- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-03
- Bylos Nr.
- ATP-693-200/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- R. R.
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria netenkintas R. R. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013-02-11 nutarimas Nr. 10N-2321458-13 nubausti R. R. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau Institucija) 2013-02-11 nutarimu Nr. 10N-2321458-13 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. už tai, kad jis 2012-11-26 7.50 val., Sėlių g. ties 43 namu, vairuodamas automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas šalutiniu keliu, įvažiuodamas į Sėlių g., pažeidė kelio ženklo Nr. 402 „Važiuoti tik į dešinę“ reikalavimus, sukdamas link Narbuto g., nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui, kuris buvo priverstas staigiai stabdyti, keisti judėjimo kryptį, tuo sukėlė pavojingą situaciją.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas R. R. padavė teismui skundą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi R. R. skundo netenkino ir paliko nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013-02-11 nutarimą Nr. 10N-2321458-13.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas R. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti kitam apylinkės teismui. Apeliantas mano, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas bei netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė neteisėtą ir naikintiną nutartį. Apeliantas nurodo, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. 1 d. yra įtvirtinta, kad kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per kuo trumpiausią laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Apeliantas mano, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, šią jo teisę pažeidė. Apeliantas tik po teismo posėdžio sužinojo, kad byloje apklaustas liudytojas (o tuo pačiu ir asmuo, pranešęs apie apelianto padarytą pažeidimą) O. R. yra Vilniaus miesto apylinkės teismo, t. y., to paties teismo, kuriame buvo nagrinėjama byla, teisėjas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi savo kolegos parodymais, kuriuos įvertino kaip patikimesnius nei apelianto. Akivaizdu, kad apeliantas turi pagrindą manyti, jog jo skundo išnagrinėjimo rezultatas būtų buvęs visai kitoks, jeigu jį būtų nagrinėjęs kitas apylinkės teismas. Dėl šios priežasties apeliantas mano, kad skundą nagrinėjęs teisėjas privalėjo nusišalinti ir perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui.
Taip pat apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai atmetė jo skundo argumentus. Apeliantas neneigia, jog važiuodamas šalutiniu keliu ir įvažiuodamas į Sėlių g. jis pažeidė kelio ženklo Nr. 402 „Važiuoti tik į dešinę“ reikalavimus, kadangi suko į kairę, tačiau jokios pavojingos situacijos jo veiksmai nesukėlė. Priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, vien kelio ženklo reikalavimo pažeidimas nereiškia, kad yra rodoma nepagarba visuomenei, keliamas pavojus kitiems eismo dalyviams, sudaroma avarinė situacija ir pan. Apelianto pateiktuose įrodymuose yra užfiksuota įvykio vieta, kurioje aiškiai matyti, kad Sėlių gatvėje prieš sankryžą, kurioje jis įvažiavo į šią gatvę, yra pėsčiųjų perėja. Tuo momentu, kai pažeisdamas kelio ženklo reikalavimus, apeliantas įvažiavo į Sėlių gatvę, automobilis, kurio eismą tariamai jis sutrukdė, stovėjo prie šios perėjos praleisdamas pėsčiuosius. Apeliantas nurodo, kad pagal ATPK 124² str. 1 d. administracinė atsakomybė už pavojingą vairavimą kyla tik tada, kai Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukelia pavojingą situaciją, tai yra priverčia kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Pasak apelianto, šiuo atveju tokių pasekmių nebuvo, nes kitas eismo dalyvis nebuvo priverstas atlikti bent vieną iš nurodytų veiksmų. Be to, atsižvelgtina į laiką (7 val. 50 min.), kada buvo pažeidimas padarytas. Visuotinai žinoma aplinkybė, jog tokiu laiku Vilniaus mieste įprastai susidaro automobilių grūstys (vadinamieji „kamščiai“), todėl visų eismo dalyvių greitis būna nedidelis. Pagal minėtą ATPK nuostatą atsakomybė kyla tik už tokį situacijos sudarymą, kuris kitą eismo dalyvį priverčia staigiai imtis atitinkamų veiksmų. Pasak apelianto, akivaizdu, kad eismo dalyvis, kurio eismą jis tariamai sutrukdė, stovėdamas perėjoje ir praleisdamas pėsčiuosius, jokių staigių veiksmų imtis nebuvo priverstas. Tuo metu, kai jis pradėjo judėti, apeliantas jau buvo pilnai persirikiavęs į eismo juostą, esančią Sėlių gatvėje.
