Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2017-06-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-24-610/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-06-26
Bylos Nr.
II-24-610/2017
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00305-2017-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nerijus Brinevičius
Pažeidėjas
R. V., V. Z.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-24-610/2017Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00305-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. birželio 26 d.Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius,sekretoriaujant S. P.,

dalyvaujant skundą padavusiems nubaustiems asmenims R. V. ir V. Z., jų atstovui advokatui V. P.,

institucijos, priėmusios nutarimą ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje - Lietuvos M. M. regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau M. M. RAAD) įgaliotam atstovui R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo R. V. skundą M. M. RAAD vedėjo I. K. 2017 m. balandžio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-MARANN-97246501-17 panaikinimo ir V. Z. skundą M. M. RAAD vedėjo I. K. 2017 m. balandžio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-MARANN-97243630-17 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampoles RAAD vedėjas I. K. 2017 m. balandžio 27 d. priėmė nutarimus administracinių nusižengimų bylose Nr. AM-MARANN-97246501-17 ir Nr. A-MARANN-97243630-17, kuriais R. V. ir V. Z. pripažino kaltais už tai, kad minėti asmenys 2017 m. balandžio 9 d., apie 14 val., Varanabūdės kM. M. sav., Varnabūdės ir Sasnavos girininkijų prižiūrimame Varnabūdės miške, vairuodami keturračius motociklus, neteisėtai važiavo per miško paklotę, ko pasėkoje ji buvo sužalota. Minėtuose nutarimuose nurodyta, kad tokiais veiksmais R. V. ir V. Z. pažeidė Lankymosi miške taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-849, 11 punktą ir 15.2 punktą bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 282 straipsnio 2 dalyje, už ką asmenims paskirtos po 220 Eur dydžio baudos.

Šalies argumentai

R. V. pateiktu skundu prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą Nr. AM-MARANN-97246501-17 ir administracinę teiseną nutraukti. Nurodo, jog į Varnabūdės mišką įsuko išvažinėtu keliu. Ta vieta, kuri administracinio nusižengimo protokole apibūdinta kaip miško paklotė, ir kurią neva važiuodamas keturračiu sužalojo, buvo išvažinėta miškovežių, giliai provėžuota ir atrodė kaip miško keliukas. Todėl manė, kad važiuoja tokia vieta, kuria intensyviai važinėjama ir kurioje nėra miško paklotės. Negalėjo suvokti ir numatyti, kad dėl važiavimo išvažinėta vieta atsiras tokie padariniai, kaip miško paklotės sužalojimas. Jo veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip važiavimas per miško paklotę, kadangi su keturračiu važiavo ta vieta, kurioje miško paklotės apskritai niekada nebuvo arba ji sunaikinta iki asmens važiavimo.

V. Z. pateiktu skundu taip pat prašo panaikinti jo atžvilgiu priimtą nutarimą Nr. AM-MARANN-97243630-17 ir administracinę teiseną nutraukti. Nurodo, kad vietovė, pro kurią įvažiavo į mišką ir juo važiavo, yra kelias, todėl nepažeidė Lankymosi miške taisyklių. Vieta, kuri administracinio nusižengimo protokole apibūdinta kaip miško paklotė, buvo išvažinėta miškovežių ir atskirai vietomis giliai provėžuota. Net nekėlė abejonių, kad tai yra miško keliukas. Provėžos buvo tokios didelės, kad vienas iš keturračių net įklimpo. Pažymi, kad negalėjo sužaloti miško paklotės, kadangi važiavo ta vieta, kurioje miško paklotės nebuvo arba ji buvo sunaikinta iki jo važiavimo. Nėra aišku, kaip apskaičiuota, kad sužalota būtent 550 m² ploto ir, kaip ši apskaičiuota žala siejama su juo. Apskaičiuojant žalą nebuvo kviečiamas ar informuotas apie planuojamą skaičiavimą. Įvykio vietoje niekas sužalotos paklotės neskaičiavo ir jam dalyvaujant tokie duomenys nebuvo fiksuojami.

