Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. N. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2015-11-09 apie 20.30 val., būdamas pas nukentėjusįjį E. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam davus jam priklausančio automobilio „Jaguar X-Type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius ir leidus paimti iš jo cigaretes, nuėjo prie minėto automobilio, esančio šalia namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir turėdamas užvedimo raktelį į jį pateko, užvedė automobilį ir išvažiavo su automobilyje buvusiais daiktais: navigacija „Tom Tom“, 100 eurų vertės, magnetola „Panasonic“, 100 eurų vertės, garso stiprintuvu, 80 eurų vertės, žemų dažnių kolonėle „Rexton“, 50 eurų vertės, žiūronais, 50 eurų vertės, pinigine 10 eurų vertės, su joje buvusiais 60 eurų, tokiu būdu S. N. pagrobė automobilį „Jaguar X-Type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2700 eurų vertės, su jame buvusiais daiktais 390 eurų vertės ir 60 eurų, kurie buvo piniginėje.

Kaltinamasis S. N. teisme parodė, kad pirmadienį grįžo iš darbo ir atėjo pas E. S., pastarasis yra jo pažįstamas, norėjo pernakvoti. E. S. laukė prie namų, kol laukė, pastarasis atidarė duris ir pasodino jį, S. N. į automobilį, paparašė, kad pasišildytų. Sėdėjo iki 9.30 val., užsinorėjo pavalgyti ir nuvažiavo pavalgyti. Pavalgius parvažiuojant sulūžo ir sudaužė automoiblio veidrodį ir jo telefonas buvo išsikrovęs, tik ryte E. S. paskambino. Pasak S. N., ryte išgėrė kai važiavo veidrodžio taisyti, negalėjo E. S. pranešti, nes jo telefonas jau išsikrovęs. Parduotuvė yra Naujininkuose, apie 1,5 km buvo iki parduotuvės, parduotuvėje pirko maisto. Jam, S. N. neleido važiuoti su automobiliu. Buvo šlapia parvažiuojant ir užbuksavo, davė atbulinį ir su šaka veidrodį sudaužė. Ryte kai pasikrovė telefoną, tada paskambino. E. S. atvažiavo su pažįstamu ir paėmė tą automobilį. E. S. parašė pareiškimą, kad pavogė automobilį. Buvo veidrodis sugadintas, nulėkė veidrodžio laikiklis. Kai nukentėjusysis atvažiavo pasiėmė savo piniginę, pastarasis prie jo atidarė ir ją apžiūrėjo, buvo dokumentai. Pasak S. N., nematė, kad jam nukentėjusysis skambino. Jis, S. N. gal ir paėmė 60 eurų dėl remonto, jam ant remonto neužteko, tai nežino dėl pinigų. Kai važiavo su automobiliu buvo blaivas, vėliau išgėrė. Ėmė tuos 60 eurų. Jis, S. N. paskambino nukentėjusiajam ir pranešė apie automobilį. Automobilį buvo palikęs užrakinęs. S. N. teigimu, kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažįsta pilnai, gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo. Jis, S. N. nerašė žinutę E. S., kai buvo su E. S.. Skambučio negirdėjo. Telefonas gulėjo jo, S. N. automobilyje. Jis, S. N. važiavo kitą dieną taisyti veidrodžio. Ryšio nebuvo kur jis, S. N. buvo. Jis, S. N. perspėjo savininką, kad važiuoja pataisyti veidrodį, sakė, kad grąžins automobilį. Pasak S. N., pripažįsta, kad pavogė automobilį ir pinigus, sutinka su civiliniu ieškiniu, žada atlyginti žalą gal per pusę metų.

