Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-75-593/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-05-26
Bylos Nr.: 1A-75-593/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-64-1-00555-2012-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Jankauskienė (pirm.), Arūnas Paštuolis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis: V. A.
Advokatai: Ramūnas Gudašius

Kategorijos

2.4.6.4.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)

Teisėjas Nerijus Brinevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-75-593/2015

Pranešėja Daiva Jankauskienė Proceso Nr. 1-64-1-00555-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei ir Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorėms Daliai Sabaliauskaitei ir Eglei Privenienei, nuteistajam V. A., jo gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. nuteistas pagal BK 300 str. 1 d. –100 MGL, t.y. 13000 Lt bauda, nustatant ją per 6 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į mokesčių inspekcijos sąskaitą. Šiuo nuosprendžiu V. A. pagal BK 300 str. 1 d. (dėl įgaliojimo panaudojimo) išteisintas kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. nuteistas pagal BK 300 str. 1 d. už tai, kad pagamino ir panaudojo netikrą dokumentą, o būtent 2012 m. balandžio 30 d, UAB „(duomenys neskelbtini)" sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), suklastojo pažymą-sąskaitą serija DT Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydamas į pažymos-sąskaitos blanką žinomai melagingus duomenis, jog automobilio Honda Civic, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkėjas yra A. A., o pardavėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)" direktorius D. J., bei pasirašydamas pardavėjo vietoje už D. J. suklastojo jo parašą, nors UAB „(duomenys neskelbtini)" tokio automobilio nepardavė, bei šį dokumentą panaudojo pateikdamas (duomenys neskelbtini) postui, (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo skundžiamo nuosprendžio dalį, kurioje jis pripažintas kaltu pagal LR BK 300 str. 1 d. panaikinti ir nutraukti byla LR BPK 327 str. 1 p. numatytais pagrindais. Skunde nuteistasis nurodo, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas padarė esminių baudžiamojo kodekso pažeidimų, nukrypo nuo Aukščiausiojo teismo suformuotos teismų praktikos, dėl ko priėmė neteisingą, nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį, pažeidė nekaltumo prezumpciją, nes byloje esančias abejones vertino nuteistojo nenaudai. Skundžiamo nuosprendžio dalies išvados yra tikėtinos, padarytos nenustačius neginčytinais įrodymais grindžiamų faktinių aplinkybių, prieštaraujančios byloje esantiems įrodymams. Nurodo, jog kvalifikuojant dokumento suklastojimą pagal BK 300 str. 1 d. būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, kurios turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atlikus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. Skundžiamojoje nuosprendžio dalyje įrodymais nenustatyta, jog V. A. žinojo ar galėjo žinoti, kad gamina ar panaudoja netikrą dokumentą, nenustatyta, kad jam pirkėjas pateikė melagingus duomenis apie ,, (duomenys neskelbtini)“ identifikavimo numerį ir tai, jog pirkėjas yra A. A.. Teigia, jog nežinojo ir negalėjo žinoti, kad pateiktas netikras Transporto priemonės registracijos liudijimo IA dalies blankas ir buvo įsitikinęs, kad į pažymą rašo duomenis, vadovaudamasis tikrais, nesuklastotais dokumentais. Pagal pirkėjo pateiktus dokumentus negalėjo vizualiai nustatyti, kad Transporto priemonės registracijos liudijimo IA dalies blankas yra netikras. Muitinės tarpininkei N. K. bei liudytojui A. R. taip pat nekilo įtarimų, jog pateiktas automobilio techninis pasas buvo suklastotas. Kaip nurodė liudytojas D. J., numerio, kuris įrašytas pažymoje, V. A. negalėjo žinoti, jį turėjo pasakyti vadybininkas. Tai, jog pateikiamų dokumentų autentiškumo neįmanoma nustatyti, nurodė ir liudytojas R. K., dirbantis Muitinės terminale muitinės sandėlyje, tačiau šių įrodymų teismas nevertino, priimdamas nuosprendį dėl jų nepasisakė. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog pažymoje sąskaitoje V. A. pasirašė D. J. vardu, kadangi specialisto išvadoje nurodyta, jog nustatyti, ar D. J. vardu pasirašė V. A. ar kitas asmuo – negalima. Tai, jog pasirašyti galėjo kuris nors kitas vadybininkas patvirtino ir liudytojas D. J., kuris nurodė, kad dar likę vadybininkų, kurie galėjo pasirašyti. Kad nevažiuotų į (duomenys neskelbtini), būdavo, kad jie prašydavo sutvarkyti dokumentus A., kai A. dirbo, jis turėjo tuščių blankų su vadybininkų parašais, ant tų blankų galėjo būti ir D. J. parašas. Tačiau, kodėl šiuos įrodymus atmeta, teismas nepasisakė.

Apeliantas teigia, jog neturėjo tyčios klastoti dokumentus ir jų nepagamino, pažymoje už direktorių nepasirašė, jokiais įrodymais nepaneigta, jog sąskaitos faktūros blanką gavo su parašu, o pateiktų dokumentų tikrumo patikrinti neturėjo galimybės. Teigia, jog pripažino ir pripažįsta, kad sąskaitą- pažymą užpildė jis, tačiau pildydamas ją buvo įsitikinės, kad rašo teisingus duomenis, nes juos rašė iš pateiktų dokumentų, nežinodamas, kad jie suklastoti. Teismui daryti išvadą, jog V. A. pasirašė pažymą direktoriaus parašu vien dėl to, kad parašas yra parašytas tokios pačios spalvos rašymo priemone ir kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant V. A. netiksliai paaiškino aplinkybes dėl parašo buvimo – nebuvo pagrindo, o teismo padarytai išvadai, kad V. A. tyčia suklastojo dokumentą prieštarauja byloje esantys įrodymai. Skunde teigiama, jog apkaltinamasis nuosprendis priimtas nesivadovaujant LAT praktika analogiškose bylose, (kuriose paskirtos baudos dydis yra vidutiniškai 2-3 kartus mažesnis nei paskyrė Teismas).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė V. A. skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas.

Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Žemesnės instancijos teismas

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų, pripažindamas V. A. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nesilaikė. Skundžiamas nuosprendis neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi jame padarytos išvados nepagrįstos išsamia ištirtų įrodymų analize, neatsižvelgus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, didžiausią dėmesį skyrė V. A. veiksmams atliekant pažymos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) surašymą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu, teigiant jog tokių veiksmų – pildyti dokumentus minėtos įmonės vardu – V. A. neturėjo teisės atlikti, kadangi įmonėje ,, (duomenys neskelbtini)“ nedirbo ir apie tai žinojo, o įgaliojimas buvo suteiktas atstovauti įmonę, o ne jos vardu pildyti dokumentus. Teismas nuosprendyje taip pat konstatavo, jog aplinkybė, jog sąskaitos faktūros numerį sužinojo iš įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ V. A. veiksmų vertinimui neturi reikšmės. Apylinkės teismas nepagrįstai V. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, jog pažymoje sąskaitoje pasirašė direktoriaus parašu, laikė jo kaltės suklastojus dokumentą įrodymu, nepagrįstai sugretino V. A. parodymus su teisiamojo posėdžio metu neapklausto mirusio liudytojo R. U., parodymais, suteikdamas pastariesiems prioritetą.

Nuteistojo V. A. apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo V. A. išteisintinas jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

Byloje surinkti duomenys išdėstomi iš naujo, kadangi pirmosios instancijos teismas, nurodydamas įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, padarė procesinių klaidų neįvertindamas visų teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų ir aplinkybių, reikšmingų V. A. kaltei nustatyti, o bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gauta papildomų duomenų, kuriuos būtina įvertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų kontekste.

V. A. buvo kaltinamas tuo, kad pagamino ir panaudojo netikrą dokumentą, o būtent 2012 m. balandžio 30 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), suklastojo pažymą-sąskaitą serija DT Nr. (duomenys neskelbtini), įrašydamas į pažymos-sąskaitos blanką žinomai melagingus duomenis, jog automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), pirkėjas yra A. A., o pardavėjas yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius D. J. bei, pasirašydamas pardavėjo vietoje už D. J., suklastojo jo parašą, nors UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ tokio automobilio nepardavė bei šį dokumentą panaudojo.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme V. A. kaltės nepripažino ir nurodė, jog pažymos neklastojo, automobilis pagal pateiktus jam dokumentus buvo ,, (duomenys neskelbtini)“. Įgaliojimas buvo atsiųstas iš Šiaulių, iš firmos, jį atsiuntė kažkas iš vadybininkų. Pažymą sąskaitą užpildė pagal automobilio techninį pasą, kurį pristatė Tadžikų tautybės asmuo, vardu M.. A. A. paso duomenis užrašė pagal dokumentus, kuriuos pateikė vairuotojas, parvaręs mašiną patikrinimui. Sulaukęs pranešimo, kad automobilis įvažiavo į teritoriją, nuėjo pas muitinės tarpininko atstovą ir pateikė dokumentus, ji suvedė deklaraciją ir pasiuntė muitininkui. V. A. nuėjo pas muitininką A. R., jis nieko iš karto nesakė, V. A. padėjo dokumentus ir laukė. Kai atėjo tikrinti, to automobilio jau nebuvo. Nei V. A., nei muitinės tarpininkas šito nematė. Buvo pateikta pirkimo sutarties kopija, nurodytas pardavėjas Nyderlanduose ir pirkėjas Lietuvoje – UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. ,, (duomenys neskelbtini)“ įgaliojimas leido pateikti dokumentus muitinės tarpininkui. Įgaliojimą atsiuntė tada, kai paskambino pažįstamas automobilių pirkėjas, kad reikės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilį įforminti. Ant įgaliojimo uždėjo įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ antspaudą Nr. 3, nes jį dar turėjo. Sąskaitos pažymos numerį jam pateikė telefonu, jį įrašė, o kitus duomenis pateikė M.. Į pažymą sąskaitą įrašė reikiamus duomenis, šią pažymą ir automobilio techninį pasą pateikė K.. Teigė, jos sąskaitų pažymų blankus turėjo iš anksčiau, kurie paprastai būdavo atsiunčiami per siuntų skyrių. Paskambino į buhalteriją ir buvo pateikti du numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), nes tą dieną buvo du ,, (duomenys neskelbtini)“ automobiliai. Ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad pasirašė vietoje vadybininko, nors parašas po protokolu yra jo.

Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme, V. A. nurodė, jog 2012-04-30 formino dvi ,, (duomenys neskelbtini)“ mašinas, ,, (duomenys neskelbtini)“ abi jos buvo panašios, abi buvo priklausančios ,, (duomenys neskelbtini)“ įmonei, abi įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ mašinas formino vienu metu, jam vienu metu buvo pasakyti sąskaitų numeriai – (duomenys neskelbtini), mašiną iš muitinės raudonosios zonos galėjo išleisti tik R. U., kuris dabar yra miręs. Jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu V. A. žino, tačiau juos neigia, kadangi jis pats mašinų neįvarinėja, tai daro vairuotojas, kuris įvažiavęs į muitinės sandėlį gauna lapelį, su tuo lapeliu ir mašinos dokumentais ateina pas jį, t. y. V. A., kuris nemato, kada įvažiuoja mašina, nes langai yra kitą pusę. Mašina įvažiuoja į muitinio tikrinimo vietą, dispečeris išduoda lapelį ir su dokumentais tas asmuo, kuris įvažiuoja į muitinės sandėlį, ateina pas V. A., jis išrašo pažymą-sąskaitą ir užpildo deklaracija. Tuo jo darbas baigiasi, išrašytus dokumentus pateikia N. K., kuri yra muitinės tarpininkė. Ji atspausdina deklaraciją ir persiunčia į mutininę, kur suforminama eksporto deklaraciją. 2012 m. apie tai, kad nedirbo ,, (duomenys neskelbtini)“ nežinojo – jam buvo atsiųstos pažymos, turėjo antspaudą. ,, (duomenys neskelbtini)“ dirbo vadybininku, įmonę atstovauti galėjo tik pateikęs įmonės įgaliojimą (2 t. 173-174 b. l.). Formino tik tuos du minėtus automobilius, kiti teismui pateikti ,, (duomenys neskelbtini)“ 2012-04-30 parduoti automobiliai yra pateikti ne (duomenys neskelbtini), tai matyti pagal indeksą (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini), o indeksas (duomenys neskelbtini) – Kauno. Su numeriais, kurie buvo ant automobilių, jis nieko bendro neturi, abu automobilius pateikė M., jis juos atvarė ir turėjo numerius. Automobilio įgijimo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentai jam buvo pateikti, nes būtent pagal juos nustatoma, kad įmonei priklauso automobilis. Teigia, jog jis turėjo antspaudą Nr. 3. Pažyma sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atsiųsta be antspaudo, todėl jį uždėjo A.. Kita tą pačią dieną forminto automobilio sąskaita-pažyma buvo su parašu ir antspaudu. Kad pažymose-sąskaitose skiriasi parašai – nepastebėjo, kadangi kreipia dėmesį į antspaudą, o ne parašus. Jeigu įmonė anuliuoja sąskaitas-pažymas, jas perbraukia, rašo datą, abu sąskaitų egzemplioriai lieka įmonėje, abiejuose matosi, kada anuliuota sąskaita. Iš karto klausė įmonės buhalterijoje, kokie bus numeriai, nes iš karto turėjo dviejų automobilių dokumentus, nes buvo du skirti išvežimui automobiliai. Būtinai reikėjo įrašyti sąskaitos numerį, nes jie rašomi į deklaraciją. Dokumentai liko pas A. R., kai antra mašina nepraėjo muitinės patikros. Automobilio dokumentų jam, t. y. V. A. negrąžino. Spaudas Nr. 1 buvo įmonėje, o kiti išduoti vadybininkams. Sąskaitą su antspaudu galėjo atsiųsti bet kuris iš vadybininkų (3 t., 29-30 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju V. A. nurodė, jog turėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įgaliojimą atlikti eksporto procedūras. 2011-04-30 paskambino tadžikas vardu M. ir pasakė, kad atvarys automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, kuris perkamas iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Su juo susitiko prie tikrinimo vietos (duomenys neskelbtini), jis turėjo automobilio techninį pasą, vokišką pirkimo-pardavimo sutartį, išrašytą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu. ,, (duomenys neskelbtini)“ žalios spalvos prie muitinio tikrinimo zonos buvo atvežtas automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, kuris buvo nuvarytas nuo prikabinamo traliuko. V. A. nuėjo į deklarantės N. K. kabinetą, po kurio laiko atėjo Maksas ir atnešė lapelį, kad automobilis yra įvarytas į muitinio tikrinimo zoną. Susisiekus su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterija buvo pasakyta pirkimo-pardavimo sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini), todėl šiuo numeriu surašė sąskaitą-pažymą. Kai N. K. surašė visus dokumentus, juos paėmė ir nunešė muitinės tarpininkui. (duomenys neskelbtini) pasakė, kad nėra užbaigta šio automobilio muitinės procedūra, kadangi kažkas netvarkoje. Kuomet kartu su muitininku nuėjo į sandėlį, automobilio jau nebuvo. Nebuvo ir tadžiko, skambino jam, liepė atvaryti automobilį, bet ji sakė, kad tuojau, tačiau taip ir neatvarė. Kitą dieną jo telefonas buvo išjungtas (1 t., 122 b. l.). Įtariamojo apklausos metu jis nurodė, jog visas įtarime nurodytas faktines aplinkybes pripažįsta, tačiau neigia, kad pildydamas sąskaitą pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašė žinomai melagingus duomenis, kadangi neturėjo nei mažiausio pagrindo abejoti pateiktu dokumentu – pirkimo-pardavimo sutarties ir techninio paso autentiškumu. Tokia procedūra pagal darbo pobūdį įprasta, nes taip elgiamasi visais atvejais įforminant muitinės procedūrą. Jo darbas buvo dokumentų pateikimas muitinės procedūrų įforminimui. Pažymos-sąskaitos numerį gavo paskambinęs į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalteriją ir buhalterė pateikė serijos numerį. A. A. anketinius duomenis įrašė pagal M. atneštus dokumentus, t. y. techninį pasą, pirkimo dokumentus, liudijančius, kad automobilis priklauso UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, muitinės tikrinimo zonos lapą. Pirkėjo parašo ,,pažymoje-sąskaitoje“ nėra, kadangi V. A. paties pirkėjo nematė, jo nebuvo, kai rašė sąskaitą pažymą (1 t., 160-161 b. l.). 2012-11-21 įtariamojo apklausos metu, V. A. patvirtino ankstesnius parodymus ir papildė, jog supildęs pažymą-sąskaitą pasirašė D. J. parašu. Toje pačioje apklausoje V. A. nurodė, jog įgaliojimą gavo per siuntų skyrių, ant šio įgaliojimo nesirašė ir jo negamino, galėjo uždėti ant įgaliojimo antspaudą, jeigu jis buvo be jo (1 t., 163 b. l.).

L. R. K., apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad įvykio dieną muitinės tarpininkė N. K. pateikė automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ reikiamus dokumentus eksporto procedūroms sutvarkyti. N. K. dokumentus pateikė V. A.. Muitinės tarpininkui paruošus eksporto deklaraciją, ji pateikiama muitinės pareigūnui. Šiuo konkrečiu atveju muitinės pareigūnas vyko patikrinti transporto priemonę, kadangi jai jau anksčiau buvo įforminta eksporto procedūra. Sekančią dieną po įvykio posto viršininkas pasakė, kad transporto priemonė nebuvo pateikta. Bendravo su dispečeriu U., šis nurodė, kad automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo pateiktas tikrinimui, vėliau vėl buvo pateiktas juodos spalvos automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“. Paklausus kodėl transporto priemonės nebuvo patikrinime pareikalavus muitininkui, U. paaiškino, kad jam buvo nurodyta, jog ne tą transporto priemonę pateikė patikrinimui ir ją iš terminalo išleido. Be muitinės pareigūno talono su parašu dispečeris negalėjo transporto priemonės išleisti. V. A. buvo žinomas darbuotojams, savo įgaliojimą buvo pateikęs, nežino ar jam įmonė suteikusi įgaliojimus surašyti pažymas sąskaitas (2 t., 8-9 b. l.). Kitos apklausos metu pirmosios instancijos teisme R. K. patikslino, jog gali tik perpasakoti tai, ką sužinojo apsiklausdamas žmones. Dispečeris R. U., kuris jau miręs, pasakojo, kad V. A. atvarytam vienam automobiliui jis išrašė taloną, dokumentus pasiėmė pats A. ir pateikė tarpininkei. Dėl antrojo automobilio, tai R. U. paskambino muitininkas, paprašė išrašyti taloną, jis atsisakė, tada atvarė juodą ,, (duomenys neskelbtini)“, R. U. išrašė taloną, nuvežė forminti, po kiek laiko atėjo V. A. ir pasakė, kad supainiojo mašinas, kad atvarys kitą, prašė leisti pasiimti mašiną ir R. U. leido. Ją išvarė po valandos, kitos atgal neatvarė. Gale darbo dienos kilo triukšmas, kad pateikta deklaracija, o mašinos nėra. U. savo veiksmais padarė pažeidimą. Kas atvarė mašiną – U. nesakė. K. U. išrašytų taloną pakanka automobilio markės ir numerio. Kai tikrinimui nurodomas raudonas kanalas, mašina turi būti tikrinama fiziškai. Mano, jog muitininkas žinojo, kad bus raudonas kanalas ir įspėjo A., kad automobilis bus sulaikytas ir kad automobilį reikia paimti, tuomet buvo sukurta kažkokia ,,pasaka“, t. y., kad įvarytas ne tas automobilis ir jį norima pakeisti. Mano, jog iš tikrųjų buvo vienas automobilis, o forminamas kaip du, galėjo būti, jog ta pati mašina buvo įvaryta antrą kartą, susitariant su muitininku A. R., kuris ir galėjo pasakyti perspektyvą apie automobilio tolesnį tikrinimą. Kai buvo pateikti antrojo automobilio dokumentai – buvo aišku, jog tikrinimas vyks raudonuoju kanalu ir automobilis būtų buvęs sulaikytas, tačiau jis buvo išvarytas iš terminalo. U. sakė, kad su juo kalbėjo A., kad reikia pakeisti automobilius, U. pažeidė tvarką, kadangi leido be atžymos talone išvažiuoti automobiliui. Talonas su deklaracija patenka į muitinę, o kas jį atneša – nesvarbu – nebūtinai tas asmuo, kuris įvarė automobilį (2 t., 120 b. l.).

