminėtos sąlygos, patvirtina tai, kad įstatuose nurodytos veiklos - viešųjų interesų tenkinimo - įmonė faktiškai nevykdo, o užsiima daugiabučių gyvenamųjų namų bendrosios dalinės nuosavybės administravimu, tuo siekdama ne viešų, o administruojamo turto bendrasavininkių interesų; įmonė veikia konkurencinėje aplinkoje kartu su kitais viešaisiais ir privačiais ūkio subjektais ir siekia pelno; įmonė nevykdo jokių Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu savivaldybėms priskirtų funkcijų; įmonė yra ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis įstatymų jam suteiktą iniciatyvos ir sprendimų priėmimo laisvę, tuo tarpu įmonės steigėja – Kauno miesto savivaldybė – su ja verslo rizika nesidalina ir atsako tik patikėjimo teise suteiktu turtu. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo klausimo, ar minėto paslaugų konkurso pagrindu sudaryta sutartis yra viešojo pirkimo – pardavimo sutartis. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.380 straipsnį pagrindinis viešojo pirkimo – pardavimo sutarties atskyrimo nuo kitų sutarčių kriterijus yra tas, kad pirkimas yra atliekamas už valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės arba savivaldybės fondų lėšas, o pirkimas yra skirtas valstybės arba savivaldybės ar jų institucijų, įmonių, įstaigų bei organizacijų poreikiams tenkinti, ko šiuo atveju nebuvo, nes pirkimas atliekamas už daugiabučių namų savininkų lėšas bei jų poreikiams tenkinti. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje padarytos išvados, kad Kauno savivaldybės butų ūkio įmonė turėjo vadovautis VPĮ nuostatomis, o ne Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 patvirtintais Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatais (su vėlesniais pakeitimais), niekaip nemotyvavo. Nurodo, kad nutartyje nebuvo pašalintos visos abejonės dėl jo nekaltumo, nes nebuvo tiksliai nustatyta, pagal kokį VPĮ straipsnį, dalį ir punktą Kauno savivaldybės butų ūkio įmonė buvo pripažinta perkančiąja organizacija, taip pat nebuvo gilintasi, ar atliktame pirkime buvo perkamos paslaugos ar darbai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teigia, kad Kauno savivaldybės butų ūkio įmonė atitinka VPĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą perkančiosios organizacijos sąvoką, nes dalis įmonės veiklos skirta specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nepramoninio ir nekomercinio pobūdžio, tenkinti (Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog daugiabučių namų tinkamas eksploatavimas bei jų išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas). Kauno savivaldybės butų ūkio įmonės veikla, susijusi su viešojo intereso tenkinimu (daugiabučių namų bendrosios dalinės nuosavybės administravimu), yra nekomercinio pobūdžio, nes Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 9.1 punkte nurodyta, kad Kauno savivaldybės butų ūkio įmonė patalpų naudotojų mėnesinius mokesčius už namo bendrosios nuosavybės administravimą apskaičiuoja pagal su Kauno miesto savivaldybe sudarytoje sutartyje nustatytus bendrosios nuosavybės administravimo sutartinius tarifus; o nuostatų 8.8 punktu įmonė įpareigojama Kauno miesto savivaldybei teikti duomenis, reikalingus vykdyti mokesčių už namų techninę priežiūrą pagrįstumo kontrolę, todėl įmonė, siekdama pelno, nėra laisva savo nuožiūra nustatyti mokesčių daugiabučių namų gyventojams dydžius. Teigia, kad teisinius santykius viešųjų pirkimų srityje reglamentuoja specialus teisės aktas - VPĮ, o CK nuostatos šiuo atveju taikomos tiek, kiek tam tikro klausimo nereglamentuoja specialus įstatymas.

Motyvuojamoji dalis

k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 35 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 250 straipsnio 7 punkte numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Iš bylos medžiagos matyti, jog T. J. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas 2008 m. balandžio 16 d. ir 2008 m. balandžio 30 d. (I tomas, b. l. 7). Institucija, 2008 m. birželio 22 d. gavusi informacijos apie galimą pažeidimą (I tomas, b. l. 86), nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje T. J. atžvilgiu priėmė 2009 m. sausio 15 d. (I tomas, b. l. 10), t. y. jau pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Pažymėtina, jog Institucija, nagrinėdama šią administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo aktyvi, prašė Kauno savivaldybės butų ūkio įmonės pateikti įvarius dokumentus, kelis kartus kvietė T. J. atvykti administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, tačiau reikalingo procesinio sprendimo dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo nepriėmė. Teisėjų kolegija pastebi, jog ATPK 35 straipsnio 3 dalis numato galimybę esant tam tikroms sąlygoms nuobaudos skyrimo terminą pratęsti, tačiau tik tuomet, kai toks terminas nėra pasibaigęs. Šiuo atveju tokia galimybė eliminuota. Pažymėtina, jog po tokios aplinkybės (termino nuobaudai skirti suėjimas) nustatymo negali būti iš esmės sprendžiamas administracinio teisės pažeidimo padarymo ar nepadarymo klausimas, todėl apeliacinio skundo argumentai šiuo atveju teisiškai nebereikšmingi ir dėl jų nepasisakoma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. sausio 15 d. nutarimą bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti bei administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną T. J. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.