- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-15
- Bylos Nr.
- ATP-310-282/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01660-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) 2016 m. gegužės 2 d. nutarimu D. B. 434 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėnesių buvo nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį už Kelių eismo taisyklių 9 punkto pažeidimą, t. y. už tai, kad jis 2016 m. balandžio 18 d. apie 22.10 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia, neturėdamas konkrečių ir aiškių tikslų bei motyvų, dėl chuliganiškų paskatų, stovėjimo aikštelėje manevravo keisdamas važiavimo kryptį ir automobilis slysdamas kėlė grėsmę eismo ir žmonių saugumui. Taip pat šiuo nutarimu D. B. 57 eurų bauda buvo nubaustas pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį už KET 129 punkto pažeidimą, t. y. už tai, kad jis 2016 m. balandžio 15 d. 12.46 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo gyvenvietėje 72 km/h greičiu, kai leistinas 50 km/h greitis, tai yra viršijo greitį 22 km/h.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu D. B. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismui, kuris 2016 m. birželio 3 d. nutartimi nutarimą pakeitė: 1) pašalino atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog „pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda“; 2) D. B. pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį paskirtą 434 eurų baudą sumažino iki 300 eurų, o specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sumažino nuo 14 iki 12 mėnesių; 3) D. B. pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį paskirtą 57 eurų baudą sumažino iki 28 eurų; 4) D. B. paskirtas nuobaudas subendrino ir galutinę nuobaudą paskyrė 300 eurų baudą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį ir Šiaulių AVPK 2016 m. gegužės 2 d. nutarimo dalį dėl jo nubaudimo pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, nutarimo dalį dėl jo nubaudimo pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį palikti galioti. Teigia, kad policijos komisariato 2016 m. gegužės 2 d. nutarimas ir teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis dėl jo nubaudimo pagal ATPK 124 ² straipsnio 2 dalį yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl turi būti panaikinti.
Nurodo, kad byloje objektyviai nebuvo išaiškinta visa situacija, t. y. neišnagrinėtos visos bylos faktinės aplinkybės, o patikėta abstrakčiais pareigūnų parodymais. Dėl to teigia, kad jam surašytame protokole ir nutarime suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, nėra aiškus, neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, todėl pažeisti ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, jo teisė į gynybą, teisėtumo principas. Teigia, kad jam surašytame nutarime be perrašytos straipsnio dispozicijos, jokių konkrečių tiesioginių pažeidimo aplinkybių nenurodyta, todėl toks administracinio teisės pažeidimo dokumento surašymas aiškiai prieštarauja ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimams ir yra aiškiai neteisėtas. Pastebi, kad kaltinime nenurodyta, kaip konkrečiai jis manevruodamas keitė važiavimo kryptį ir kur bei kam automobilis kėlė grėsmę eismo ir žmonių saugumui.
Nesutinka su sprendimu, jog jis pažeidė KET 9 punkto reikalavimus ir tyčia chuliganiškai vairavo transporto priemonę. Atkreipia dėmesį į tai, kad 2016-05-02 nutarimu pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį jis buvo nubaustas remiantis išimtinai tik policijos pareigūnų O. Š. ir A. P. tarnybiniuose pranešimuose nurodytais paaiškinimais, o jų teiginiai, jog jis vairavo chuliganiškai, yra pagrįsti jų pačių subjektyviu situacijos vertinimu, jų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Kiti asmenys, kurie patvirtintų šių liudytojų parodymus, nenustatyti, o kiti byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad jis automobilį vairavo chuliganiškai. Dėl to teigia, kad teismas negalėjo remtis abstrakčiais policijos pareigūnų parodymais. Nurodo, kad teisme apklaustas kartu su juo važiavęs liudytojas S. Z. patvirtino, kad jis (apeliantas) automobilį vairavo normaliai. Policijos pareigūnai, buvę įvykio vietoje ir buktai stebėję jo chuliganišką važiavimą, negalėjo parodyti, kurioje vietoje jo automobilis slydo ir sudarė pavojų bei grėsmę aplinkiniams. Pažymi, kad policijos pareigūnai jo automobilį važiuojantį matė tiesioje atkarpoje apie 10 metrų ir toje vietoje nei automobilių, nei žmonių nebuvo, policijos pareigūnai negalėjo paaiškinti, kuo pasireiškė jo chuliganiškas vairavimas. Pastebi, kad nebuvo surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, kuris patvirtintų, kokioje vietoje buvo matyti automobilio slydimo žymės, slydimo žymės nebuvo nufotografuotos. Teigia, kad vien automobilio ratų prasisukimas negali būti traktuojamas kaip chuliganiškas važiavimas. Taip pat nurodo, kad policijos pareigūnas O. Š. vairavo automobilį, todėl galėjo matyti, kaip jis stabdė automobilį, o policijos pareigūnas A. P., sėdėdamas šalia vairuotojo, negalėjo matyti veiksmo, vykusio kairėje pusėje, kadangi vaizdą užstojo policijos automobilio vairuotojas.