- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-11
- Bylos Nr.
- 2A-1739-480/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-02564-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- N. L. V.
- Atsakovas
- G. G.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. L. V. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-316-800/2012 pagal ieškovo N. L. V. ieškinį atsakovui G. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu (b.l. 26-28) prašė priteisti iš atsakovo G. G. 3500 litų skolos; 5845 litus palūkanų už 334 dienas nuo 2011-01-16 iki 2011-12-15; 0,5 procentų dydžio palūkanas už kiekvieną dieną nuo negrąžintos paskolos dalies nuo ieškinio padavimo dienos 2011-12-16 iki visiško prievolės įvykdymo; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad jis 2010 m. lapkričio 23 d. paskolino atsakovui G. G. 3500 Lt. Atsakovas, patvirtindamas paskolos sutarties faktą, savo ranka surašė paskolos raštelį bei įsipareigojo grąžinti skolą iki 2011 m. sausio 15 d. Paskola buvo suteikta 53 dienoms be palūkanų, atsakovas garantavo skolos grąžinimo termino laikymąsi, o tuo atveju, jei negrąžins skolos iki sutarto termino, įsipareigojo mokėti 0,5 % dydžio palūkanas už kiekvieną uždelstą dieną, arba 182,5 % metines palūkanas nuo visos pasiskolintos sumos. Atsakovas savo prievolės iki šiol neįvykdė, ją piktybiškai neigia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu (b.l. 60-62) ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo G. G. ieškovo N. L. V. naudai 3500,00 Lt skolos, 1169,00 Lt palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 4669,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-11-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 96,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 1350 litų advokato atstovavimo išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo 16,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Taip pat priteisė iš atsakovo 16,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendime nurodyta, kad nustatyta, jog šalys 2010-11-23 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas G. G. iš ieškovo N. V. pasiskolino 3500 litų bei įsipareigojo šią sumą grąžinti iki 2011-01-15. Sutartyje susitarė, kad negrąžinus skolos iki nurodyto termino mokės palūkanas už uždelstą atsiskaityti dieną po 0,5 % nuo paskolintos sumos. Atsakovas turėjo ieškovui įvykdyti piniginę prievolę, t.y. sumokėti 3500 litų sumą iki 2011-01-15, tačiau šios sumos ieškovui negrąžino. Teismas sprendė, kad ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti įsiskolinimą, todėl ieškinį dalyje dėl paskolos priteisimo tenkino. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, tinkamai neįvykdė šalių tarpusavio sutarties, taip pat į bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, laikė, kad ieškovo prašomos priteisti 0,5 proc. dydžio palūkanos yra nepagrįstai didelės, todėl jas sumažino iki 0,1 proc. dydžio (iki 1169,00 Lt).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu (b.l. 64-67) prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012-04-30 sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5670 Lt palūkanų už 324 dienas nuo 2011-01-16 iki 2011-12-05, 0,5 procentus palūkanų už kiekvieną dieną nuo negrąžintos paskolos dalies nuo ieškinio padavimo dienos 2011-12-16 iki visiško prievolės įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovas savo noru ir valia įsipareigojo mokėti 0,5 proc. dydžio palūkanas nuo pasiskolintos sumos už kiekvieną uždelstą dieną arba 182,5 proc. dydžio metines palūkanas, jei negrąžins skolos iki sutarto termino. Vertinant, ar atsakovo įsipareigotos mokėti 0,5 % dydžio palūkanos nuo pasiskolintos sumos už kiekvieną uždelstą dieną arba 182,5 % metinės palūkanos už pažeistą prievolės įvykdymo terminą atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijams, reikia atsižvelgti į tai, kad: paskola suteikta be jokio garanto, užstato, įkaito ar laidavimo; paskola suteikta neturint galimybės patikrinti paskolos gavėjo mokumo, patikimumo ir sąžiningumo; paskola suteikta paties paskolos gavėjo iniciatyva ir jo paties pasiūlytomis sąlygomis; paskola suteikta neatlygintinai, o palūkanos nustatytos tik už prievolės pažeidimą; ieškovo prisiimta rizika yra proporcinga nustatytoms palūkanoms; palūkanos nėra didesnės už greitas paskolas teikiančių bendrovių nustatytas ir viešai skelbiamas palūkanas, atsižvelgiant į tai, kad bendrovės 1000 litų ir didesnes sumas skolina tik patikrintiems ir patikimiems klientams. Be to, atsakovas prašė ieškovą suteikti jam paskolą, pats nurodė jam reikalingą pinigų sumą, pats nustatė skolos grąžinimo terminą, norėjo neatlygintinės paskolos, motyvuodamas tuo, kad skolinasi trumpam terminui. Pirmosios instancijos teismui sumažinus kompensacines palūkanas iki 36,5 procentų metinių palūkanų, atsakovas nepagrįstai gavo naudą, kuri turi būti laikoma ieškovo nuostoliais. Atsakovo nustatytos 0,5 % dydžio palūkanos nuo pasiskolintos sumos už kiekvieną uždelstą dieną arba 182,5 % metinės palūkanos už pažeistą prievolės įvykdymo terminą atitinka protingumo bei sąžiningumo kriterijus ir be atsakovo priešieškinio reikalavimo negalėjo būti teismo sumažintos. Paduodamas ieškinį teismui, ieškovas prašė priteisti jo paskaičiuotą kompensacinių palūkanų sumą iki ieškinio pareiškimo dienos ir tas pačias tik nepaskaičiuotas kompensacines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki prievolės įvykdymo. Teismas neturėjo pagrindo atmesti tokio reikalavimo, o atmesdamas jį visiškai nemotyvavo tokio savo sprendimo priežasčių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas (b.l. 72-73) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Šalys iš esmės susitarė dėl netesybų, kurias įstatymas leidžia teismui sumažinti, jeigu jos yra neprotingai didelės (CK 6.258 str. 3 d.). Teismas pagrįstai konstatavo, kad 0,5 % dydžio palūkanos nuo pasiskolintos sumos už kiekvieną uždelstą dieną arba 182,5 % metinės palūkanos, negrąžinus skolos iki sutarto termino, yra neprotingai didelės. Kreditavimo veikla nėra ieškovo verslas, todėl teismo priteistos 0,1 procento dydžio palūkanos pilnai kompensuoja ieškovo praradimus už atsakovo naudojimąsi pinigais. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad patyrė didesnius nuostolius, kuriuos reikėtų kompensuoti. Teismas teisingai vertino, kad negalima tuo pačiu metu priskaityti ir kompensacinių, ir procesinių palūkanų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi pareigą įvertinti sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.) ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 d., 2 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2, 3 d.), todėl teismas pasisako tik apeliacinio skundo argumentų.