L. N. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad dirba muitinės tarpininke. Į pareigas įeina eksporto deklaracijų ruošimas. Įvykio dieną V. A. pateikė dviejų automobilių dokumentus kaip įmonės įgaliotas atstovas, kad paruoštų eksporto deklaracijas. Dispečeris įleidžia į muitinės teritoriją, išduoda taloną, tada interesantas atneša dokumentus jai, pateikia taloną, ir automobilio dokumentus, jeigu reikia ir įgaliojimą. Paruošia elektroninę deklaraciją. Parengusi deklaraciją, dokumentus elektroniniu būdu perdavė muitinei, rašytinius –atidavė V. A.. Tuo metu jis laukė koridoriuje. Iki pietų daugiau kaltinamojo nematė. Po pietų V. A. vėl atėjo forminti eksporto procedūros, automobilį muitinė nusprendė patikrinti, tačiau jo nerado. Pateikti dokumentai buvo tvarkingi, matė įgaliojimą, pirkimo-pardavimo sutartį, automobilio dokumentus. Forminami automobiliai buvo vienodi, tos pačios spalvos, tačiau jų dokumentai buvo skirtingi, skyrėsi kėbulo numeriai pagal techninį pasą, abiejų kartu automobilių – nematė.

Liudytojas A. R. parodė, kad įvykio laiku dirbo Kauno teritorinės muitinės, krovinių poste vyriausiuoju inspektorium. 2012 04 30 dirbo sandėlyje, matė V. A.. Įvykio dieną V. A. formino du automobilius, dėl pirmojo automobilio nekilo neaiškumų. V. K. atsiuntus elektroninę eksporto dokumentų versiją antrajam automobiliui, buvo nurodytas raudonas kanalas, paprašė pateikti visus dokumentus. Automobilio netikrino, susiekus su vadovybe patikrinimą nutarė atidėti kitai dienai. Kitą dieną atvykus policijos pareigūnams ėjo apžiūrėti automobilio, tačiau jo nerado. V. A. tuo metu jau nebebuvo. Jis apie tai, kad nori paimti automobilį nieko nesakė.

Liudytojas D. J. parodė, kad V. A. yra buvęs jo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. Kada atleido iš darbo neprisimena. Kaip tai padarė neprisimena. Buvo įgaliojęs V. A. atstovauti įmonę Kauno teritorinėje muitinėje, įmonės atspaudą jis turėjo. Įvykio laiku paskambino muitinės pareigūnas ir pasakė, kad kažkas netvarkoje su automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“, aiškino, kad suklastota pirkimo pažyma, paklausus buhalterės, ji nurodė, kad automobilis ne jų įmonės. Tuo metu V. A. jų įmonėje jau nedirbo. Tyrėjai paaiškino, kad sąskaitos nepasirašęs, įmonėje buvo dar 10 vadybininkų kurie galėjo pasirašyti. Tam, kad nereikėtų važiuoti į Marijampolę, buvo atvejų, kad jie (vadybininkai) prašydavo V. A. sutvarkyti dokumentus. Kauno mieste taip pat dirbo vienas vadybininkas. Tyrimo metu matė įgaliojimą išduotą V. A., jame nepasirašęs, neatmeta galimybės, kad pasirašė kitas vadybininkas. V. A. dar dirbant, jis turėjo tuščių pažymų-sąskaitų blankų su vadybininkų parašais, galėjo būti ir su jo paties parašais. Sąskaitos numerį 3375 V. A. galėjo pasakyti vadybininkas, kuris dirbo su parduodamu automobiliu, tačiau numeris jam turėjo būti pasakytas. Kurio vadybininko tai automobilis, niekas neprisipažino. Mano, kad V. A. buvo suklaidintas, juo norėjo pasinaudoti kitas asmuo. Patikslino, kad pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parduotas automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, vėliau pirkėjas jo atsisakė, sąskaita 2012-04-30 buvo anuliuota, sąskaitos originalo neturi, tik kopiją. V. A. nesupažindino su atleidimo iš darbo dokumentais, jo prašymo atleisti iš darbo neturi. Buvo susitarę dėl atleidimo, tačiau nesusirinko parašų.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas D. P. parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri verčiasi automobilių prekyba ir pervežimais direktorius. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko bendro neturi. V. A. nėra matęs. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu liudytojui nurodžius, jog įvykių neprisimena, buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 103 b. l.), kuriuose D. P. nurodęs, kad automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), pirktą Nyderlanduose, pardavė baltarusiui S. M.. Tą pačią dieną, eksporto lydimąjį dokumentą supildė muitinės tarpininkai UAB „(duomenys neskelbtini)", automobilis, su visais reikiamais dokumentais, buvo pristatytas į Kauno teritorinę muitinę.