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad sėdęs važiuoti, jis per greitai atleido sankabos pedalą, dėl to automobilis šoko iš vietos ir atsirado padangų cypimas, kadangi prieš jį buvo kolona, todėl norėdamas išvažiuoti, už kolonos suko į dešinę, be to, automobilis judėjo lėtai, pavažiavęs apie 5-8 metrus sustojo norėdamas įsitikinti ar nėra atvažiuojančių automobilių, o tuo metu iš už sienos, kuri tiek jam, tiek ir policijos pareigūnams užstojo vaizdą, išvažiavo policijos automobilis, kuris sustojęs be priežasties įjungė švyturėlius. Nurodo, kad nesuprato, už ką jam buvo surašytas protokolas, sutiko, nes nenorėjo ginčytis su pareigūnais. Atkreipia dėmesį į tai, kad vaizdo įrašas iš prekybos centro nebuvo išimtas, nors jis to prašė. Pastebi, kad policijos pareigūnai paprastai tarnybiniuose automobiliuose naudoja vaizdo registratorius, tačiau toks vaizdo įrašas į bylą nebuvo pateiktas. Dėl to teigia, kad nebuvo atskleista administracinio teises pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, esmė, todėl administracinėn atsakomybėn už tai jis patrauktas nepagrįstai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Šiaulių AVPK Kelių policijos tarnyba prašo netenkinti D. B. skundo, nes apeliacinio skundo reikalavimas nėra pagrįstas, nes teismas, nagrinėdamas D. B. skundą, nustatė visas objektyvias bei subjektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui. Taip pat teismas apelianto argumentus dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo išanalizavo, įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, D. B. skundą tenkino tik iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.
Apeliantas teigia, kad jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus ir neaiškus, kad nutarimas neatitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimų, nes jame be perrašytos ATPK 124² straipsnio 2 dalies dispozicijos, kitų duomenų nenurodyta, dėl to buvo pažeista jo teisė į gynybą.
Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnis reglamentuoja administracinio teisės pažeidimo protokolo, o ne nutarimo surašymo reikalavimus. Nutarimo turinio reikalavimus numato ATPK 286 straipsnis.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje N756-135/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012).
D. B. nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, numatančią atsakomybę už chuliganišką vairavimą, t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį už chuliganišką vairavimą tik tuo atveju, kai: 1) yra nustatytos chuliganiškos paskatos, 2) padarytas bent vienas KET pažeidimas ir 3) toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.
Iš D. B. pagal 124² straipsnio 2 dalį suformuluoto kaltinimo, kuris nurodytas ir skundžiamame nutarime, matyti, kad kaltinime nurodytas tik faktas, kad D. B., vairuodamas transporto priemonę, tyčia, neturėdamas konkrečių ir aiškių tikslų bei motyvų, dėl chuliganiškų paskatų, stovėjimo aikštelėje manevravo keisdamas važiavimo kryptį, ir automobilis slysdamas kėlė grėsmę eismo ir žmonių saugumui. Tačiau iš tokio kaltinimo visiškai neaišku, kuo pasireiškė D. B. chuliganiškas vairavimas, nes važiavimo krypties keitimas visada yra tam tikras manevras ir savaime negali būti chuliganiškas, keliantis grėsmę eismo ir žmonių saugumui. Nors skundžiamame nutarime D. B. inkriminuotas KET 9 punkto pažeidimas, tačiau kaltinime nenurodyta, kokiais veiksmais D. B. pažeidė šio punkto nuostatas. Dėl to iš tokio kaltinimo visiškai neaišku, kokius ATPK 124² straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytus konkrečius veiksmus atliko apeliantas, t. y. iš kaltinimo visiškai neaišku, už ką jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Taigi, suformuluotas kaltinimas D. B. yra nekonkretus ir netgi neaiškus, ir tai pažeidžia apelianto teisę į gynybą, todėl konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas pažeidžiant ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir tokie administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai yra esminiai ir kliudantys bylą nagrinėti teisme bei bylą nagrinėjantis teismas neturi galimybės jų ištaisyti. Dėl paminėtų administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų skundžiamas nutarimas ir apylinkės teismo nutartis, kuria nutarimas buvo pakeistas, negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl naikinami, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą laikantis ATPK 260 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nutarimas naikinamas, skundo argumentai dėl D. B. kaltės nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalimi, 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. gegužės 2 d. nutarimą ir D. B. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti grąžinti protokolą surašiusiai institucijai – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatui.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.