Atsiliepimas

Marijampolės RAAD pateikė atsiliepimą į R. V. ir V. Z. skundus, kuriuo prašo juos atmesti, o skundžiamus nutarimus palikti galioti nepakeistus. Nurodo, kad iš byloje esančios Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto R. S. 2017 m. balandžio 19 d. tarnybinio pranešimo, liudytojų V. V. ir R. G. parodymų, fotografijų ir kartografinės duomenų bazės fragmento akivaizdžiai matosi, jog keturračiais buvo važiuota ne keliu, M. M. miškų urėdijos Sasnavos girininkijos 29, 30 ir 32 miško kvartalo linijomis ir tuo metu buvusios gamtinės sąlygos (sniego dangos nebuvimas), kvartalinės linijos būsena (aiškiai matosi, kad nevažiavęs joks transportas, pernykštė žolinė augmenija, suvirtę sausi medžiai ant linijos, balose pravažiavimas negrįstas, įvažiavimas neišvažinėtas) aiškiai leido suprasti, kad važiuojama ne keliu. Todėl važiavimas keturračiais teritorija, kuria važiuoti draudžiama, akivaizdus. Kvalifikuojantis ANK 282 straipsnio 2 dalies požymis - miško paklotės sužalojimas. Pagal Ekologijos terminų žodyną, miško paklotė tai organinių medžiagų sluoksnis dirvožemio paviršiuje, susidaręs iš yrančių miško nuokritų (spyglių, lapų, šakelių, žievės), negyvų žolių, samanų ir kerpių liekanų. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad kvartaline linija jokie miškovežiai nėra važinėję (nėra provėžų, sužėlusi žolinė augmenija ir medžių ūgliai, linijoje suvirtę sausi medžiai nėra sutraiškyti), miško paklotė jau susiformavusi. Nėra specialaus termino, apibūdinančio miško paklotės sužalojimą, tačiau pagal Ekologijos terminų žodyną, sužalojimas - gyvūnų luošinimas, augalų, daiktų gadinimas, aplinkos naikinimas. Keturratis, važiuodamas per miško paklotę, palieka provėžas, tuo ją žalodamas, ardo nusistovėjusią ekologinę pusiausvyrą (naikinami vabzdžiai, grybiena, pakeičiamas drėgmės rėžimas). Pareiškėjai keturračiais per miško paklotę buvo nuvažiavę daugiau nei 500 m, o V. Z., kai kolega užklimpo, savo keturratį pastatė jaunuolyne.

Skundą padavęs asmuo R. V. teismo posėdžio metu skundą palaikė. Paaiškino, kad 2017 m. balandžio 9 d., apie 13 val., išvažiavo iš miesto ir ruošėsi važiuoti link Kazlų Rūdos. Važiavo miško ruošos darbų keliais, ne miško paklotėmis, miške girdėjo daugiau keturračių. Keliu važiavo tiesiai, vėliau nusuko maždaug 80-100 m ir užklimpo pelkėje. Kad vieta, kuria važiavo nusukę nuo pagrindinio kelio, taip pat yra kelias traktavo atsižvelgdamas į ten esamas provėžas. Matėsi, kad ten kažkada važinėjusi technika, vykę darbai. Mano, kad paskutinį kartą ta pačia vieta iki jo važiavimo buvo važiuota gal prieš savaitę ar dvi, tiksliai nežino. Miško paklotės nesužalojo, kadangi nedarė specialių manevrų, tikslas buvo pasiekti Kazlų Rūdą. Provėžų žymių, kurias paliko pelkėje, kaip pats įvardijo - dumble, neginčija. Kad vietovė, kurioje užklimpo, yra kvartalinė linija sužinojo tik tada, kai atėjo gamtos apsaugos inspektorius. Jam esant įvykio vietoje jokie matavimai nevyko, be to, negavo parnešimo, kad vėliau bus matuojama sužalota miško paklotė ir nustatinėjama padaryta žala.

Skundą padavęs asmuo V. Z. teismo posėdžio metu skundą taip pat palaikė. Nurodė, jog norėdami nukirsti kampą, įsuko į miško kelią, kuriame buvo matyti aiškios vėžės. Nebuvo matyti, kad ten laikinas kelias, kadangi buvo toks, kokiu galima važiuoti lengvuoju automobiliu. Pabaigoje kelias pablogėjo, nes buvo nuvirtęs medis. Vieta, kurioje užklimpo R. V., buvo bala, jos vienoje ir kitoje pusėje buvo aiškiai matyti technikos vėžės. Būtent dėl šios priežasties jis ir užklimpo. Mano, kad baloje negali būti miško paklotės. Paprašius pakomentuoti administracinio nusižengimo bylos Nr. 264 (R. V. byla) 12 lape esančią nuotrauką, paaiškino, kad iki nuotraukoje matomo nuvirtusio medžio yra geras kelias, todėl pagalvojo, kad jis tęsiasi toliau, link pelkės. Pro medį pravažiavo ir atvyko į tą vietą, kurioje toje pačioje nuotraukoje užfiksuoti keturračiai. Telefonu pamatavo, kad nuo nuvirtusio medžio iki keturračio buvo 56 m. Toje vietoje negalėjo sužaloti miško paklotės, kadangi važiavo ne ja, o keliu. Be to, nuotraukose matyti, kad nėra jokių sužalojimų. Jei būtų padarę žalą, būtų tai patys pastebėję, stengėsi miške elgtis tinkamai, važinėja apie 10 m, jei būtų chuliganai, būtų bausti anksčiau. Kituose miškuose, kuriuose tam tikrose vietose važiuoti draudžiama, uždėti ženklai, draudžiantys važiuoti, šiuo atveju nieko panašaus nebuvo. Įvykio vietoje rašant pasiaiškinimą, nevyko jokie matavimai, negavo parnešimo, kad bus nustatinėjama žala. Gamtos apsaugos inspektorius sakė, kad jokios žalos miško paklotei nėra.

