Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal Palangos skyriuje esančius archyvinius dokumentus, t.y. 1938 m. gruodžio 1 d. Kretingos apskrities Palangos valsčiaus Palangos miesto seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašą buvęs žemės savininkas L. P. nuosavybės teise valdė 1,77 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime ir pagal 1927 m. sausio 27 d. Žemės perleidimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 1,4973 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) Kretingos apskrities (duomenys neskelbtini) polivarke. Palangos miesto agrarinės reformos tarnybai pirminį prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko L. P. iki nacionalizacijos valdytas žemes Palangos mieste prašymus 1991 m. gruodžio 17 d., 1992 m. vasario 25 d. ir 1992 m. sausio 22 d. padavė Š. O. L., K. O. L. ir P. M., M. ir pateikė su buvusiu žemės savininku giminystės ryšį įrodančius dokumentus. Klaipėdos apskrities viršininkas 1999 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atkūrė nuosavybės teises M. P. M. į buvusio žemės savininko L. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę Palangos mieste - perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1995 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) individualiai statybai. Klaipėdos apskrities viršininkas 2004 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) L. Š. atkūrė nuosavybės teises į buvusio žemės savininko L. P. iki nacionalizacijos valdytas žemes Palangos mieste - atkuriant natūra naują 0,1956 ha žemės sklypą individualiai statybai Klaipėdos apskr., (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apskrities viršininkas 2007 m. rugpjūčio 9 d. parengė išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn" M. P. atkurti nuosavybės teises į 0,5000 ha žemės (vertė 2163 Lt) išsiunčiant išvadą į Kretingos rajoną. Nacionalinė žemės tarnyba 2015-03-09. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. P. atkūrė nuosavybės teises į buvusio žemės savininko L. P. (posesija Nr. (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos Palangoje valdytos žemės dalį, į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį atkuriant nuosavybės teises natūra į 0,0389 ha. Nuosavybės teises į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį - 0,2445 ha žemės bus atkurtos vėliau. Nacionalinė žemės tarnyba 2015 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) O. K. atkūrė nuosavybės teises į buvusio žemės savininko L. P. (posesija Nr. (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos Palangoje valdytos žemės dalį, į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį atkuriant nuosavybės teises natūra į 0,0689 ha. Nuosavybės teises į pilietei tenkančią žemės valdos dalį - 0,7440 ha žemės bus atkurtos vėliau. Nacionalinė žemės tarnyba 2015 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) L. Š. atkūrė nuosavybės teises į buvusio žemės savininko L. P. (posesija Nr. (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos Palangoje valdytos žemės dalį, į jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį atkuriant nuosavybės teises natūra į 0,0688 ha. Nuosavybės teises į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį - 0,7484 ha žemės bus atkurtos vėliau. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2016 m. lapkričio 30 d. pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl buvusio žemės savininko L. P. nuosavybės teisėmis valdytos žemės Palangos mieste"' 1 punktu pavedė Palangos skyriaus vedėjui įvertinti Skyriuje saugomus dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių i žemę atkūrimu L. Š. (mirusi). M. P. (miręs) ir O. K. (mirusi) į buvusio žemės savininko L. P. turėtą 3,2673 ha žemę Kretingos aps., (duomenys neskelbtini). (pagal dabartinį administracinį teritorinį Palangos mieste), nustatant kas 1940 metais žemės nacionalizavimo metu nuosavybės teisėmis valdė aukščiau paminėtus žemės sklypus Palangos m. ir pasiūlyti pretendentų turtinių teisių perėmėjams nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kas po žemės savininko L. P. gimusio 1871 metais, mirusio 1934 m. gegužės 19 d., nuosavybės teise valdė 3,2673 ha žemės sklypus Palangos mieste. Pagal Kretingos skyriuje atkūrimo byloje esančius duomenis buvęs žemės savininkas L. P. pagal Žemės ūkio ministerijos 1928 m. kovo 24 d. žemės perleidimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įsigijo 2,2689 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Kretingos apskrityje (Pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą (duomenys neskelbtini) Kretingos rajono savivaldybė). Pretendentė L. Š. Kretingos apylinkės Darbėnų agrarinės reformos tarnybai 1991 m. gruodžio 21 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į savo tėvo L. P. iki nacionalizacijos valdytą 2,27 ha žemę (duomenys neskelbtini) Kretingos aps., nurodydama ir kitą pretendentę - O. K. ir pateikė giminystės ryšį įrodančius dokumentus. Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) O. K. atkūrė nuosavybės teises į L. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini). Pretendentei O. K. atkurtos nuosavybės teisės natūra į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,75 ha iš bendro 2,27 ha valdyto ploto (duomenys neskelbtini). Valstybė su nuosavybės teisių atkūrimu į L. P. iki nacionalizacijos valdytą 2,27 ha žemę (duomenys neskelbtini), pagal dabartinį administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini), atsiskaičiusi pilnumoje. Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) L. Š. atkūrė nuosavybės teises į L. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini). Pretendentei L. Š. atkurtos nuosavybės teisės natūra į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,76 ha iš bendro 2,27 ha valdyto ploto (duomenys neskelbtini). Valstybė su nuosavybės teisių atkūrimu į L. P. iki nacionalizacijos valdytą 2,27 ha žemę (duomenys neskelbtini), pagal dabartinį administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini), atsiskaičiusi pilnumoje. Nacionalinė žemės tarnyba 2011 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. P. atkūrė nuosavybės teises į L. P. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini). Pretendentei L. Š. atkurtos nuosavybės teisės natūra į jai tenkančią nekilnojamojo turto dali - 0,76 ha iš bendro 2.27 ha valdyto ploto (duomenys neskelbtini) Kretingos aps. Valstybė su nuosavybės teisių atkūrimu į L. P. iki nacionalizacijos valdytą 2,27 ha žemę (duomenys neskelbtini), Kretingos aps., pagal dabartinį administracinį suskirstymą (duomenys neskelbtini) Kretingos r. sav., atsiskaičiusi pilnumoje. Nacionalinės žemė tarnybos direktorius 2016 m. lapkričio 18 d. pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1.3 punktu pavedė Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriui 1.3 pakartotinai įvertinti Skyriuje saugomus dokumentus, susijusius su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu L. Š. (mirusi), M. P. (miręs) ir O. K. (mirusi) į buvusio žemės savininko L. P. turėtą 2,2689 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Kretingos aps. ir esant būtinybei kreiptis į šių piliečių įpėdinius, kad pateiktų dokumentą, patvirtinantį, kas ir kokiomis dalimis nacionalizavimo metu nuosavybės teisėmis valdė pirmiau minėtą žemės sklypą, nes buvęs žemės savininkas L. P. mirė 1936 metais ir nacionalizavimo metu žemės valdyti negalėjo. Nesant tokio dokumento, informuoti piliečių įpėdinius apie būtinybę teismo tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kas 1940 m. žemės nacionalizavimo metu nuosavybės teisėmis valdė pirmiau minėtą žemės sklypą. Informuoti piliečių įpėdinius, kad per 3 mėnesius nepateikus Skyriui minėto dokumento ar įrodymo apie kreipimosi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - bus inicijuojamas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus 2009 m. birželio 1 d. pažymos Nr. 2729 dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, Nacionalinės žemės tarnybos 2011 m. vasario 17 d. sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimas teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Kretingos skyriaus 2017 m. sausio 10 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės pagalbos suteikimo", iš Lietuvos centrinio archyvo gauta pažyma, kurioje nurodyta, kad buvęs savininkas L. P. (duomenys neskelbtini) gavo 2 ha 2755 kv. m. žemės skl. Nr. (duomenys neskelbtini). Kretingos apskrities Palangos valsčiaus (duomenys neskelbtini) 1934 m. vasario 1 d. mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše nurodyta, kad žemės savininkas L. P. (duomenys neskelbtini) pievos nuosavybės teise valdė 2,28 ha žemės sklypą. Prie pažymos pridėtame 1942 m. gegužės 27 d. butų ūkio surašymo lape Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad P. U., gyv. (duomenys neskelbtini), našlė - šeimos galva, ūkininkavo savo ūkyje. Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyrius 2017 m. vasario 3 d. organizavo susirinkimą „Dėl dokumentų, gautų iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo bei piliečių pateiktų dokumentų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę piliečiams S. S., A. S., P. G.. J. S.. P. K.. L. Š.. O. K., M. P.. K. T.. A. N.. įvertinimo" pretendentų L. Š., O. K., M. P. turtinių teisių perėmėjai pateikė papildomus dokumentus apie iki nacionalizacijos mokėtus mokesčius už žemę L. P. vardu. Nacionalinės žemės tarnybos Rizikų vertinimo departamentas 2017 m. rugpjūčio 3 d. raštu (duomenys neskelbtini) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos Direktoriaus 2016 m. lapkričio 18 d. Pavedimo Nr. (duomenys neskelbtini) " dėl pavedimo 1.3 papunktyje nurodyto pavedimo pavedė pakartotinai įvertinti Kretingos skyriuje saugomus dokumentus ir dar kartą kreiptis į pretendentų L. Š., O. K., M. P. turtinių teisių perėmėjus, kas ir kokiomis dalimis iki nacionalizavimo valdė 2,27 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), nes archyviniuose dokumentuose nurodytas žemės savininkas L. P. gimęs 1871 metais, miręs (duomenys neskelbtini), ir siūlyti turtinių teisių perėmėjams kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kas iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė L. P. nuosavybės teise valdytą 2,27 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo detaliai nurodė teisinę argumentaciją - Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas. (toliau - Atkūrimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" (toliau - Tvarka), 12 punkte nustatyti kiti nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Tai gali būti žemės perleidimo aktai ar sutartys, ištraukos iš kaimų ir dvarų žemės išskirstymo viensėdžiais projektų planų, Kauno notarinio archyvo apskričių notarų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji įrašai, hipotekos įstaigų pripažinimo aktų knygų ankstesnieji išrašai, teismų sprendimai, notarų patvirtinti testamentai, išrašai iš notarų aktų knygų ir kiti piliečių išsaugoti dokumentai, jeigu juos išdavė Lietuvos Respublikos įstaigos, tvarkiusios žemės reformos, turto apskaitos ir padalijimo reikalus, taip pat valstybinių archyvų pažymėjimai, nuorašai bei išrašai. Valstybinių archyvų pažymėjimams prilyginami ir iš valstybinių archyvų gauti bei buvusioms agrarinės reformos tarnyboms ir kitoms žemės reformą vykdančioms institucijoms pateikti įvairių dokumentų - kaimų skirstymo viensėdžiais, dvarų parceliavimo, žemės dalijimo ir kitų žemės nuosavybę patvirtinančių planų, apskričių žemės rūšiavimo komisijų sudarytų sąrašų, kurių reikia žemei apmokestinti pagal rūšis, arba žemės tyrimo žiniaraščių, Žemės tvarkymo departamento kaimų skirstymo viensėdžiais, žemės tvarkymo projektų pateikimo protokolų, apskričių žemės ūkio komisijų nutarimų arba suvestinių apie žemės paėmimą 1940 metais į valstybinį žemės fondą, valsčių savivaldybių pateiktų apskričių žemės ūkio komisijoms ūkių sąrašų, turto nacionalizavimo aktų nuorašai bei išrašai; dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą", taip pat dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų"; įstatymų nustatyta tvarka sudaryti testamentai, nors juose ir nebūtų duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, jeigu testatorius mirė iki Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" įsigaliojimo dienos (1991-08-01); nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos sudaryti testamentai (naminiai testamentai), sutartys (pirkimo-pardavimo, dovanojimo) ar kitoks rašytinis dokumentas. Tvarkos 13 punktas numato, kad tuo atveju, jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarimo Nr. 407 1.1.2 punktu nustatyta, kad žemės valdymo nuosavybės teise faktą patvirtinančiais dokumentais, be dokumentų, nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių i išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 ..Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" įgyvendinimo", 4 punkto ketvirtojoje pastraipoje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 349 „Dėl kai kurių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą", gali būti šie papildomi dokumentai: Lietuvos TSR žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir sėjomainų valdybos 1947-1948 metų žemės apskaitos žiniaraščiai; įvairūs Lenkijos (1920-1939 metais), Lietuvos TSR (1940-1941 metais, 1945-1948 metais), Vokietijos (l941-1945 metais) įstaigų, veikusių Lietuvoje (Klaipėdos krašte – 1939 - 1945 metais), parengti sąrašai, kuriuose nurodytas ūkininkų turėtas nuosavybės teise žemės plotas ir kiti dokumentai; Rusijos (iki 1918 metų) ir 1941-1945 metais Lietuvoje veikusių įstaigų sudaryti kaimų skirstymo į vienkiemius planai bei žemės rūšiavimo dokumentai; mokesčių mokėjimo kvitai, įsiskolinimo bankui bei kiti dokumentai, kuriais remiantis galima nustatyti turėtos žemėvaldos plotą ir buvimo vietą. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1993 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. 