Kauno apygardos teismo nutartis

2026-03-31 · Civilinė byla Nr. e2A-746-587/2026

Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-31
Bylos Nr.
e2A-746-587/2026
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09058-2025-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas, Evaldas Burzdikas, Lina Žemaitienė
Ieškovas
R. K.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)
Civilinė byla Nr. e2A-746-587/2026Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09058-2025-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2.4.2; 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.19. (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. kovo 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas R. K. pateikė ieškinį, kuriuo prašė: atnaujinti ieškinio senaties terminą, pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) šešių mėnesių ieškovo vidutinio darbo užmokesčio išeitinę kompensaciją, vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką už šešis mėnesius, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už vienerius metus, 50 000 Eur neturtinės žalos kompensaciją, taikyti kitus darbuotojo teisių gynimo būdus.

2. Ieškinyje nurodė, jog ieškovas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje (šiuo metu Pravieniškių kalėjimas). Bausmės atlikimo metu, t.y. 2021 m. gegužės 5 d. ieškovas sudarė darbo sutartį su atsakove ir buvo priimtas dirbti pagalbinio darbininko pareigose. 2022 m. sausio 6 d. ieškovui vykdant darbo funkcijas, įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu šis buvo sužalotas - padaryta kario dilbio apatinio trečdalio pjautinė-plėštinė žaizda, sutrikdyta nykščio fleksija. Ieškovas 2022 m. sausio 6 d. operuotas, vėliau taikytas gydymas, 2022 m. sausio 10 d. tolimesnei reabilitacijai iš ligoninės ieškovas išleistas. 2022 m. vasario 7 d. sprendimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudžiamuoju įvykiu. Atsakovės vadovas, pažadėjęs pasirūpinti ieškovu, 2022 m. sausio 10 d. davė jam pasirašyti dokumentus, kurių turinio ieškovas iki galo nesuprato, kadangi nekalba ir neskaito lietuviškai. Negavęs iš darbdavio jokios informacijos apie tolimesnį darbą, kompensacijas ir žadėto rūpinimosi, ieškovas kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, kuri 2022 m. kovo 25 d. rašte Nr. SD-2-6789, nurodė, kad 2022 m. sausio 6 d. nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudiminiu įvykiu, ieškovui priklauso ligos išmoka, taip pat, kad atsakovė pateikė ieškovo pasirašytą prašymą dėl atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį nuo 2022 m. sausio 20 d. Ieškovas neneigia, kad galėjo tokį dokumentą pasirašyti, tačiau tai jis padarė būdamas suklaidintas dėl dokumento teisinių padarinių. Ieškovas nesutinka su informacija pateikta nelaimingo atsitikimo darbe akte, kur neteisingai pažymėta, kad įvykį sąlygojo jo nedėmesingumas, kadangi iš tiesų įvykis kilo dėl to, kad ieškovui buvo pavesta dirbti su įrenginiu, su kuriuo dirbti jis nebuvo tinkamai apmokytas ir instruktuotas. Ieškovas negalėjo turėti valios nutraukti darbo sutartį ir prašymą atleisti jį iš darbo pasirašė tik atsakovės įtakoje, po labai trumpo laiko po sužalojimo, vis dar būnant nedarbingu. Darbdaviui nutraukiant darbo santykius, o darbuotojui tuo metu esant nedarbingam, pagal DK 64 straipsnio 4 dalį įspėjimo termino pabaiga nukeliama iki laikinojo nedarbingumo ar atostogų pabaigos. Atsakovė norėdama nutraukti darbo sutartį, tai galėjo padaryti DK 59 straipsnio pagrindu ir išmokėdama mažiausiai šešių ieškovo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Kadangi atsakovė neturėjo teisės nutraukti darbo santykių pagal ieškovo prašymą ir turėjo mokėti išeitinę kompensaciją, atsakovė laikytina iki galo su ieškovu neatsiskaičiusia, todėl jai taikytinos ir DK 147 straipsnyje numatytos sankcijos. Ieškovas, nutraukus darbo teisinius santykius, neteko ne tik pajamų ir jam priklausančių išeitinių išmokų, tačiau patyrė ir papildomų nepatogumų ir problemų, kadangi nebeturėjo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo. Tam tikra medicininė pagalba ieškovui buvo teikiama, tačiau, ieškovas nebeturėjo privalomojo sveikatos draudimo, todėl jam negalėjo ir nebuvo taikomos reabilitacijos procedūros ir tai galėjo turėti įtakos tiek sužalojimo gijimui, tiek ir tolimesnei sužalotos rankos būklei, iki šiol negali iki galo sulenkti sužalotos rankos nykščio. Atsakovė pasinaudojo ieškovo lietuvių kalbos nemokėjimu, teisinių žinių trūkumu – apkaltino darbo saugos reikalavimų nesilaikymu, davė pasirašyti dokumentus, sukėlusius neigiamas teisines pasekmes (darbo santykių nutraukimą be išeitinės kompensacijos), nesuteikė jokios pagalbos ieškovui, sužalotam darbo vietoje. Tai sukėlė ieškovui ir netutinę žalą – neigiamus dvasinius išgyvenimus, stresą, neužtikrintumą dėl ateities, kuri vertinama 50 000 Eur suma. Taip pat ieškovas nurodė, kad atsakovė su ieškovu darbo santykius nutraukė 2022 m. sausio 20 d., tačiau apie savo teisių pažeidimą – apie tai, kad jis atleistas iš darbo jo paties prašymu, kad dėl to ieškovui nebus mokamos jokios kompensacijos, taip pat, kad darbdavys neketina jam teikti jokios pagalbos, ieškovas sužinojo tik apytiksliai 2022 m. kovo 25 d. (šia data datuojamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atsakymas į ieškovo prašymą). Ieškovas nėra praleidęs bendrojo ieškinio senaties termino, o anksčiau dėl savo pažeistų teisių gynybos nesikreipė, nes tik 2024 m. spalio 24 d. baigė atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo metu ieškovo teisių gynimas buvo savaime apsunkintas, kadangi jam kilo ir daugiau papildomų rūpesčių – netekus darbo, nebebuvo pratęstas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir jis daug laiko sugaišo bandydamas spręsti šią problemą. Ši problema iki galo nebuvo išspręsta, todėl jam negalėjo būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos, jis visą likusį laiką praleido Lietuvos Respublikoje teisine prasme nelegaliai, o baigęs laisvės atėmimo bausmės vykdymą, buvo deportuotas į Ukrainą.