Marijampolės RAAD įgaliotas atstovas R. S. teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti, kadangi nuobaudos paskirtos pagrįstai. Nurodė, kad keturračius gaudė apie dvi valandas, iki įvykio vietos atsekė jų paliktais pėdsakais. Nesiaiškino, ar tą dieną miške buvo daugiau keturračių, vairuojamų kitų asmenų. Matė, kad padaryta žala, todėl kreipėsi į miškus prižiūrinčią instituciją dėl jos dydžio paskaičiavimo. Institucija paskaičiavo ir pateikė raštą, kad būtent dėl važiavimo keturračiais buvo padaryta žala, nurodytas jos dydis, todėl jis surašė administracinio nusižengimo protokolą. Apskaičiuojant žalą nedalyvavo, nežino kurioje vietoje ji buvo paskaičiuota. Nematavo nei transporto priemonių ratų pločio, nei sužalotos miško paklotės ploto, tik nurodė vietovę, kurioje asmenys buvo sulaikyti. Fotografavo sužalotą miško paklotę, tačiau nuotrauka nepavyko. Nuo užklimpusio keturračio iki kelio buvo apie 500 m. Keliuku, kuriuo įvažiavo į mišką, buvo važiuota technikos, toliau kvartalėlyje, kuriame asmenims buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai, jokia technika nebuvo važiavusi, nevyko miško darbai, tai matyti ir nuotraukose.

L. V. girininkijos girininkas V. V. teismo posėdžio metu parodė, jog 2017 m. balandžio 7 d., prieš pietus, jam paskambino asmuo ir pasakė, kad miške važinėja keturračiai. Kartu su gamtos apsaugos inspektoriumi ir Sasnavos girininkijos eiguliu keturračių ieškojo važiuodami vėžėmis ir aplinkiniais keliais. Vėžėmis nesekė nepertraukiamai, vietomis jas apvažiavo, nes kai kur buvo raistai ir jaunuolynai. Neįsidėmėjo sekamuose vėžėse esančių ratų protektoriaus, tačiau nurodė, kad ankstesni pėdsakai, rasti kažkur miške, bei galimai sužalota miško paklotė yra būtent administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų keturračių važiavimo pasekmė. Kadangi įvažiavus į girininkiją, išvažiavus iš jos į Beržinbūdės kaimą, pervažiavus jį, pagal pėdsakus sekė į Smalinyčios kaimą. Pėdsakai buvo švieži, nuo 10 min. iki 30 min. Kitokių pėdsakų nebuvo. Kai rado tris keturračius, vienas iš jų buvo užklimpęs, o kiti du išvažiavę iš pelkės. Į vietą, kurioje rasti keturračiai, galima prieiti tik pėsčiomis, su automobiliu neprivažiavo. Nuo miško kelio iki keturračių radimo vietos maždaug 500 m. O nuo tos vietos, kurią nurodė skambinęs ir pranešimą pateikęs asmuo, iki keturračių radimo vietos maždaug 7-8 km. Paprašius pakomentuoti, administracinio nusižengimo bylos Nr. 264 12 lape esančią nuotrauką, paaiškino, kad už fotografavusio asmens nugaros yra kirtavietė ir technologinė vėžė, kuria miško traktoriai išveža medieną. Technologinėje vėžėje miško paklotės nėra, kadangi ten viskas išvažinėta. Nuo rasto iki keturračio matėsi išvažinėtas juodas dumblas, minėtame atstume buvo paklotės sužalojimų, kadangi nelikę pelkinių augalų, tik dumblas. Paaiškino, kad miško paklotė - augalai, puvenos, samanos, žemutinė augalijos dalis. Jos sužalojimas pasireiškia suardymu, negalėjimu augti augalams. Nedalyvavo kai buvo nustatinėjama žala.

L. S. girininkijos girininkas R. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. balandžio 9 d. paskambino Varnabūdės girininkas ir pasakė, jog Sasnavos girininkijos miške važinėja keturračiai. Su Varnabūdės girininku susitiko maždaug 1 km atstumu nuo tos vietos, kurioje rado keturračius. Sekė pagal vėžes. Iki kirtavietės yra miško keliukas, toliau jokių kelių nėra, yra tik kvartalinė linija. Kirtavietė tęsiasi apie 100 m, joje važinėję traktoriai, toliau ne. Paprašius pakomentuoti, administracinio nusižengimo bylos Nr. 264 12 lape esančią nuotrauką, parodė kur pasibaigia kirtavietė. Kirtavietėje žala nepadaryta. Už balos įvažiuota į kultūras, t. y. atsodintą, atkurtą mišką. Nuotraukoje užfiksuotoje vietovėje buvo keturračių vėžės, kitokių - ne. Nežino, kodėl parodytoje nuotraukoje jų nematyti. Matavimus atliko sekančią dieną - 2017 m. balandžio 10 d. 50 m rulete matavo tos teritorijos ilgį, kurioje nėra kelių, tačiau važinėta po mišką, kur sužalota paklotė, taip pat vėžių plotį. Tame tarpe, atstumą nuo kirtavietės pabaigos iki keturračių radimo vietos. Minėtame konkrečiame plote taip pat buvo sužalota miško paklotė, duomenys - 100 m ilgio ir 50 cm pločio. Pelkė saugoma, todėl galima įvardinti, kad ji yra miško paklotė, ja važiuoti negalima. Jos sužalojimo faktą nustatė iš vėžių, sujudintos žemės, samanų, žolių. Pelkėje prieš tai negalėjo būti kitų sunkiasvorių transporto priemonių provėžų, kadangi ten yra nepravažiuojama, toje vietoje miško vežimo darbai nevyko. Be to, žymės buvo šviežios. Įvykio vietoje nematavo keturračio rato, nefotografavo, administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų neinformavo apie atliekamus miško ploto matavimus. Skundą padavusių asmenų atstovui parodžius faktinių aplinkybių konstatavime esančią nuotrauką Nr. 29, paaiškino, kad kalbama apie tą pačią vietovę(užfiksuotą b.l. 12), kurioje matavo sužalotą miško paklotę. Šiuo metu nuotraukoje matoma vieta būtent taip ir atrodo. Po šio įvykio iš kirtavietės buvo vežamas miškas, vienas traktorius pasiklydo ir viską išvažinėjo taip, kad pasidarė neišvažiuojama ir sunkiai praeinama. Nežino, ar dėl minėto įvykio buvo paskaičiuota traktoriaus vairuotojo padaryta žala.

