- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-06-17
- Bylos Nr.
- e1-1837-917/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52262-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Meškauskienė
- Kaltinamasis
- A. T.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.16.4.1Neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos (BK 198-1 str. 1 d.)
- 1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Brunzos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
A. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2008 m. rugpjūčio 21 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnį – 1 m. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas, teistumas išnykęs,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. T. neteisėtai inicijavo finansines operacijas ir neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, o būtent laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d., disponuodamas I. D. priklausančiais elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis pakankamais finansinei operacijai inicijuoti, tai yra elektroninio pašto dėžutės adresu (duomenys neskelbtini) ir slaptažodžiu, neturėdamas elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo leidimo, inicijavo finansines operacijas: 2019 m. lapkričio 19 d. 11,37 eurų sumai, 2019 m. gruodžio 2 d. 2,27 eurų sumai, 2019 m. gruodžio 6 d. 3,50 eurų sumai, įsigydamas produktus iš Google Play elektroninės parduotuvės, o 2019 m. gruodžio 4 d. laikotarpiu nuo 13.35 val. iki 14.43 val. naudodamasis interneto prieiga IP adresas (duomenys neskelbtini), kuri registruota adresu (duomenys neskelbtini), disponuodamas I. D. priklausančiais Facebook paskyros (duomenys neskelbtini) prisijungimo duomenimis - prisijungimo vardu ir slaptažodžiu, neturėdamas Facebook paskyros naudotojo I. D. leidimo, taip pažeisdamas informacinės Facebook sistemos apsaugos priemones neteisėtai prisijungė prie I. D. priklausančios Facebook paskyros, tokiu būdu padarydamas I. D. bendrą 17,17 eurų žalą.
Šiais veiksmais A. T. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 215 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. T. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad I. D. yra buvusi jo žmona. I. I. jis išsiskyrė maždaug prieš trejus metus. Nuo jų bendravimo laikotarpio jo telefone buvo likę jos elektroninio pašto dėžutės prisijungimo vardas ir slaptažodis, o taip pat prisijungimo duomenys prie jos Facebook paskyros, kurios yra įvardintos pranešime apie įtarimą. Jis, pasinaudodamas tais prisijungimo duomenimis, iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 4 d., lapkričio 19 ir gruodžio 6 dienomis, naudodamasis namuose esančiu interneto ryšiu, iš savo mobilaus ryšio telefono prisijungė prie I. D. Facebook paskyros be jos leidimo, o taip pat iš Google Play internetinės parduotuvės įsigijo tris žaidimus už bendrą 17 eurų sumą, kurių leidimo įsigyti I. D. jam nebuvo davusi. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Žalą I. D. atlygins. I. atsiprašė, ji jam atleido ir susitaikė. Supranta, kad pasielgė neapgalvotai, daugiau taip nedarys (b. l. 89-90).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymo faktines aplinkybes ir kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti įrodymai – nukentėjusiosios parodymai, tarnybinis pranešimas ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Iš 2019 m. gruodžio 10 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariate gauto pareiškėjos I. D. protokolo-pareiškimo matyti, kad pareiškėja kreipėsi į policijos įstaigą ir nurodė, kad galimai A. T. laikotarpyje nuo 2019 m. lapkričio 19 d. iki 2019 m. gruodžio 6 d., disponuodamas I. D. priklausančiais elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis pakankamais finansinei operacijai inicijuoti – elektroninio pašto dėžutės adresu (duomenys neskelbtini) ir slaptažodžiu neteisėtai, neturėdamas elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo leidimo, inicijavo finansines operacijas: 2019 m. lapkričio 19 d. 11,37 eurų sumai, 2019 m. gruodžio 2 d. 2,27 eurų sumai, 2019 m. gruodžio 6 d. 3,50 eurų sumai, įsigydamas produktus iš Google Play elektroninės parduotuvės. Prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įsibrovimo į pareiškėjos Facebook paskyrą (b. l. 3).
Iš 2019 m. gruodžio 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant pareiškėjai I. D. prisijungta prie paskyros „I. I.“, kurios metu nustatyta, jog prie paskyros buvo jungtasi iš mobilaus ryšio įrenginio „Samsung galaxy A70“ su (duomenys neskelbtini) (b. l. 6–7).
