Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Birutė Valiulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Ramsita“ administratoriaus UAB „Verslo konsultavimo biuras“ prašymą dėl įrodymų užtikrinimo priemonių taikymo nepareiškus ieškinio,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administratorius UAB „Verslo konsultavimo biuras“ prašo leisti jam ir jo pasirinktam turto vertintojui, neinformuojant ir nedalyvaujant atsakovams A. Č., A. Č., atlikti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrą, tikslu nustatyti sklypo vertę.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Įrodymų užtikrinimas yra įstatyme nustatyta tvarka vykdomas įrodymų išsaugojimas ir užfiksavimas. Teisinis įrodymų užtikrinimo instituto pagrindas – byloje dalyvaujančių asmenų pagrįsta abejonė, kad vėliau pateikti reikalingus įrodymus pasidarys neįmanoma arba sunku. Prašymą užtikrinti įrodymus teismui galima pateikti tiek iki pareiškiant ieškinį, tiek jau jį padavus. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 221 straipsnis nustato, jog asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą, tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus. Prašyme užtikrinti įrodymus, be procesiniams dokumentams privalomų elementų, turi būti nurodoma: 1) įrodymai, kuriuos reikia užtikrinti; 2) aplinkybės, kurias įrodymai turi patvirtinti; 3) priežastys, dėl kurių pareiškėjas prašo užtikrinti įrodymus (CPK 222 str.). Dėl paminėto, darytina išvada, kad įrodymų užtikrinimo būtinumas yra siejamas su reikalingumu iki ieškinio padavimo ar jį jau padavus teismui pateikti įrodymus, abejojant, ar vėliau tai bus įmanoma padaryti, ar ne. Sprendžiant įrodymų užtikrinimo klausimą yra svarbu, kad prašomi užtikrinti įrodymai būtų susiję su būsimo ar esamo ieškinio aplinkybių pagrindimu. Atsižvelgiant į tai, kad nuostatos, reglamentuojančios įrodymų užtikrinimą, numato tik prašomų užtikrinti įrodymų pateikimą teismui, darytina išvada, jog CPK 221 straipsnio pagrindu įrodymai neužtikrintini kitokiu tikslu.

Bankrutavusios UAB „Ramsita“ administratorius nurodo, kad patikrinus žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), pardavimo aplinkybes, kilo abejonių dėl žemės sklypo kainos objektyvumo. Prašo teismą užtikrinti įrodymus, t. y. leisti be atsakovų nustatyti ginčo žemės sklypo vertę pardavimo sandorio sudarymo dienai. Nurodo, kad atsakovai gali trukdyti atlikti žemės sklypo įvertinimą, nes jų atžvilgiu gali būti taikoma restitucija, paaiškėjus realiai mažesnei sklypo kainai nei jis buvo įvertintas sandorio metu ir ginčijant pardavimo sandorį. Tačiau bankrutavusi UAB „Ramsita“ nepagrindė, jog yra grėsmė (pagrįstos prielaidos) netekti galimybės gauti bylai teisingai išspręsti reikšmingus įrodymus. Teiginiai, jog A. Č. ir A. Č. gali blokuoti ir trukdyti atlikti žemės sklypo įvertinimą, niekuo nepagrįsti, nes duomenų, jog sklypo savininkai buvo informuoti apie numatomą atlikti objekto apžiūrą ir atsisakė tiek patys, tiek jų įgalioti asmenys dalyvauti apžiūroje, nėra. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog tenkinant prašymą, įmonė per 14 dienų terminą privalo pateikti teismui ieškinį, tačiau kokios priežastys trukdo pareikšti ieškinį, teismui nenurodoma. Iš prašymo neaišku ar ieškinys bus ruošiamas. Nepateikus ieškinio per teismo nustatytą terminą, įrodymų užtikrinimo priemonės yra naikinamos (CPK 223 str. 2 d.). Kadangi bankrutavusi UAB „Ramsita“ neįrodė, jog egzistuoja aplinkybės, dėl kurių yra kilęs pavojus bylai reikšmingiems įrodymams neišlikti, be to, bylos nagrinėjimo metu teismas šalių prašymu gali skirti nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizę, todėl prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 221-223, 290-291 straipsniais,

nutaria:

bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ramsita“ (į. k. 300141609) prašymą atmesti.

Nutartis per 7 d. nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.