Skundus padavusių asmenų atstovas advokatas V. P. nurodė, kad įvykio vietoje buvo kalbama apie padaryto nusižengimo kvalifikavimą pagal ANK 282 straipsnio 1 dalį, tačiau protokolas ir nutarimai surašyti pagal minėto straipsnio 2 dalį. Žalos nustatymas ar padarymas šioje byloje turi didelę reikšmę, būtent dėl veikos kvalifikavimo. Išklausius liudytojus, pagarsinus rašytinę bylos medžiagą, paaiškėjus faktui, kad po įvykio, jau antstolei fiksuojant kelią, juo buvo pravažiavęs miškovežis, ko pasekoje visiškai viskas buvo sunaikinta, kyla pagrįstų abejonių dėl ANK 282 straipsnio 2 dalies sudėties. Be to, byloje nėra objektyvių duomenų, kur važiavo, kas važiavo, kiek važiavo, nebuvo nepertraukiamo persekiojimo vėžėmis. Byloje kitokių nepertraukiamo fiksavimo ir kelio duomenų nėra. N. R. Valasevičius, nei V. Z. nieko nežinojo apie žalos nustatymo aktą. Be to, nėra pagrindo teigti, kad kvartaluose 28,36,38,39,40,41 suskaičiuota žala padaryta būtent dėl administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų veiksmų. Nepadaryta vizualinė medžiaga kaip, kokiam sklype ir kas matavo. Šioje byloje gali būti ginčas tik dėl žalos, padarytos vietoje nuo nukritusio medžio iki keturračių radimo vietos, t. y. dėl 50 m² ploto. Tačiau nėra jokios vizualinės medžiagos, kad sužalojimai buvo 50 cm ploto ir 100 metų ilgio. Liudytojas nurodė, kad matavimus atliko 50 m rulete, tačiau akte bei patikros sertifikate tokia ruletė nėra paminėta, yra tik 3 ir 20 m ruletės. Be to, administracinio nusižengimo bylos Nr. 264 12 lape esančioje nuotraukoje nematyti jokių provėžų. Tai rodo, jog žala skaičiuota neteisėtai. Mano, kad nusižengimas turi būti perkvalifikuotas į ANK 282 straipsnio 1 dalį, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauki asmenys pripažįsta, jog važiavo mišku.

Varnabūdės girininkijos girininko V. V. rašytiniame paaiškinime nurodyta, jog atvykus į mišką, keturračių nerado, buvo likę tik jų vėžės. Sekant keturračių pėdsakais pamatė, kad keturračiai miško keliuku pavažiavę apie 200 m, o toliau - miško kvartaline, kuria nuvykę apie 500 m ir užklimpę baloje. Miško kvartaline linija keturračiai važiavo miško paklote tuo ją pažeisdami. Vienas keturratis buvo užklimpęs baloje, o kiti du stovėjo eglių jaunuolyne, miško želdinyje (administracinių nusižengimų bylų Nr. 262 ir 264 4 lapai).

Sasnavos girininkijos eigulio R. G. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad paliktomis vėžėmis nusekė į mišką. Einant mišku kvartaline linija, maždaug už 500 m, rado tris keturračius. Vienas motociklininkas buvo užklimpęs baloje, kiti du stovėjo eglių jaunuolyne. Keturračiai važinėjo ne miško keliu, bet miško paklote, buvo važiavę ir kvartaline linija. Visur buvo išrėžę provėžas miško paklotėje, tuo ją sužalodami (administracinių nusižengimų bylų Nr. 262 ir 264 5 lapai).

M. M. miškų urėdijos 2017 m. balandžio 19 rašte Nr. 3-387(7.45) „Dėl aplinkai padarytos žalos“ parašyta, kad asmenys, 2017 m. balandžio 9 d. važiavę keturračiais miško paklote Varnabūdės ir Sasnavos girininkijose, sužalojo 550 m² miško paklotės ir padarė 1650 Eur žalą gamtai. Žala apskaičiuota vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 (administracinių nusižengimų bylų Nr. 262 ir 264 7 lapai).