Iš 2019 m. gruodžio 10 d. liudytojos I. D. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad su buvusiu vyru A. T. išsituokusi apie 9 metus. Šių metų birželio mėnesį buvęs vyras grįžo gyventi iš užsienio į Lietuvą, gyvena (duomenys neskelbtini), naudojasi mobilaus ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), taip pat naudojasi Facebook paskyra A. T.. Ji jo Facebook paskyrą užblokavus, nes jis jai neduodavo ramybės, vis rašydavo, o ji su juo bendrauti nenorėjo. Su vaikais jis visada bendravo per jos mamos telefono numerį 8(duomenys neskelbtini), o jos telefono numerio buvęs vyras nežinojo. Anksčiau daug metų turėtą Facebooke paskyrą ištrynė, kad buvęs vyras negalėtų jai rašinėti ir prieš du metus susikūrė kitą Facebooke paskyrą „I. I.“, kurioje užrašė savo naują telefono numerį (duomenys neskelbtini), tačiau anketą kūrė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi apie 10 metų. Minėto elektroninio pašto slaptažodį keitė kelis kartus. Mano, kad jos buvęs vyras galėjo žinoti kokiu elektroniniu paštu ji naudojasi, tačiau slaptažodžio nežinojo. 2019 m. gruodžio 4 d. jai į jos naują telefono numerį paskambino buvęs vyras iš numerio (duomenys neskelbtini). Kad tai jo numeris ji žinojo, nes jis iš minėto numerio skambina jos mamai, kad pabendrautų su jų bendrais vaikais. Paskambinęs jai jis pasakė, kad „nulaužė“ jos elektroninį paštą ir Facebook paskyrą, dar paklausė, ar nedingsta pinigai. Taip pat pasakė, kad pridarė jai gėdos, prisiuntė kitiems asmenims jos nuotraukų ir kvietė susitikti pakalbėti. Tada ji baigė pokalbį. Ji prieš jam paskambinant skambino į Swedbank, kad negalėtų atsiskaitinėti internetu „vienu paspaudimu“, nes buvo pastebėjusi, kad yra nupirkti trys žaidimai iš Gogle Play parduotuvės 2019 m. lapkričio 17 d. už 11,37 Eur, 2019 m. lapkričio 29 d. už 2,27 Eur ir 2019 m. gruodžio 4 d. už 3,50 Eur. Iš karto po pokalbio jai paskambino jos dabartinis vyras N. D., kuris pasakė, kad iš jos messenger gavo jos nuogos nuotraukas. Tose nuotraukose matėsi ir jos buvusio vyro veidas, nes jos buvo darytos buvusio vyro, kalbant per „Skype“. Ji pati tų nuotraukų neturi. Dar jis tokias pačias nuotraukas nusiuntė jos vyro mamai V. D., bet ji jų nemokėjo atsidaryti ir nematė. Ji įsitikinusi, kad jos buvęs vyras vis bando pakeisti jos Facebook paskyros slaptažodį, kad ji negalėtų naudotis. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad A. T. įsibrovė į jos Facebook paskyrą ir nubausti jį įstatymų nustatyta tvarka bei išaiškinti, kad ateityje taip nesielgtų (b. l. 12-13, 46, 49).
Iš 2020 m. vasario 20 d. tarnybiniame pranešime dėl gautų duomenų analizės matyti, kad dėl atliktos užklausos Nr. IBPS-IL-496 gautas 2020 m vasario 5 d. atsakymas Nr. 64-PR2-1097, kad išanalizavus atsakyme pateiktus duomenis nustatyta, kad interneto prieiga IP adresas (duomenys neskelbtini) yra registruota adresu (duomenys neskelbtini), E. S. vardu. Patikrinus VRIS duomenų bazėje nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravusi A. T. T., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra A. T., gim. (duomenys neskelbtini) motina (b. l. ).
Iš 2020 m. gruodžio 11 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji I. D. tyrimui pateikė atliktų operacijų duomenis, 3 lapai, susirašinėjimo per messenger programėlę duomenis, 5 lapai, iš kurių matyti susirašinėjimo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) išklotines, 9 lapai ir kitus dokumentus, 6 lapai (b. l. 20, 23–37).
Iš 2020 m. gegužės 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta I. D. pateiktos kompaktinės plokštelės su Facebook paskyros vykdytų prisijungimų duomenimis, apžiūra (b. l. 51-52).
Iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato KPNTS tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl gautų duomenų analizės matyti, jog nustatyta, jog interneto prieiga IP adresas (duomenys neskelbtini) yra registruota adresu (duomenys neskelbtini), E. S. vardu, nurodytu adresu deklaravusi gyvenamąją vietą yra A. T. T., kuri yra A. T. motina (b. l. 54, 60).
Pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ar jos dalies pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones. Toks pažeidimas gali būti tiek procedūrinio, tiek techninio pobūdžio, išnaudojant silpnas vietas sistemos apsaugoje. Prisijungimas prie informacinės sistemos turi būti neteisėtas. Neteisėtumas komentuojamo straipsnio prasme pasireiškia tuo, kad kaltininkas neturi informacinės sistemos savininko ar teisėto valdytojo leidimo jungtis prie šios informacinės sistemos. Įgyvendinant šią nusikalstamą veiką, paprastai pažeidžiamas informacinių sistemų savininkų bei teisėtų naudotojų interesas šiomis sistemomis naudotis konfidencialiai, taip pat disponuoti elektroniniais duomenimis. Šio nusikaltimo dalykas yra informacinė sistema ir juo kėsinamasi į informacinių sistemų bei jose esančių elektroninių duomenų saugumą. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia.