Apklaustas 2015-12-07 ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. N. parodė, kad pažįsta E. S., kuris gyvena Panevėžio gatvėje, E. yra jo draugo brolis. Jo draugas paprašė savo brolio E., kad jis kuriam laikui priimtų jį pagyventi pas save namuose, kol jis susiras kažkokią gyvenamąją vietą. Šių metų lapkričio 8 dieną, E. jį, S. N. parsivežė į savo namus, o kitą dieną jis išėjo į darbą, apie 19.00 val. ėjo iš darbo ir jei gerai atsimena susitiko E. lauke ir jei gerai atsimena jis jam, S. N. pasiūlė šiek tiek pasėdėti automobilyje, gal E. turėjo svečių ar kaip ten buvo jis, S. N. jau tiksliau pasakyti negali, jis jam, S. N. davė raktelį ir leido automobilį užkurti, jeigu kartais pasidarytų šalta, bet leidimo važiuoti su šiuo automobiliu nedavė. Kurį laiką pasėdėjęs jis, S. N. sugalvojo išvažiuoti, nuvažiavo į parduotuvę „Maxima“, Naujininkuose, su šiuo automobiliu jis važinėjosi gal kelias dienas, tačiau tiksliai neatsimena kiek, atsimena sugadino automobilio veidrodėlius, bamperį, gal dar kažką, tačiau pats šito nepastebėjo, nes buvo su šiuo automobiliu užklimpęs purvyne. Galiausiai jis, S. N. nuvyko į Daugirdiškių kaimą pas savo pažįstamą, ten kurį laiką buvo ir po kurio laiko pats paskambino E. bei pasakė, kad pastarojo automobilis yra Daugirdiškių kaime, kiek jam, S. N. yra žinoma E. atvyko ir jį pasiėmė. 60 eurų jis, S. N. iš E. automobilio neėmė, taip pat apskritai nematė, kad ten būtų pinigų, jokių kitų daiktų taip pat neėmė, pripažįsta tik tai, kad automobilį apgadino, tačiau tiksliai įvardinti negali kokie buvo apgadinimai, taip pat pripažįsta, kad automobilį paėmė be E. leidimo, pastarasis nedavė jam, S. N. automobiliu naudotis nei tą kartą, nei kada nors ankščiau. Dėl to, kad pasiėmė svetimą automobilį be leidimo nuoširdžiai gailisi (t. 1, b.l. 48-50).