Marijampolės RAAD vyresniojo specialisto R. S. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2017 m. balandžio 9 d., sekant keturračių vėžėmis, nustatė, jog iš pradžių jie buvo važiavę nuvažinėtu keliuku, o vėliau pasukę į miško kvartalinę liniją ir ja nuvažiavę gilyn į mišką, Sekant kvartalinėje linijoje paliktomis vėžėmis, maždaug už 500 m, miške rado tris keturračius motociklus. Iš jų vienas buvo užklimpęs kvartalinėje linijoje esančioje baloje, o kiti du stovėjo eglių jaunuolyne. Įvykio vietoje matėsi miško paklotėje išvažinėtos vėžės, kilo klausimas dėl žalos aplinkai padarymo, kas lemia asmenų padarytos veiklos kvalifikavimą, administracinio nusižengimo protokolai nebuvo surašyti. 2017 m. balandžio 19 d. gautas M. M. miškų urėdijos raštas, kuriame nurodyta, kad aplinkai padaryta 1650 Eur žala, todėl asmenims bus surašyti protokolai pagal ANK 282 straipsnio 2 dalį (administracinių nusižengimų bylų Nr. 262 ir 264 8 lapai).

Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro kartografinės duomenų bazės fragmente Nr. 1 pažymėta motociklų sulaikymo vieta, Nr. 2 - motociklų judėjimo trajektorija (administracinių nusižengimų bylų Nr. 262 ir 264 10 lapai).

Nuotraukose užfiksuota nusižengimo padarymo vieta, keturračiai motociklai ir administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys (administracinių nusižengimų bylų Nr. 262 ir 264 11-19 lapai).

Neteisėta veika miške padarytos žalos nustatymo akte nurodyta, kad nustatant žalą matuota keturračių padarytos provėžos, kurios sužalojo miško paklotę. Sužalojimai padaryti Sasnavos girininkijos Kv. 30 skl., Nr. 28, 36, 39, 39, 40, 41 ir kvartalinėje linijoje tarp Kv. Nr. 29 ir 30. Žala aplinkai sužalojus 550 m² x 3,00 Eur = 1650 Eur (b. l. 24-25).

Iš neteisėta veika miške padarytos žalos nustatymo akto ir patikros sertifikatų matyti, jog matavimai atlikti metalinėmis ruletėmis, kurių ilgiai 3 ir 20 m (b. l. 24-26, 30-31).

Faktinių aplinkybių konstatavime, kuris atliktas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Z. prašymu, nurodyta, kad antstolė Svajonė Žukaitienė 2017 m. birželio 12 d. nuvyko į Varnabūdės mišką, esantį Sasnavo senM. M. sav. P. S. girininkiją ir pasukus į kairę Mačiuliškių kryptimi, nuvažiavus 1400 m bei vėl pasukus į kairę, nufotografuotas per mišką iki laukymės vedantis kelias. Pridėtos 62 nuotraukos.

Motyvuojamoji dalis

Skundai tenkinami iš dalies.

Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą nustatyta, kad R. V. ir V. Z. 2017 m. balandžio 9 d., apie 14 val., Varanabūdės kM. M. sav., Varnabūdės ir Sasnavos girininkijų prižiūrimame Varnabūdės miške, vairuodami keturračius motociklus, pažeisdami Lankymosi miške taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-849, 11 punktą neteisėtai važiavo per miško paklotę bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 282 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 282 straipsnio 2 dalis numato, kad baudžiamas tas kas neteisėtai važiavo per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis, kai dėl to žolinė danga ar miško paklotė buvo sužalota ar sunaikinta.

Visapusiškam ir objektyviam pateiktų skundų išnagrinėjimui būtina apibrėžti „miško paklotės“ ir jos „sužalojimo“ sąvokas. Pažymėtina tai, kad nei teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra suformuluota, įtvirtinta ir išaiškinta, kas yra miško paklotė ir jos M. M. RAAD pateiktame atsiliepime nurodė, kad pagal Ekologijos terminų žodyną, miško paklotė - organinių medžiagų sluoksnis dirvožemio paviršiuje, susidaręs iš yrančių miško nuokritų (spyglių, lapų, šakelių, žievės), negyvų žolių, samanų ir kerpių liekanų. Kitame literatūros šaltinyje nurodoma, kad gyvoji miško paklotė - samanų, žolinių augalų, puskrūmių, grybų, kerpių visuma. Negyvoji miško paklotė - įvairių irimo stadijų augalinės pakritos ir nuokritos, esančios dirvožemio paviršiuje. Tai nukritę lapai, spygliai, žievė, išvirtę sausuoliai (Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Miško savininko elementorius, 2006 m., ISBN 9955-499-19-2, 9-10 psl.). Teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju sužalojimas turi būti traktuojamas kaip tiesiogiai dėl administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų veiksmo (važiavimo keturračiais) atsiradęs neigiamas miško paklotės ar jos elementų struktūros pokytis arba funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimas.

Kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavo, tokio pobūdžio byloje padarytos žalos dydis neturi visiškai jokios reikšmės nusižengimo kvalifikavimui. Svarbu įrodyti patį miško paklotės sužalojimo ar sunaikinimo faktą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas mano, jog tinkamam skundų išnagrinėjimui, visų pirma, būtina nustatyti, ar reikia vertinti viso 550 m² miško paklotės ploto, ar tik konkrečios dalies sužalojimo faktą.