Vadovaujantis BPK 276 str. pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo perskaityti mirusio liudytojo R. U. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)", dispečeriu. Jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) esantys (duomenys neskelbtini) sandėliai, sėdi prie įvažiavimo į muitinės tikrinimo zoną vartų. Į muitinės tikrinimo zoną įvažiuojant automobiliui, kuris forminamas eksportui iš Lietuvos, į registracijos žurnalą, kurio išrašo kopija pateikta prie bylos, užrašo automobilio numerius. Paties automobilio neapžiūrinėja ir jokių jo dokumentų netikrina. Automobilio vairuotojui išrašo ir atiduoda įvažiavimo į muitinės zoną taloną, kuriame įrašo automobilio numerius, įvažiavimo į muitinės tikrinimo zoną laiką, uždeda savo anspaudą ir parašą, po to vairuotojas eina forminti automobilio pas muitinės tarpininką, kur pildo deklaraciją, su užpildyta deklaracija, eina pas muitininką forminimui. Kai automobilio dokumentai būna pilnai sutvarkyti eksportui, muitininko atžymėti, vairuotojas jam atneša išvažiavimo taloną – t. y. jo išduoto įvažiavimo talono šaknelę su muitininko atžyma, taloną palieka jam, įrašo į žiniaraštį laiką, kada automobilis išvažiavo iš muitinės tikrinimo zonos. Pagal žiniaraščio, pateikto prie bylos kopiją, kurį 2012-04-30 pildė, parodė, kad, kaip užfiksuota, 2012-04-30, 12.58 val., su automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“ juodos spalvos, markės tiksliai nežino, atvažiavo tamsaus gymio, galimai Kazachstano pilietis, į žiniaraštį užrašė jo įvažiavimo laiką, automobilio numerius. Tada pas jį atėjo firmos atstovas V. A. – jį žino, nes dažnai formina automobilius kelių firmų, kuris pasakė, kad čia jo firmos automobilis, jam išdavė įvažiavimo į muitinės zoną taloną ir jis išėjo. Dar pasakė, kad vėliau atvažiuos lygiai toks pats automobilis – tai yra kitas automobilis, tačiau identiškos spalvos ir markės, ant kurio jis perdės tuos pačius numerius. Įtarimas nekilo, nes tie patys firmos numeriai naudojami bet kokiam parduodamam automobiliui. Iš žiniaraščio matyti, kad 13.10 val. automobilis tikrai iš muitinės tikrinimo zonos išvažiavo, nes tuo laiku padaryta atžyma. Toliau, kaip matyti žiniaraštyje, 13.11 val., lygiai toks pats automobilis vėl įvažiavo į muitinės tikrinimo zoną, vėl apie tai padarė atžymą žiniaraštyje, išdavė A. muitinės tikrinimo zoną įvažiavimo taloną, tačiau po kiek laiko išgirdo, kad V. A. lauke pradėjo kažką rėkti ant automobilį atvariusio kazakstaniečio, kad ne tą automobilį atvarė, atėjo ir pasakė, kad čia atvarė ne tą automobilį, pasakė, kad reikia jį išvaryti, tačiau talono šaknelės nepateikė, nes, kaip jis aiškino, atvarytas ne tas automobilis, jo niekas neformino, todėl nepateiks šaknelės. Automobilį iš muitinės tikrinimo zonos išleido, tačiau atžymos apie laiką nepadarė, kadangi A. nepateikė įvažiavimo į muitinės zoną talono šaknelės. Kadangi jis netikrina nei automobilių, nei jų dokumentų, nei kėbulo numerių, nežino, ar ten buvo tas pats automobilis ar kitas panašus, tik su tokiais pačiais numeriais. Po to dar girdėjo, kad A. skambinėjęs telefonu kalbėdamas rusiškai, liepė atvaryti kitą automobilį, kurį reikėjo, aiškino, kad jie ne tą automobilį atvarė, tačiau po to pasakė, kad asmenys su kuriais kalbėjo išsijungė telefonus, dar bandė skambinti, tačiau niekam priskambinti jam nepavyko (97-98 b. l.).

UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktame 2012 m. pardavimo operacijų žurnalo išraše matyti, jog 2012-04-30 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pardavė 22 000 Lt vertės automobilį į (duomenys neskelbtini), pagal dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną anuliuotas dokumentas, pagal kurį ruošta eksportuoti automobilį į Rusiją (2 t., 100 b. l.).

A. R. tarnybiniame pranešime, rašytame Kauno teritorinės muitinės viršininkui, nurodoma, jog įforminant automobilį MDAS sistemoje, eksporto deklaracijai buvo suteiktas MRN Nr. (duomenys neskelbtini), o Riks sistema parinko raudoną muitinio tikrinimo kanalą pagal profilį, tikrinimo instrukcijoje nurodant tikrinimo būdą 414, tai yra patikrinti transporto priemonės identifikavimo numerį. Pagal rizikos valdymo centro informaciją nustatyta, jog šiam automobiliui 2012-04-25 jau buvo įformintas eksportas, automobilis eksportuotas. Atlikus dokumentų tikrinimą kilo įtarimas, kad tikrinimui pateikti suklastoti dokumentai. Atliekant deklaruoto automobilio patikrinimą nustatyta, jog nurodytoji prekė nepateikta prekių muitiniam tikrinimui (1 t., 7 b. l.).

Prie pranešimo pateikė 2012-05-02 surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą N. K., jos paaiškinimą, pažymą-sąskaitą serija DT Nr. (duomenys neskelbtini), Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. 2011 m. sausio 19 d. įgaliojimą, kuriuo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius D. J., įgaliojo V. A. atstovauti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), 2012-04-25 UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio ,, (duomenys neskelbtini) eksporto deklaraciją ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilio (duomenys neskelbtini) eksporto deklaraciją (1 t., 8-14 b. l.) bei automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ identifikaciniu numeriu (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą (1 t., 15 b. l.).

Specialisto išvada nustatyta, kad tyrimui pateiktas N. K. transporto priemonės registracijos liudijimo IA dalies Nr. (duomenys neskelbtini) blankas nesutampa su LP KTC Dokumentų tyrimų skyriuje turimu tokio dokumento blanko pavyzdžiu, t. y. jis yra netikras. Blankas atliktas rašaliniu spausdintuvu, o blanko numeris – lazeriniu spausdintuvu (1 t., 19-20 b. l.).