Apklaustas 2015-12-30 ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. N. parodė, kad įtarimas jam aiškus ir suprantamas, savo kaltę pripažįsta iš dalies, dėl to, kad pasiėmė E. automobilį be leidimo ir juo naudojosi kaip savo pripažįsta, o dėl to, kad pavogė 60 eurų neprisipažįsta. Pasilieka prie tų pačių, jau duotų parodymų, tik nori papildyti, kad jis, S. N. galėjo apgadinti E. automobilį, nes buvo su šiuo automobiliu įklimpęs purve, tačiau jokių daiktų iš automobilio neėmė. Dėl to, kad pavogė automobilį gailisi (t. 1, b.l. 54-56).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. S. parodė, kad kažkur prieš pora savaičių brolis paprašė, kad jis priimtų brolio pažįstamą S. N. porai dienų pas save pagyventi, kadangi jis neturėjo laikinai kur Vilniuje apsistoti. Brolio prašymu 2015-11-08 jis, E. S. S. N. atsivežė iš Grigaičių kaimo ir jie sutarė, kad pastarasis pas jį ilgiausiai savaitę paviešės, kol susiras kur gyventi, kadangi prieš tai jis kažkur Vilniuje buvo suradęs kažkokį darbą ir neturėjo pradžiai kur apsistoti. Jis, E. S. sutiko S. N. apgyvendinti vien dėl to, kad paprašė brolis. 2015-11-09, pirmadienį jis, E. S. buvo savo namuose su drauge R. (kurios duomenis esant reikalui galėsi pateikti), po kurio laiko namo grįžo ir S., taip pat nori paminėti, kad jis, E. S. pastarajam raktų nuo savo namų nebuvo davęs. Grįžęs jis paprašė, kad duotų jam parūkyti, bet jo, E. S. cigaretės buvo paliktos automobilyje „Jaguar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nieko blogo nepagalvojęs jam, S. N. davė savo automobilio raktelį ir paprašė, kad pastarasis nueitų į automobilį ir pasiimtų cigaretes bei paprašė, kad paimtų ir atneštų jo piniginę, nes ją buvo palikęs automobilyje. Taip pat pasakė, kad jeigu nori S. N. gali pasėdėti automobilyje, o jeigu pastarajam bus šalta leido jį užkurti, nes norėjo pabūti su savo drauge dviese. Tačiau tikrai neleido S. N. niekur važiuoti ir dar perspėjo, kad pastarajam negalima naudotis (niekur važiuoti) su automobiliu, prieš tai niekada nėra jam davęs važiuoti su savo automobiliu ir niekada jam nedavė leidimo juo naudotis, kadangi jis jo nepažįsta ir apskritai niekam neleidžia juo naudotis. Po kažkur 20 minučių jis, E. S. pagalvojo, kad S. N. labai ilgai negrįžta ir pažiūrėjo pro langą, bet tuo metu automobilis dar stovėjo savo vietoje, kur jį ir paliko, tačiau S. prie jo nepamatė. Paskui po kokių 15 min. jis, E. S. pats nusileido į apačią, nes norėjo S. N. pakviesti į vidų, tačiau pastebėjo, kad ten nėra nei S., nei automobilio. Po to, iš karto bandė S. N. skambinti, tačiau niekas nekėlė ragelio, todėl jis, E. S. grįžęs į namus iš lauko iš karto paskambino policijai. Tą patį vakarą jis, E. S. S. N. nuolat skambindavo, bet pastarasis neatsiliepdavo, vėliau iš viso išjungė telefoną. Kitą dieną jis, E. S. iš karto atsikėlęs vėl pradėjo skambinti S., tačiau telefonas buvo išjungtas, tačiau po kurio laiko, jau kiek atsimena vakare jis, E. S. S. N. prisiskambino ir pasakė, kad kuo greičiau grąžintų jam automobilį bei pasakytų kur pastarasis yra, bet jis negalėjo paaiškinti kur jis yra, prieš tai S. buvo parašęs SMS žinutę: „tik dabar atėjau į protą. Atleisk“, tačiau po to kaip jau minėjo negalėjo S. N. prisiskambinti. 2015-11-11 vėl S. N. nuolat skambindavo, apie 08.30 val. jam prisiskambino, paklausė kur jis randasi, tačiau jis pasakė, kad nežino kur randasi, pasakė, kad kažkur miške. Po to vėl skambino ir galiausiai apie 10.00 val. S. nurodė, kad automobilis yra Daugirdiškių kaime ir jis, E. S. su savo bendradarbiu nuvažiavo į jo nurodytą kaimą, o ten prie kažkokio mūrinio namo pamatė stovintį savo automobilį. Jis, E. S. iš karto jį apžiūrėjo ir iš karto pastebėjo, kad automobilis atrakintas, rakteliai palikti užvedimo spynelėje, o S. šalia nebuvo (vėliau su pastaruoju jau negalėjo susisiekti). Apžiūrėjęs automobilio išorę pamatė, kad nulaužtas vairuotojo pusės veidrodėlis, 40 eurų vertės, sulankstytas vairuotojo pusės sparnas, 100 eurų vertės, sulaužytas priekinis bamperis, 120 eurų vertės, po to iš karto atidarė variklio dangtį ir pastebėjo kad sugadintas radiatorius, 60 eurų vertės, bei sugadintas kondicionieriaus radiatorius, 50 eurų vertės, sugadintas pusašis dešinės pusės, 110 eurų vertės, nebuvo variklio apsaugos, 65 eurų vertės. Automobilio viduje viskas buvo išpurvinta, tačiau niekas nebuvo sugadinta, daiktai nedingo, išskyrus iš jo, E. S. piniginės dingo 60 eurų. Automobilį jis, E. S. pamėgino užvesti, jis užsivedė ir jis pats su juo parvažiavo į Vilnių ir iš karto jį parodė pareigūnams. Su S. iki šiol susisiekti negali, pastarajam savo automobiliu naudotis leidimo nedavė, todėl jis, E. S. laiko save nukentėjusiuoju, nes mano, kad S. automobilį pavogė, kadangi jis S. yra perspėjęs, kad pastarasis negali automobiliu naudotis. Iš viso dėl šio įvykio padaryta 925 eurų turtinė žala, jau nekalbant apie tai, kad jis, E. S. patyrė nerimą bei labai jaudinosi dėl to, kad jo automobilis buvo pasisavintas. Paties automobilio vertė yra 2700 eurų (t. 1, b.l. 27-28).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. R. parodė, kad ji pažįsta E. S., jis yra jos draugas. Kiek ji, R. R. atsimena 2015 metais, lyg ir lapkričio pradžioje ji buvo pas E. svečiuose Panevėžio gatvėje 29-506, Vilniuje. Kiek atsimena pas E. S. tada buvo priimtas kelioms dienoms pagyventi kažkoks pažįstamas, vardu S. Tą dieną jiems būnant pas E. S. grįžo iš darbo pas E. į namus ir kiek ji, R. R. girdėjo paklausė pas E. gal jis turi parūkyti. Tada E. S. N. davė savo automobilio „Jaguar“ raktelius ir pasakė, kad S. nueitų atsinešti cigaretes ir atneštų jam, ką jie dar kalbėjo ji, R. R. negirdėjo, bet ji nemano, kad E. leido S. N. kažkur važiuoti. Po kurio laiko jie pasigedo S., nes pastarasis labai ilgai nesugrįžo atgal, tada E. kiek atsimena pažiūrėjo per langą, tačiau savo automobilio jau nebematė, po to E. nubėgo pažiūrėti į lauką ir grįžęs jai, R. R. pranešė, kad S. išvažiavo su jo automobiliu. Grįžęs E. buvo labai susijaudinęs, todėl ji, R. R. tikrai suprato, kad E. pats negalėjo leisti S. naudotis savo automobiliu. Jie tada abu pradėjo S. N. skambinti, tačiau ragelio niekas nekėlė arba telefonas buvo išjungtas. Ji, R. R. tik po kurio laiko, tačiau kada tiksliai neatsimena sužinojo, kad E. automobilį susigrąžino, tačiau kokiomis aplinkybėmis nežino, nes tame nedalyvavo, o plačiau E. ir nepasakojo, tik sakė, kad automobilis buvo gerokai apgadintas. Daugiau apie šį įvykį nieko papasakoti negali, nes nieko daugiau nežino (t. 1, b.l. 36-37).