Institucijos, priėmusios skundžiamus nutarimus, atstovas R. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad iki įvykio vietos atsekė keturračių paliktais pėdsakais. Nesiaiškino, ar tą dieną miške buvo daugiau minėtų transporto priemonių, vairuojamų kitų asmenų. Apskaičiuojant žalą nedalyvavo, nežino kurioje vietoje ji buvo paskaičiuota. V. V. ir R. G. paaiškinimuose parašė, kad keturračių ieškojo pagal esamas vėžes. Minėti liudytojai teismo posėdžio metu parodė, jog vėžėmis nesekė nepertraukiamai, vietomis jas apvažiavo, nes kai kur buvo raistai ir jaunuolynai. Pasak liudytojo V. V., nuo vietos, kurią įvardino paskambinęs asmuo iki keturračių radimo taško buvo apie 7-8 km. M. M. miškų urėdijos rašte „Dėl aplinkai padarytos žalos“ parašyta, tik tai, kad asmenys, 2017 m. balandžio 9 d. važiavę keturračiais miško paklote Varnabūdės ir Sasnavos girininkijose, sužalojo 550 m² miško paklotės ir padarė 1650 Eur žalos gamtai, nepateikiant visiškai jokių papildomų vizualinių duomenų, pagrindžiančių apskaičiuotą sužalotą plotą. Neteisėta veika miške padarytos žalos nustatymo akte detalizuota, kokiose konkrečiose vietose padaryti miško paklotės sužalojimai (t. y. Sasnavos girininkijos Kv. 30 skl., Nr. 28, 36, 39, 39, 40, 41 ir kvartalinėje linijoje tarp Kv. Nr. 29 ir 30). Tačiau prie akto taip pat nepridėti jokie vizualiniai įrodymai, patvirtinantys nurodytą paklotės sužalojimo mastą. Iš neteisėta veika miške padarytos žalos nustatymo akto ir patikros sertifikatų matyti, jog matavimai atlikti metalinėmis ruletėmis, kurių ilgiai 3 ir 20 m. Tuo tarpu, liudytojas R. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad matavimus atliko su 50 m rulete. Matavo tos teritorijos ilgį, kurioje nėra kelių, tačiau važinėta po mišką, kur sužalota paklotė.

Aptartų duomenų pagrindu teismas mano, kad vertinti 550 m² ploto miško paklotės sužalojimo faktą nėra jokio pagrindo. Kaip matyti iš institucijos, surašiusios skundžiamus nutarimus, atstovo bei liudytojų V. V. ir R. G. teismo posėdžio metu duotų parodymų, nebuvo nepertraukiamo keturračių persekiojimo vėžėmis. Atstumas nuo vietos, kurią įvardino paskambinęs asmuo iki keturračių radimo taško buvo apie 7-8 km. Šie faktas leidžia pagrįstai abejoti, ar 550 m² plote buvusios vėžės padarytos būtent R. V. ir V. Z. vairuojamų keturračių,kadangi jokie identifikuojantys požymiai nefiksuoti, nenutrūkstami pėdsakai nepalikti. Nebuvo aiškintasi, ar tuo metu miške buvo kitų keturračių, kurie taip pat galėjo padaryti miško paklotės sužalojimus minimame plote. Kartu su M. M. miškų urėdijos raštu ir neteisėta veika miške padarytos žalos nustatymo aktu nėra pateikta jokių duomenų (pvz. nuotraukų), kuriuose būtų užfiksuoti ir matomi visame 550 m² plote padaryti miško paklotės sužalojimai. Byloje esantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro kartografinės duomenų bazės fragmentas, kuriame Nr. 1 pažymėta motociklų sulaikymo vieta, o Nr. 2 - motociklų judėjimo trajektorija, nepatvirtina nei konkretaus sužalotos miško paklotės ploto, nei jame esančių pakitimų. Nėra jokių įrodymų, kuriuose būtų galima matyti atliktus matavimus. Tuo labiau, kad įvykio vietoje buvę R. S. ir V. V. nedalyvavo sekančią dieną atliekamuose skaičiavimus. O liudytojas R. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad matavo tos teritorijos ilgį, kurioje nėra kelių, tačiau važinėta po mišką, kur sužalota paklotė. Nėra aišku, kodėl sprendžiama, kad minėtus sužalojimus padarė būtent nubaustieji, kuo konkrečiai vadovavosi skaičiavimus atlikę asmenys. Taip pat nėra aišku, kokiomis ruletėmis buvo matuojamas miško paklotės sužalojimų mastas, ar tomis, kurios nurodytos akte ir patikros sertifikate, ar ta, kurią įvardino liudytojas R. G..

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas toliau analizuoja ir vertina, kokiais duomenimis buvo grindžiamas miško paklotės sužalojimo faktas tik tame atstume, kuris matomas administracinių nusižengimų bylų Nr. 262 ir 264 12 lapuose (t. y. nuo nuvirtusio medžio iki nuotraukose užfiksuotos keturračių buvimo vietos) ir, ar tų duomenų pakanka administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų kaltei patvirtinti.