601 „Dėl žemės nuosavybės faktą įrodančių dokumentų ekspertizės rengimo tvarkos" patvirtinti Metodiniai nurodymai dėl žemės nuosavybės faktą įrodančių papildomų dokumentų ekspertizės (toliau - Metodiniai nurodymai dėl ekspertizės), kurie buvo pakeisti Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos" patvirtinti Metodiniai nurodymai dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos (toliau - Metodiniai nurodymai). Tiek Metodiniais nurodymais dėl ekspertizės, tiek metodiniais nurodymais buvo remiamasi nagrinėjant turimus ir papildomus dokumentus reikalingus nuosavybės teisėms atkurti. Sprendžiant kito asmens (ne turto savininko) teisės būti pretendentu į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą klausimą, nepakanka nustatyti, kas buvo turto savininkas turto nusavinimo metu ir ar konkretus asmuo priklauso kuriai nors kategorijai asmenų, pagal Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2-5 punktų nuostatas galinčių būti pretendentais atkurti nuosavybės teises. Asmens priklausymas vienai iš nurodytų kategorijų yra teigiama subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą įgijimo prielaida. Jai esant, asmuo, įvykdęs Nuosavybės teisių atkūrimo įstatyme nurodytas sąlygas (dokumentų, patvirtinančių turto savininko nuosavybės teises, giminystės ryšį, pateikimas ir kt.), gali įgyvendinti įgytą subjektinę teisę. Nacionalizavus turtą, TSRS (LTSR) teisės aktų prasme nuosavybės teisės į jį valstybinės valdžios aktais buvo nutrauktos, todėl buvę nacionalizuoto turto savininkai iki nuosavybės teisių atkūrimo negalėjo TSRS (LTSR) veikusių įstatymų prasme teisėtai disponuoti šiuo turtu. Pripažinęs nuosavybės teisių tęstinumą ir tai, jog nekilnojamojo turto nacionalizacija TSRS (LTSR) buvo vykdoma neteisėtai, įstatymo leidėjas, atkurdamas nuosavybės teises, siekė atsižvelgti į buvusių nacionalizuoto turto savininkų valią dėl neteisėtai nusavinto turto likimo. Iki 1940 metų Lietuvoje taikyto Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1105, 1127, 1148, 1255, 1261 straipsnių nuostatos, reguliavo turto įgijimą paveldint pagal įstatymą, sutuoktinių paveldėjimo tvarką, palikimo priėmimą ir padarinius. Atsižvelgiant į tai, pirmiausia reikia įrodyti šiuose įstatymuose numatytas faktines aplinkybes. Šių nurodytų įstatymų nuostatos pačios savaime, be faktinių aplinkybių nustatymo konkrečioje byloje, nesudaro pagrindo atkurti nuosavybes teises nesant aiškaus nustato juridinę reikšmę kas nacionalizavimo metu valdė nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise. Kadangi pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie tai, kad po L. P. mirties 1934 m. gegužės 19 d. visą jo turimą nekilnojamąjį turtą paveldėjo ir iki 1940 metų nuosavybės teisėmis valdė sutuoktinė U. P., šiuo konkrečiu atveju tai, kad buvęs žemės savininkas L. P. iki savo mirties 1934 m. gegužės 19 d. nuosavybės teise valdė 2,27 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 3,2673 ha žemės sklypus Palangos mieste abejonių nekelia, nes tai patvirtina archyviniai dokumentai, t.y. 1938 m. gruodžio 1 d. Kretingos apskrities Palangos valsčiaus Palangos miesto seniūnijos mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąrašas, kuriame nurodyta, kad buvęs žemės savininkas L. P. nuosavybės teise valdė 1,77 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 1927 m. sausio 27 d. Žemės perleidimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad nuosavybės teise įsigijo 1,4973 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) Kretingos apskrities (duomenys neskelbtini) polivarke. Tai, kad mirus L. P. aukščiau išvardintus žemes galimai paveldėjo ir nuosavybės teise valdė sutuoktinė U. (U.) P. pagal 1940 metų Lietuvoje taikyto Rusijos imperijos Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1105, 1127, 1148, 1255, 1261 straipsnių nuostatos, reguliavo turto įgijimą paveldint pagal įstatymą, sutuoktinių paveldėjimo tvarką, palikimo priėmimą ir padarinius patvirtino ir byloje dalyvaujanti suinteresuotas asmuo O. R., o pareiškėjai pateikė rašytinius įrodymus, o būtent, kad po L. P. mirties mokėtus mokesčius L. P. vardu ir sutuoktinės U. P. vardu, mokėjo sutuoktinė U. P., kuri galimai ir paveldėjo vyro L. P. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą tiek Palangos mieste, tiek Kretingos apskrityje. Kaip papildoma aplinkybė, nurodyta Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2017 m. sausio 17 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pridėtoje Lietuvos statistikos valdybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942-05-27 surašymo žiniose esančio Kretingos aps. Palangos vis. (duomenys neskelbtini) gyventojos P. U. buto - ūkio lape (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta P. U. buvo šeimos galva, našlė, kuri ūkininkavo savo ūkyje - ūkininkė (beraštė). Mano, kad yra pagrindas atnaujinti terminą nuosavybės teisei įrodantiems dokumentams Nacionalinės žemės tarnybai pateikti, nes priešingu atveju pareiškėjams tai sukeltų neigiamas pasekmes ir nuosavybės teisių atkūrimas negalėtų būti tęsiamas, o atkurtos nuosavybės teisės Pareiškėjams naikinamos teisės aktų nustatyta tvarka.