2015-04-15 raštu (duomenys neskelbtini) nurodė, jog įmonė negali pateikti duomenų, kuriuos būtent automobilius V. A. pateikė muitinės procedūrų įforminimui, kadangi ne tik jis atstovavo įmones, kurioms buvo forminamos eksporto procedūros. Po procedūrų įforminimo viską grąžino aptarnaujančiam asmeniui (3 t., 8 b. l.).

UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateikė pažymų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas ir pagal jas parduotų automobilių techninių pasų kopijas (išskyrus automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, parduoto pagal pažymą Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo sąskaitos ir deklaracijų kopijas (3 t., 13-25 b. l.).

Specialisto išvadoje nustatyta, kad mėlynos spalvos rankraštinius įrašus pažymoje sąskaitoje serija DT Nr. (duomenys neskelbtini) mėlynos spalvos rankraštinius įrašus įrašė V. A., eilutėje ,,Direktorius D. J. pasirašė ne D. J., nustatyti, ar pasirašė vietoje jo V. A. nebuvo galima (1 t., 85 b. l.).

Duomenimis apie automobilių įvažiavimus – išvažiavimus į muitinės tikrinimo teritoriją nustatyta, jog 2012-04-30 įvažiavo automobilis numeriais (duomenys neskelbtini) 12 val. 58, išvažiavo 13 val. 10, tais pačiais numeriais įvažiavo 13 val. 11 min. (duomenų apie išvažiavimą nėra) (1 t., 43-94 b. l.).

Valst. įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, jog komercinės paskirties (prekybiniai) numerio ženklai išduodami kelių transporto priemonių pardavimo veiklą vykdantiems Lietuvos Respublikos ūkio subjektams. VĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ duomenimis prekybiniai numerio ženklai P404212 2011 m. gruodžio 29 d. išduoti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, esančiai (duomenys neskelbtini). Gautus prekybinius numerio ženklus pats ūkio subjektas priskirdavo sau priklausančioms pasirinktoms parduodamoms (įgyjamoms) transporto priemonėms ir duomenys į valstybės įmonės ,, (duomenys neskelbtini)“ tvarkoma informacines sistemas tuo metu nebuvo įvedami (3 t., 1 b. l.)

Automobilis, kurio identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), įgytas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), pagal 2012-04-25 pirkimo pardavimo sutartį parduotas S. M. už 28200 litų (1 t., 112 b. l.). Eksporto lydimąjį dokumentą supildė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (1 t., 111-113 b. l.)

Pranešime talone apie transporto priemonių, prekių ir dokumentų pristatymą į muitinės įstaigą ar bet kurią kitą muitinės nustatytą arba patvirtintą vietą, muitinės tarpininko atstovė N. K. deklaravo, kad 2012-04-30 13 val. 11 min. pateikta transporto priemonė P 404212, elektroninės deklaracijos numeris 212689. Dispečeris R. U. pažymėjo, kad 2012-04-30, kad transporto priemonė įvažiavo į prekių tikrinimo vietą 13 val. 11 min. (1 t., 128 b. l.); Leidime išvykti iš prekių muitinio tikrinimo vietos nurodyta transporto priemonė P 404212 (1 t., 128 b. l.)

UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktose pažymose sąskaitose matyti, jog 2012 m. balandžio 30 d. pagal pažymą sąskaitą Nr. DT Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą D. J. buvo parduotas automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“ valst . Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) už 22 000 Lt; Pažyma-sąskaita DT Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą vadybininko R. L., 2012-04-30 parduotas automobilis ,,VW Passat“ ir 2012-04-30 pažyma-sąskaita, pasirašyta vadybininko R. L. parduotas automobilis (duomenys neskelbtini) (3 t., 14, 17, 21 b. l.).

(duomenys neskelbtini)rašte nurodė, jog įmonė negali pateikti duomenų, kuriuos būtent automobilius V. A. pateikė muitinės procedūrų forminimui, kadangi ne tik jis atstovavo išmones, kurioms buvo forminamos eksporto procedūros. Pažymų- sąskaitų bei techninio paso kopijų neturi, nes po procedūrų įforminimo viską grąžino aptarnaujamam asmeniui. (3 t. 8 b. l.)