Varnabūdės girininkijos girininko V. V. ir Sasnavos girininkijos eigulio R. G. rašytiniuose paaiškinimuose parašyta, kad keturračiai važiavo miško kvartalinėje linijoje esančia miško paklote tuo ją sužalodami. Teismo posėdžio metu minėti asmenys paaiškino, kad nuo nuvirtusio medžio iki keturračio matėsi išvažinėtas juodas dumblas, minėtame atstume buvo paklotės sužalojimų, kadangi nelikę pelkinių augalų. Pelkė saugoma, galima įvardinti, kad ji yra miško paklotė. Jos sužalojimą nustatė iš vėžių, sujudintos žemės, samanų, žolių. Neteisėta veika miške padarytos žalos nustatymo akte nurodyta, jog skundų nagrinėjimui aktualiame plote (t. y. kvartalinėje linijoje tarp Kv. Nr. 29 ir Kv. Nr. 30) provėžų, sužalojusių miško paklotę, plotis yra 0,5 m, ilgis - 100 m, plotas - 50 M. M. RAAD vyresniojo specialisto R. S. tarnybiniame pranešime parašyta, kad įvykio vietoje matėsi miško paklotėje išvažinėtos vėžės, kilo klausimas dėl žalos aplinkai padarymo. 2017 m. balandžio 19 d. gautas M. M. miškų urėdijos raštas, kuriame nurodyta, kad aplinkai padaryta 1650 Eur žala.

Pažymėtina, jog tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė nusižengimą, už kurį turi būti skiriama nuobauda. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visos abejonės traktuojamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (in dubio pro reo) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-310/2012; 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-718/2012; 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012 ir kt.).

Išanalizavęs aukščiau aptartus įrodymus teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių R. V. ir V. Z. kaltę dėl miško paklotės sužalojimo atstume nuo nuvirtusio medžio iki keturračių buvimo vietos, todėl skundžiami nutarimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Tokia išvada padaryta, visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad Varnabūdės girininkijos girininko V. V. ir Sasnavos girininkijos eigulio R. G. rašytiniuose paaiškinimuose tik formaliai nurodyta, jog keturračiai važiavo miško kvartalinėje linijoje esančia miško paklote tuo ją sužalodami. Kartu su minėtais dokumentais nepateikta visiškai jokių miško paklotės sužalojimą pagrindžiančių įrodymų.

Antra, apklausiami teismo posėdžio metu liudytojai V. V. ir R. G. paaiškino, kad atstume nuo nuvirtusio medžio iki keturračio matėsi išvažinėtas juodas dumblas, buvo paklotės sužalojimų, nelikę pelkinių augalų. Sužalojimą nustatė iš vėžių, sujudintos žemės, samanų, žolių. Iš tokių parodymų akivaizdu, kad minėti asmenys miško paklotės sužalojimą motyvuoja tik subjektyviu savo įsitikinimu ir įvykio vietoje matytomis galimai administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų vairuotų keturračių paliktais pėdsakais. Tačiau objektyvūs duomenys- bylose esančios foto nuotraukos to nepatvirtina.

TrečiaM. M. RAAD vyresniojo specialisto R. S. tarnybinis pranešimas grindžiamas tik M. M. miškų urėdijos raštu „Dėl aplinkai padarytos žalos“. Surašant tarnybinį pranešimą nebuvo remiamasi kitais objektyviais duomenimis. Kaip teismo posėdžio metu teigė pats R. S., jis nedalyvavo apskaičiuojant žalą, nežino kurioje vietoje buvo atlikti matavimai, tik nurodė vietovę, kurioje R. V. ir V. Z. buvo sulaikyti. Be to, 2017 m. balandžio 9 d. būdamas įvykio vietoje, nematavo nei transporto priemonių ratų pločio, nei sužalotos miško paklotės ploto. Sužalotą paklotę fotografavo, tačiau nuotrauka nesigavo.

Ketvirta, nėra duomenų, kokie konkrečiai miško paklotės elementai buvo sužaloti, kaip pakito paklotės struktūra, kokios neigiamos pasekmės sukeltos aplinkai. Teismas pažymi, kad sistemiškai aiškinant ANK 282 str. 1d. ir 2d., kvalifikuojantis pasekmių požymis „paklotės sužalojimas“ gali būti inkriminuotas, kada yra nustatoma žala miško paklotei ir tuo pačiu aplinkai. Dėl žalos aplinkai fakto kasacinio teismo išaiškinta, jog sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/210; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008). Minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pozicija suformuota civilinėje byloje ir šiuo atveju neturi prejudicinės galios. Tačiau teismas mano, kad R. V. ir V. Z. traukiant administracinėn atsakomybėn pagal ANK 282 straipsnio 2 dalį, institucija, surašiusi skundžiamus nutarimus, privalėjo nustatyti ir įrodyti arba neigiamą miško paklotės pokytį, arba jos funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą. Šiuo atveju tokių įrodymų nėra. Akivaizdu, kad bet kuris važiavimas miško paklote palieka ilgiau ar trumpiau išliekantį pėdsaką, tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais yra sužalojama miško paklotė ir veika turi būti kvalifikuota pagal ANK 282 str. 2d.. Teismo vertinimu paklotės sužalojimo aplinkybė tiek kvalifikuojant veiką, tiek atliekant matavimus ir žalos paskaičiavimą, nepagrįstai buvo preziumuota atsižvelgus vien tik į neteisėto važiavimo keturračiu per miško paklotę faktą.