Apeliantas nurodo, kad iš išdėstytų argumentų matyti, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį netinkamai vertino surinktus įrodymus bei pažeidė administracinio proceso principus. Pasak apelianto, nagrinėjamoje byloje vieninteliai įrodymai yra jo ir O. R. paaiškinimai. Nors teismas nurodė, kad neturi pagrindo netikėti liudytojo O. R. parodymais, kurie yra nuoseklūs, tačiau, kaip jau minėta, tokia išvada pažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Apeliantas pažymi, kad visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl šiuo atveju egzistuojant dviems lygiaverčiams paaiškinimams, teismas nepagrįstai kvalifikavo apelianto padarytą veiką pagal ATPK 124² str. 1 d.
Apeliantas neginčija, kad padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 2 d., t.y., nesilaikė kelio ženklo reikalavimų. Sankcija už šį pažeidimą yra nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų, be to, už jį negalima skirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliantui skirta nuobauda akivaizdžiai viršija šią sankciją. Apeliantas pažymi, kad dėl jam nesuprantamų priežasčių teismas nenustatė jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nors jis nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo išaiškinti visas pažeidimo aplinkybes, duodamas išsamius paaiškinimus. Ši aplinkybė ATPK 31 str. 1 p. yra nurodyta kaip lengvinanti. Pasak apelianto, iš šiame skunde išdėstytų aplinkybių matyti, kad padarytas teisės pažeidimas nebuvo šiurkštus, jokių neigiamų pasekmių jis nesukėlė, todėl skirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nėra pažeidimui proporcinga ir adekvati atsakomybės priemonė (ATPK 30¹ str.). Apeliantas atkreipia dėmesį, kad dažniausiai dirba naktimis, todėl į darbą ir iš jo važinėja savo automobiliu. Šios galimybės atėmimas jam sukeltų pernelyg sunkių finansinių pasekmių, todėl mano, kad pakankama sankcija už mažareikšmį pažeidimą būtų piniginės baudos paskyrimas, kurią jis prižada sumokėti nedelsdamas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. 1 d. yra įtvirtinta, kad kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per kuo trumpiausią laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismų įstatymo 5 str. 1 d. numatyta, kad asmuo turi teisę, kad jo byla būtų teisingai išnagrinėta pagal įstatymus sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. ATPK 248 str. numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Teismų įstatyme įtvirtintas vienas iš sąžiningo teismo proceso reikalavimų – t. y. reikalavimas, kad bylą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos teismų praktika pripažįsta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – teismas turi būti nešališkas subjektyviai, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti išankstinio asmeninio nusistatymo ar būti tendencingas, be to, teismas turi būti nešališkas ir objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo šališkumo.
Vadovaujantis ATPK 281 str. nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo byla pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. R. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2013-02-11 nutarimo Nr. 10N-2321458-13 nubausti R. R. pagal ATPK 124² str. 1 d. 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams, buvo teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui. ATPK 249 str. 2 d. numato, jog šio kodekso nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis. Lietuvos Respublikos BPK 229 straipsnyje, reglamentuojančiame baudžiamosios bylos perdavimą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, numatyta, jog byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus.
Nagrinėjamu atveju teisme, kuriam teisminga byla, teisėju dirba nuo R. R. galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 1 d., nukentėjęs (ATPK 273 str.) O. R., todėl yra įstatyme numatytas pagrindas perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio, reglamentuojančio pagrindinius bylų nagrinėjimo teismuose principus, 2 dalyje nurodyta, jog jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra nurodyti teisėjo giminaičiai.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis naikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tenkinti R. R. apeliacinį skundą iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.