Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir skundo pareiškėjui V. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. M. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. liepos 3 d. nutarimo, kuriuo

buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124(1) str. 4 d. ir nubaustas 200 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyr.specialistės R. D. 2014 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. A11-8402/14(1.1.56-SM3) V. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124(1) str. 4 d. ir nubaustas 200 litų bauda už tai, kad jis 2014-03-31, 06:55 val. Perkūnkiemio gt. 19, Vilniuje nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 8 p., 1 priedo 332 punkto reikalavimų, nes vairuodamas automobilį BMW 318 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti KET draudžiamoje vietoje – kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 124(1) str. 4 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. M. palaikė savo skundą ir parodė, kad važiavo Perkūnkiemio gatve nuo Ukmergės gatvės. Kirtus Eitminų gatvę kairėje pusėje stovi kelio ženklas „Sustoti draudžiama“, dešinėje pusėje jokių ženklų nėra. Toliau kairėje yra įvažiavimai į kiemus, o dar toliau – susikirtimas su Leičių gatve, po šio susikirtimo Perkūnkiemio gatvėje jokių ženklų nėra. Tiek Perkūnkiemio gatvės kairėje, tiek dešinėje buvo pristatyta automobilių. Radęs laisvą vietą pastatė automobilį kairėje gatvės pusėje. Toliau priekyje matėsi kažkoks kelio ženklas (kaip vėliau paaiškėjo - kelio ženklas „Sustoti draudžiama“), tačiau jam matėsi tik užpakalinė jo dalis. Galvojo, kad jis nukreipiamasis ar greičio ribojimo ženklas. Nepagalvojo, kad kažkas gali būti ne taip, nes be jo buvo daug kairėje stovinčių automobilių, kurių vairuotojai kelio ženklus matomai traktavo, kaip ir jis pats. Mano, kad KET nepažeidė, nes jo atvažiavimo kryptimi draudžiančių stovėjimą kelio ženklų nebuvo.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pakanka pripažinti V. M. kaltu padarius LR ATPK 124(1) str. 4 d. numatytą pažeidimą.

LR ATPK 124(1) str. 4 d. numato administracinę atsakomybę už sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių pažeidimo aplinkybių, kad automobilis BMW 318 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas V. M., buvo pastatytas ir stovėjo Perkūnkiemio gatvės kairiojoje pusėje (atkarpoje tarp Leičių ir Girulių gt.), ženklo „Sustoti draudžiama“ veikimo zonoje tos pusės eismo juostos važiavimo kryptimi. Byloje yra kilęs ginčas, ar kelio ženklo reikalavimai galėjo būti taikomi eismo dalyviui, atvažiavusiam priešpriešine kryptimi ir pasistačiusiam automobilį kairėje (priešpriešinės juostos) gatvės pusėje.

KET 147 punktas numato, kad gyvenvietėse sustoti ir stovėti leidžiama ir kairėje pusėje vienos krypties eismo keliuose, taip pat keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą. Šioje gatvėje transporto priemonių važiavimo kryptimi stovi kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“, dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. KET numato, kad transporto priemonėms draudžiama sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų „Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių“ 17 p. numatyta, kad ženklai, išskyrus Taisyklėse nurodytus atvejus, įrengiami dešinėje kelio, pėsčiųjų ir (arba) dviračių tako pusėje arba virš jų, 19 p. numatyta, kad ženklai galioja tai važiuojamajai daliai, pėsčiųjų ar dviračių takui, šalia kurių, ant kurių arba virš kurių jie yra įrengti, 130 p. numato, kad ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ naudojamas transporto priemonių sustojimui ir stovėjimui uždrausti toje kelio pusėje, kurioje įrengiamas. Ženklas įrengiamas tame kelio ruože, kuriame sustojusios (stovinčios) transporto priemonės trukdo eismui ar kelia grėsmę eismo saugumui. Ženklą Nr. 332 rekomenduojama naudoti kartu su horizontaliojo ženklinimo geltona ištisine linija 1.4. V. M. neneigė, kad matė kelio ženklą, netoli automobilio pastatymo vietos, kuris stovėjo į jį atvirkštine puse, kadangi automobilį jis pastatė kairėje kelio pusėje, t.y. priešpriešinės eismo juostos pakraštyje. Teismo manymu, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios ir nutarimą priėmusios institucija pagrįstai konstatavo, kad transporto priemonės vairuotojas, statydamas automobilį, turi įsitikinti, kokie kelio ženklai galioja toje kelio pusėje, kurioje stato automobilį, juolab, kad kelio ženklas buvo V. M. matomumo zonoje. Nors V. M. neturėjo tyčios pažeisti KET ir jų pažeidimą padarė elgdamasis neatsargiai ir neįsitikinęs, kokio tiksliai ženklo veikimo zonoje pastatė vairuojamą automobilį, tačiau LR ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę, t.y. ATPK įtvirtina dvi kaltės formas: tyčią ir neatsargumą. Dėl neatsargumo padarytas KET pažeidimas taip pat užtraukia administracinę atsakomybę.

V. M. pastatydamas savo automobilį ženklo Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, pažeidė KET reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos ATPK 124(1) str. 4 d. numatytą pažeidimą.

Lietuvos Respublikos ATPK 124(1) str. 4 d. numato vairuotojams baudą nuo 100 litų iki 300 litų. V. M. buvo skirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda.

Remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. nuostatomis skiriant nuobaudą turėjo būti atsižvelgta į pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

V. M. galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus neturėjo, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra, administraciniame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes iš esmės jis pripažino, padėjo išaiškinti pažeidimo padarymo aplinkybes (geranoriškai nurodydamas pažeidimą tiriančiai institucijai, kad dukteriai priklausantį automobilį vairavo jis), kas lengvina jo atsakomybę. Pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, paskutinį kartą pareiškėjas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimą buvo traukiamas prieš dešimt metų, todėl teismo vertinimu, sankcijoje numatyta nuobauda šiuo atveju neatitiktų padaryto pažeidimo ir pažeidėjo asmenybės pavojingumo. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taikytinas LR ATPK 30 (1) str. ir V. M. skirtina švelnesnė nuobaudos rūšis - įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 5 p., 302² str., 302⁴ str., teismas

NUTARĖ:

V. M. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2014 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. A11-8402/14(1.1.56-SM3), kuriuo V. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124(1) str. 4 d. ir nubaustas 200 litų bauda, pakeisti ir pritaikius LR ATPK 30(1) str., paskirti V. M. švelnesnę nuobaudą - įspėjimą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.