Penkta, administracinio nusižengimo byloje 264 12 lape esančioje nuotraukoje, kurią teismo posėdžio metu komentavo liudytojai, nematyti jokių keturračių paliktų vėžių, ar paklotės sužalojimo požymių, nors minėtame ruože skaičiuota 100 m. ilgio provėžos (iš esmės visas ruožas). Atmetama pozicija, jog nuotraukoje esančių miško paklotės sužalojimų nematyti dėl netinkamo fotografavimo kampo ir, vadovaujantis minėtu in dubio pro reo principu, visos abejonės traktuojamos administracinėn atsakomybėn patrauktų R. V. bei V. Z. naudai.

Šešta, tiek institucijos, surašiusius skundžiamus nutarimus, atstovas, tiek liudytojai teismo posėdžio negalėjo tiksliai ir konkrečiai paaiškinti ir įvardinti, kokie konkretūs miško paklotės sužalojimai buvo padaryti. Akivaizdu, kad minėtoje vietoje yra miško kvartalus skirianti, specialiai padaryta proskyna (kvartalinė linija). Jokių duomenų, apie toje vietoje esančią saugotiną pelkę ar jos augmeniją nėra.

Septinta, administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys nebuvo informuoti, kad bus nustatoma miško paklotei padaryta žala, nebuvo kviesti į atliekamus matavimus, tokiu būdu apsunkinta galimybė teikti įrodymus paneigiančius paklotės sužalojimų buvimą.

Pažymėtina tai, jog administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys skundais prašo panaikinti jų atžvilgiu priimtus nutarimus ir administracinę teiseną nutraukti, kadangi ji važiavo ne miško paklote, bet miško keliais. Tokios pačios pozicijos tiek R. V., tiek V. Z. laikėsi ir teismo posėdžio metu. Tuo tarpu, jų atstovas advokatas V. P. teismo posėdžio metu prašė nusižengimą perkvalifikuoti iš ANK 282 straipsnio 2 dalies į minėto straipsnio 1 dalį, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauki asmenys pripažįsta, jog važiavo mišku. Teismas, spręsdamas kvalifikavimo klausimą, vertina administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų poziciją, t. y. kad jie važiavo miško keliais, bet ne paklote.

R. V. ir V. Z. neneigia, jog važiavo miške. Kad vietovė, kurioje užklimpo, yra kvartalinė linija sužinojo tik tada, kai atėjo gamtos apsaugos inspektorius. V. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad iki nuvirtusio medžio yra geras kelias, todėl pagalvojo, kad jis tęsiasi toliau, link pelkės. Pro nuvirtusi medį pravažiavo ir atvyko į tą vietą, kurioje nuotraukoje užfiksuoti keturračiai. Atsižvelgdamas į byloje esančias nuotraukas, teismas mano, kad administracinėn atsakomybėn patraukti asmenys turėjo suprasti, jog atstumas, matomas administracinio nusižengimo bylos Nr. 264 12 lape (t. y. nuo nuvirtusio medžio iki keturračių), nėra kelias. Iš byloje esančių nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad minėtoje atkarpoje nėra jokių matomų provėžų ar kitokių kelio elementų. Be to, nuvirtęs medis ir esančios balos suponuoja išvadą, kad ta atkarpa transporto priemonės nevažinėja. Kad aptarta vieta nėra kelias patvirtina ir institucijos, surašiusios skundžiamus nutarimus, atstovo teiginiai, liudytojų parodymai bei bylose esantis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro kartografinės duomenų bazės fragmentas, iš kurio matyti, kad keturračiai buvo rasti ne kelyje. Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog R. V. ir V. Z. neteisėtai važiavo per miško paklotę, todėl jų veiksmai turėjo būti kvalifikuojami pagal ANK 282 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į nurodytą nutarimai turi būti panaikinti R. V. ir V. Z. skiriamos nuobaudos remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. Kadangi administracinio nusižengimo faktas ir veiksmai nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau nepagrįstai inkriminavus pasekmes buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Atsižvelgiant į teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas bylos aplinkybes, administracinio nusižengimo kvalifikacija keistina į ANK 282 str. 1d. (ANK 642 str. 1 dalies 3 punktas).

Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjų kaltės forma ir rūšį, asmenybes, jų veiksmus (byloje nėra duomenų apie anksčiau paskirtas administracines nuobaudas), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vertinant, kad pažeidimas darytas bendrai kelių asmenų, kas rodo jo didesnį pavojingumą, vadovaudamasis ANK 34 straipsnyje įtvirtintais administracinės nuobaudos parinkimo ir nuobaudos dydžio nustatymo pagrindais, teismas sprendžia, jog R. V. ir V. Z. skirtinos ANK 282 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos nuobaudos baudos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

R. V. ir V. Z. skundus tenkinti iš dalies.

Marijampolės RAAD vedėjo I. K. 2017 m. balandžio 27 d. nutarimus administracinių nusižengimų bylose Nr. AM-MARANN-97246501-17 ir Nr. AM-MARANN-97243630-17 panaikinti.

R. V. padarytą administracinį nusižengimą iš numatyto ANK 282 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 282 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti administracinę nuobaudą – 60(šešiasdešimties) eurų baudą.

V. Z. padarytą administracinį nusižengimą iš numatyto ANK 282 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 282 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti administracinę nuobaudą – 60(šešiasdešimties) eurų baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant M. M. rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Nerijus Brinevičius