Aptartais įrodymais nustatyta, jog V. A., žinodamas, jog turi įgaliojimą atstovauti įmonę – UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, veikdamas pagal šį įgaliojimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ muitinės procedūrų forminimui 2012 m. balandžio 30 d. pateikė du automobilius ,, (duomenys neskelbtini)“ – vienodos spalvos, tų pačių gamybos metų, vienodo variklio darbinio tūrio ir vienodo galingumo. Abi pažymos-sąskaitos surašytos 2012 m. balandžio 30 d., abi pasirašytos D. J. pavarde, tačiau skirtingais parašais, abiejuose yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ antspaudas ,,dokumentams“, tačiau skirtingais numeriais – pažymoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra spaudas Nr. 3, pažymoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – spaudas Nr. 2. Spaudas Nr. 3 yra ir ant V. A. išduoto įgaliojimo atstovauti įmonę ,, (duomenys neskelbtini)“, kuriuos, V. A. teigimu, jis pats uždėjo tiek ant įgaliojimo, tiek pažymos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi šį antspaudą turėjo. Dėl V. A. veiksmų, atliktų veikiant UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu, pateikiant automobilį muitinei pagal pirmąją pažymą sąskaitą, t. y. serija DT Nr. (duomenys neskelbtini), jokių padarinių nekilo – automobilis buvo deklaruotas, praėjo muitinės procedūrą, buvo parduotas M. G., gyvenančiam Tadžikistane. Kaip paaiškėjo ikiteisminio tyrimo metu, V. A. minėto automobilio pateikimo muitinei metu įmonėje UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nedirbo, tačiau dėl šio jo atlikto veiksmo įmonės vadovybė jokių pretenzijų jam neturėjo, nors direktorius teigė, jog pats įgaliojimo V. A. nerašė, o jį galėjo pateikti kas nors iš vadybininkų, tam, jog iš Šiaulių nereikėtų važiuoti į (duomenys neskelbtini). Taigi, neginčijamai nustatyta, jog V. A. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vardu veikė būdamas įsitikinęs, jog taip veikti turi įmonės vadovo įgaliojimą, be to, kaip jis teigia, galvojo, kad vis dar dirba įmonėje, kadangi nei jokių duomenų apie atleidimą iš darbo, nei atsiskaitymo lapelio nebuvo gavęs. Apylinkės teismas skundžiamajame nuosprendyje padarė išvadą, jog V. A. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nedirbo ir apie tai žinojo. Tokią išvadą grindė tuo, jog D. J. buvo pasakęs V. A., kad jis bus atleistas iš darbo, pats V. A. patvirtino, kad atleidimo iš darbo dieną surašytame kasos išlaidų orderyje (2 t., 98 b. l.) yra jo parašas. Teismas, laikydamas įrodytu, jog V. A. buvo žinoma, kad jis įmonėje nebedirba, konstatavo, jog santykiai su įmone galėjo būti tik konkrečių pavedimo sutarčių pagrindu, o iš Šiaulių atsiųstame įgaliojime apie jokius dokumentų pildymus įmonės ar jos direktoriaus vardu nėra kalbama, todėl V. A. buvo žinoma, jog neturi teisės atlikti sąskaitos pažymos pildymo įmonės vardu, tuo labiau pasirašinėti direktoriaus parašu. Tokie teismo teiginiai visiškai nepagrįsti. Nors byloje yra duomenys, jog darbo sutartį su V. A. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nutraukė 2010-02-17 (2 t., 63-64 b. l.), tačiau šiame dokumente V. A. parašo nėra, o byloje esantis tos pačios dienos, t. y. 2010-02-17 kasos išlaidų orderis, kuriame yra gavėjo (V. A.) parašas, patvirtinantis jam išmokėtų pinigų – 29,88 litų gavimą, nepatvirtina, kad tai yra galutinis atsiskaitymas su darbuotoju (2 t., 98 b. l.). Tai, jog V. A. galėjo nežinoti apie jo atleidimą iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ patvirtina ir ta aplinkybė, jog įmonė nereikalavo, jog jis grąžintų jam patikėtą antspaudą Nr. 3, šis antspaudas buvo naudojamas, dėl to UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius pretenzijų nereiškė. V. A. ryšius su įmone patvirtina ir tai, jog jis iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojų gavo parduodamų automobilių pažymų-sąskaitų numerius, ką patvirtina pažymų sąskaitų datos ir jų numerių seka. Be to, pažyma-sąskaita DT Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta esant anuliuotai tos pačios dienos to paties numerio pažymai-sąskaitai, ko V. A., pats fiziškai nebūdamas bendrovės ofise Šiauliuose, be įmonės darbuotojo (ų) pagalbos, negalėjo žinoti. Todėl visiškai nepagrįstas apylinkės teismo teiginys, jog tai, kad V. A. galimai gavo pažymos sąskaitos numerį iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ reikšmės jo veiksmų vertinimui neturi. Priešingai, šios pažymos sąskaitos numerį galėjo pasakyti tik įmonės darbuotojas, galimai vadybininkas, kuris tvarkė pagal vėliau anuliuotą pažymą-sąskaitą DT Nr. (duomenys neskelbtini) parduodamą automobilį. Tačiau, kas iš vadybininkų tvarkė, šio automobilio pardavimo reikalus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius teigė nežinantis, o vadybininkai jam neprisipažino. Apylinkės teismo nurodyta aplinkybė, jog V. A. negalėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pildyti pažymų-sąskaitų taip pat nepagrįsta. Iš to, jog V. A. užpildė pažymą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal ją pateikė muitinei automobilį, galima daryt išvadą, jog tokia tvarka įmonėje buvo nusistovėjusi, V. A. turėjo tuščių pažymų-sąskaitų blankų su direktoriaus parašais ir šias pažymas užpildydavo (ko neneigia ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius D. J.). Sutiktina su teismo padaryta išvada, jog V. A. neturėjo teisės pasirašyti direktoriaus parašu, tačiau ši aplinkybė, t. y. tai, jog D. J. parašą sukalstojo būtent V. A. – nenustatyta.

Apylinkės teismas laikė nenuosekliais V. A. parodymus, vertindamas juos kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės ir rėmėsi V. A. teiginiu apklausiant įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu, jog jis supildė pažymą sąskaitą ir pasirašė D. J. parašu. Tikrai, 2012-11-21 įtariamojo apklausos metu, V. A. teigė: ,,aš supildžiau pažymą-sąskaitą ir pasirašiau D. J. parašu“ (1 t., 163 b. l.). Šiuos parodymus V. A. teisme paneigė, nurodydamas, jog neprisimena, kad būtų sakęs, jog pasirašė D. J. parašu, kadangi taip tikrai nebuvo. Specialisto išvadoje nurodyta, jog nustatyti, ar pažymoje-sąskaitoje ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įgaliojime pasirašė V. A. nėra galimybės, be to abu šie parašai vizualiai yra gana panašūs, todėl tikėtina, jog juos galėjo parašyti vienas ir tas pats asmuo. Tačiau teigti, jog tai padarė būtent V. A. – nėra jokio pagrindo, juolab, jog dėl parašo įgaliojime V. A. tuo pačiu apylinkės teismo nuosprendžiu buvo išteisintas. Tai, jog pažymoje-sąskaitoje rankraštinius įrašus įrašė V. A., o pažymos-sąskaitos tekstas surašytas tokios pačios spalvos rašymo priemone kaip ir joje esantis parašas, nesuteikia pagrindo daryti išvadai, jog būtent V. A. pasirašė direktoriaus parašu. Kiti V. A. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nesiskyrė, todėl laikyti juos nenuosekliais apylinkės teismas neturėjo pagrindo.

Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, jog V. A. parodymai prieštarauja R. U. parodymams, perskaitytiems teisiamojo posėdžio metu, tačiau nesant galimybės R. U. apklausti teisiamojo posėdžio metu, besąlygiškai remtis jo ikiteisminio tyrimo parodymais, teismas neturėjo pagrindo. Kaip teisme nurodė liudytojas R. K., jis 2012-05-02 bendravo su dispečeriu R. U. ir šis nurodė, kad transporto priemonės nebuvo patikrinime todėl, kad jam buvo nurodyta, jog ne tą transporto priemonę pateikė patikrinimui ir ją iš terminalo išleido, nors to padaryti neturėjo teisės. R. U. R. K. buvo teigęs, jog jam paskambino muitininkas ir paprašė išrašyti taloną, jis atsisakė, tada kažkas (kas – U. nesakė) atvarė juodą ,, (duomenys neskelbtini)“. Po kiek laiko atėjo A. ir pasakė, kad supainiojo mašinas, kad atvarys kitą, prašė leisti pasiimti mašiną, R. U. leido, ją išvarė, tačiau kitos mašinos neatvarė. Akivaizdu, jog ta aplinkybė, jog R. U. padarė pažeidimą, leisdamas iš tikrinimo zonos išvaryti automobilį, leidžia pagrįstai abejoti šio liudytojo parodymais, juo labiau, kad liudytojui mirus, šių parodymų nebuvo galima patikrinti ir išsiaiškinti, koks muitininkas, nesant automobilio, paprašė išrašyti taloną apie jo pateikimą, kas į tikrinimo zoną įvarė ir išvarė automobilį, ar tikrai automobilis buvo įvarytas. Liudytojo R. K. manymas, jog muitininkas, žinodamas, jog bus raudonas tikrinimo kanalas, įspėjo A., kad automobilis bus sulaikytas ir, kad automobilį reikia paimti yra tik prielaida, kuri nepagrįsta jokiais neginčijamais duomenimis. Aplinkybes, jog būtent V. A. iš tikrinimo zonos išvarė automobilį, V. A. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė, o tolimesni jo veiksmai skambinant ,,Maksui“ ir reikalavimas pateikti automobilį, ką beje nurodė ir U., nesuteikia pagrindo išvadai, jog V. A. žinojo apie antrojo automobilio (,,(duomenys neskelbtini)“, parduodamo pagal pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)) galimai įstatymui prieštaraujančias pirkimo-pardavimo aplinkybes ar tai, jog forminant antrąjį automobilį, muitinei buvo ketinta pateikti pirmąjį tokį patį ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilį (anot R. K. teisme pateiktos versijos).

Kolegijos nuomone nepagrįsta teismo išvada, jog neabejotina, kad V. A. suprato, kad surašo žinomai melagingus duomenis į pažymą-sąskaitą apie transporto priemonę. Kaip nurodė V. A. ir ką patvirtina byloje esanti techninio paso kopija, V. A. buvo pateikti visi deklaravimui reikalingi dokumentai, kurių tikrumu nesuabejojo ir muitinės tarpininkė K., o automobilis nukreiptas patikrinimui raudonuoju kanalu buvo tik todėl, jog muitinės sistemoje buvo matyti, kad su tokiais pačiais VIN numeriais automobilis jau buvo praėjęs muitinės procedūrą. Įvertinus tai, jog V. A. šį darbą dirbo ne vienerius metus, atstovavo ne vieną įmonę, nėra pagrindo manyti, jog jis nežinojo automobilių tikrinimo tvarkos ir, žinodamas, jog muitinės tarpininkui pateikia duomenis apie muitinės procedūrą jau praėjusį automobilį, galėjo tikėtis, jog tai nebus pastebėta.

Taip pat nepagrįstas teismo teiginys, jog V. A. 2012-04-30 surašė žinomai melagingus duomenis į pažymą sąskaitą apie transporto priemonę, kuria UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nedisponuoja. V. A. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, jog M. jam pateikė visus reikiamus dokumentus: UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pirkimo- pardavimo sutartį, techninį pasą, pirkėjo asmens duomenis. N. K. patvirtino, jog visus šiuos dokumentus matė ir juos grąžino V. A., nes pastarasis juos turėjo pateikti muitininkui. Nors kartu su A. R. tarnybiniu paranešimu ši pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pateikta, ikiteisminio tyrimo metu nesiaiškinta šios sutarties buvimo ar nebuvimo (dingimo) aplinkybės, ką padaryti, praėjus daugiau kaip trejiems metams po įvykio, apeliacinės instancijos teismui jau nepavyko, nors apie tai buvo užklausta (duomenys neskelbtini). Esant šioms aplinkybėms laikyti įrodyta aplinkybę, jog V. A. žinojo, kad parduodamu automobiliu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nedisponuoja – nėra pagrindo.

Taip pat nepagrįstas nuosprendžio teiginys, jog V. A. surašė žinomai melagingus duomenis apie automobilio pirkėją. Jokiais įrodymais nepaneigti V. A. parodymai apie tai, jog jam buvo pateiktas pirkėjo A. A. pasas (šie duomenys įrašyti pažymoje-sąskaitoje), o V. A. nuosekliai teigė, jog pirkėjo nematė. Beje, tokiu pat būdu, t. y. pagal pateiktus dokumentus, buvo surašyta ir kito tą pačią dieną muitinei pateikto automobilio pažyma-sąskaita (Nr. 3374), tačiau dėl melagingų pirkėjo duomenų įrašymo į šią pažymą-sąskaitą V. A. nekaltinamas.

Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nėra objektyvių ir neginčijamų duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog V. A. žinojo, kad parduodamas automobilis nepriklauso UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir jog pirkėjo duomenys, kuriuos jis įrašė pažymoje-sąskaitoje yra neatitinkantys tikrovės. Nors ikiteisminio tyrimo metu V. A. buvo nurodęs, jog pažymoje-sąskaitoje vietoje direktoriaus D. J. pasirašė jis, tačiau teisminio nagrinėjimo metu jis šiuos parodymus paneigė, kitų objektyvių ir neginčijamų duomenų, patvirtinančių jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus – nėra. Kiti byloje ištirti įrodymai leidžia manyti, jog pasirašyti pažymoje-sąskaitoje galėjo ne tik V. A., bet ir kiti asmenys (pažymą sąskaitą jam atvežęs ar atsiuntęs asmuo, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, prašęs jo atlikti pirmojo automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ muitinės procedūrą ir pan.). Abejonėmis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį draudžia įstatymas, jos turi būti vertinamos kaltinamo asmens naudai, todėl išnaudojus visas galimybes šioms abejonėms pašalinti, kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo teigti, jog V. A. kokiais nors tyčiniais veiksmais suklastojo tikrą pažymą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ar tokį dokumentą pagamino.

Esant nustatytoms aplinkybėms V. A. išteisintinas jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

N. V. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria V. A. pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

V. A. pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjai : Daiva JankauskienėArūnas PaštuolisGiedrius Endriukaitis