Aiškinant informacinės sistemos apsaugos priemonių pažeidimo požymį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pažymėta, jog: 1) vartotoją informacinėje sistemoje leidžianti nustatyti autentiškumo patvirtinimo procedūra gali būti laikoma viena iš šios sistemos saugumo (taip pat ir konfidencialumo) užtikrinimo priemonių, 2) teisėto vartotojo tapatybę patvirtinančių duomenų neteisėtas įvedimas, suklaidinant sistemą, laikytinas šios sistemos apsaugos priemonių pažeidimu ir 3) neteisėtas prisijungimas prie informacinės sistemos pažeidžiant autentifikavimo priemonėmis nustatytų prisijungimo prie informacinės sistemos apribojimus (reikalavimus) paprastai negali būti laikomas nereikšmingu, vertinant jį iš baudžiamosios teisės pozicijų, ypač jei tai leido padaryti kitus neteisėtus veiksmus sistemoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-375/2012, 2K-138/2015, 2K-555-788/2015).
BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.
Byloje kaltinamasis A. T. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad nukentėjusioji I. D. yra jo buvusi žmona. Nuo bendravimo laikotarpio jo telefone buvo likę I. elektroninio pašto dėžutės prisijungimo vardas ir slaptažodis, o taip pat prisijungimo duomenys prie jos Facebook paskyros, todėl pasinaudodamas tais prisijungimo duomenimis, iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 4 d., lapkričio 19 ir gruodžio 6 dienomis, naudodamasis namuose esančiu interneto ryšiu, iš savo mobilaus ryšio telefono prisijungė prie I. D. Facebook paskyros bei be jos leidimo ir iš Google Play internetinės parduotuvės įsigijo tris žaidimus, dėl kurių įsigijimo I. D. leidimo jam nebuvo davusi. Nukentėjusiosios I. D. parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, jog iš nukentėjusiosios „Facebook“ (duomenys neskelbtini) buvo prisijungta naudojantis interneto prieiga, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), vartotojo, registruoto adresu (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis neneigė, jog žinodamas buvusios sutuoktinės I. D. prisijungimo prie elektroninio pašto slaptažodį, prisijungė prie jos elektroninio pašto paskyros ir pasinaudodamas „Facebook“, kuri susieta su elektroniniu paštu neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir neteisėtai inicijavo finansines operacijas, iš elektroninės parduotuvės įsigydamas tris kompiuterinius žaidimus.
Byloje surinkti įrodymai, jų visuma yra pakankami kaltinamojo A. T. padarytų veikų faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikų požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė, padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra įrodyta, o kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 198¹ straipsnio 1 dalį. Nusikalstamos veikos kvalifikuojamos kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis.
Atsižvelgiant į tai, jog BK straipsnių sankcijose yra numatytos alternatyvinės bausmės: BK 215 straipsnio 1 dalies – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, BK 198¹ straipsnio 1 dalies – viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, kaltinamasis A. T. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių vienas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 215 straipsnio 1 dalis), ir vienas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų, numatytų (BK 198¹ straipsnio 1 dalis) kategorijai. Kaltinamasis A. T. nusikalto praeityje būdamas teistas, teistumui išnykus (b. l. ), baustas administracine tvarka (b. l. 77), nėra duomenų dėl psichikos ir priklausomybės ligų gydymosi.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. T. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – areštu ir jo trukme sutinka (b. l. 93–95, 97).
Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokuroro siūlomos bausmės rūšis ir jos trukmė, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvati, todėl kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis ir jos dydis.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.
Kiti klausimai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio pagrindais ir tvarka kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo.
Kaltinamajam A. T. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo skirta, todėl priėmus teismo baudžiamąjį įsakymą kardomoji priemonė neskirtina.
Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.
Daiktų, turinčių reikšmę, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas, spręstinas pagal Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsniu, daiktiniai įrodymai – kompaktiniuose diskuose esantys garso įrašai su liudytojų apklausomis, išklotinėmis (b. l. 48, 58, 72), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
A. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmes:
už nusikaltimą, numatytą BK 198¹ straipsnio 1 dalyje – 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę;
už nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje – 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir subendrintą bausmę A. T. paskirti 18 (aštuoniolika) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 12 (dvylika) parų arešto.
Arešto bausmę skirti atlikti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. T. atvykimo atlikti bausmę arba jo sulaikymo dienos.
Išaiškinti A. T., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (El. paštas info@nti-pn.lt, telefonas 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
A. T. kardomosios priemonės neskirti.
Išaiškinti A. T., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.