2015-11-10 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota vieta, šalia namo (duomenys neskelbtini), kurioje stovėjo automobilis „Jaguar XTipe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 7-8).

2015-11-11 surasto automobilio „Jaguar XTipe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilio priekyje iš vairuotojo pusės yra nulaužtas šoninis galinio vaizdo veidrodėlis, įlenktas variklio dangčio kampas, sulankstytas priekinis, vairuotojo pusės sparnas, matomas pagadintas priekinis automobilio bamperio kairės pusės kampas, atidarius variklio dangtį užfiksuoti vizualiai matomi automobilio radiatoriaus vietos pakitimai, kadangi jis yra pasviręs (t. 1, b.l. 17-21).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad S. N. pagrobė svetimą turtą – automobilį su jame buvusiais daiktais. Apklaustas teisme kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, be pastarojo parodymų nusikalstamą veiką įrodo: ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo E. S., liudytojos R. R. parodymai, apžiūros protokolai, kita bylos medžiaga. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis pagrobė svetimą turtą – automobilį su jame buvusiais daiktais, dėl ko jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 178 str. 2 d. Veika padaryta tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo S. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę S. N., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, savanaudiškais motyvais. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika baigta. Tiriant S. N. asmenybę nustatyta, kad jis teistas, baustas administracine tvarka, turintis spec. vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. N. paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra S. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias apysunkio nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad S. N. skirtina bausmė mažesnė už numatytą bausmės vidurkį.

BK 64¹ str. įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad S. N. skiriama bausmė sumažintina 1/3.

Į bausmės laiką S. N. įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016-09-21 iki 2016-10-12, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią S. N. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę-suėmimą S. N. panaikinti paskelbus nuosprendį, S. N. iš suėmimo paleisti teismo posėdžių salėje. Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo S. N. paskirti kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

Civilinis ieškovas ir nukentėjusysis E. S. pareiškė 925 eurų civilinį ieškinį dėl automobilio „Jaguar XTipe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės ir sugadinimų. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas. Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad dėl S. N. nusikalstamos veikos civilinis ieškovas patyrė 925 eurų žalą. Žalos dydis realus, atitinka rinkos vertę, yra pagrįstas. Kaltinamasis su ieškiniu sutiko, dydžio neginčijo. Atsižvelgiant į išdėstytą visumą iš S. N. priteistina 925 eurų turtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir skirti jam skirti jam laisvės apribojimo 1 metams bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta laisvės apribojimo 8 mėnesiams bausmė, įpareigojant jį per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Bausmės pradžią S. N. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Į bausmės laiką S. N. įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2016-09-21 iki 2016-10-12, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę-suėmimą S. N. panaikinti paskelbus nuosprendį, S. N. iš suėmimo paleisti teismo posėdžių salėje. Iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo S. N. paskirti kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo E. S. civilinį ieškinį tenkinti ir iš S. N. priteisti 925 eurų turtinei nukentėjusiojo E. S. žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam S. N. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.