Dėl palūkanų
Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, kurios mokamos kas mėnesį, iki grąžinama paskolos suma, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.872 str. 2 d.). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.), tačiau susitarimas dėl palūkanų dydžio turi neprieštarauti įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d.).
CK 6.261 straipsnis numato, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą.
Įstatyme išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007 ir kt.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai šalys paskolos sutartyje susitaria dėl palūkanų, teismas turi patikrinti, ar toks jų susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų; be to, teismas vadovaudamasis CK 1.5 straipsniu, turi teisę sumažinti pagal sutartį šalių nustatytas palūkanas, kaip pelno ir atlyginimo už naudojimąsi svetimais pinigais dydį, užtikrindamas prievolės šalių interesų pusiausvyrą; sprendžiant, ar šalių sutartos palūkanos atitinka aukščiau nurodytus principus, turi būti individualizuotas konkretus prievolinis santykis, atsižvelgta į prievolės pobūdį, padarytą sutarties pažeidimą, jo padarinius, skolininko ir kreditoriaus elgesį, prievolės sumą, jos santykį su palūkanų dydžiu, be to, teismas gali vadovautis komercinių bankų vidutine palūkanų norma kaip vienu iš kriterijų (CK 1.5 str., 6.37 str. 3-4 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2005).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas pagal 2010-11-23 Paskolos sutartį (įvardijama paskolos rašteliu) paskolino atsakovui 3 500,00 Lt, kuris įsipareigojo nurodytą sumą grąžinti iki 2011-01-15, o negrąžinus skolos iki nurodyto termino – mokėti palūkanas už kiekvieną uždelstą dieną 0,5 proc. nuo paskolintos sumos (b.l. 21). Sutarties turinys rodo, jog jos šalys susitarė dėl palūkanų, atliekančių kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją.
Pagal formuojamą teismų praktiką, nustatant, ar yra pagrindas pripažinti palūkanos neprotingai (aiškiai) per didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei sprendžiant, iki kokio dydžio jas mažinti, turi būti vertinamos konkrečios individualios bylos aplinkybės (šalių sutartinių santykių pobūdis, prievolės vertė, prievolės pažeidimo aplinkybės ir kt.), vadovaujamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekiama nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Spręsdamas dėl priteistinų sutartinių palūkanų dydžio, teismas iš esmės neturi paneigti suderintos šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų pažeidimą. Konkrečioje faktinėje situacijoje vienu atveju tam tikras palūkanų dydis gali būti pripažįstamas tinkamu, kitu – aiškiai per didelis. Pagal nagrinėjamos bylos šalių sudarytos sutarties sąlygą, vėluodamas grąžinti paskolą atsakovas privalo sumokėti ieškovui 0,5 proc. palūkanas nuo pasiskolintos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Įvertinus paskolos (3 500,00 Lt) ir pagal sutartį priklausančių mokėti palūkanų (5 845,00 Lt) dydžių santykį, spręstina, kad nagrinėjamu atveju palūkanos yra aiškiai per didelės, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pagrįstai sumažino palūkanas iki 1169,00 Lt, arba 0,1 proc. Vien pagrindinės prievolės ir prašomų priteisti palūkanų dydžio santykis (reikalaujamai palūkanų sumai ženkliai viršijant paskolos dydį) kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas pakankamu pagrindu sumažinti priteistinų palūkanų sumą, vadovaujantis CK 1.5 straipsniu ir CK 6.37 straipsnio 3 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2005). Dėl paskolos grąžinimo teisminės gynybos ieškovas kreipėsi praėjus beveik 10 mėnesių po sutartinių įsipareigojimų pažeidimo, todėl laiko tarpas, už kurį skaičiuojamos palūkanos, yra pakankamai ilgas (lyginant su 53 d. suteikta paskola) ir sutartinė palūkanų suma, lyginant su pagrindine prievole, taip pat yra didelė. Toks ieškovo elgesys rodo, kad didelių nuostolių dėl laiku negrąžintos paskolos jis nepatyrė, todėl priteistinos iki 1169,00 Lt sumažintos palūkanos laikytinos pakankamomis minimaliems nuostoliams padengti. Ieškovas neįrodė kitokių nuostolių nei minimalūs dėl laiku negrąžintos paskolos. Galimus minimalius ieškovo nuostolius padengtų ir 1169 Lt palūkanų suma, nes Lietuvos banko duomenimis 2010-11-23 (paskolos suteikimo diena) paskolų litais vidutinė metinė palūkanų norma buvo 9,59 proc., o pirmosios instancijos teismas palūkanas sumažino iki 36,5 proc. metinių palūkanų.
Apelianto argumentai, jog nebuvo pagrindo mažinti sutartyje numatytų palūkanų atsižvelgiant į tai, jog paskola suteikta be jokio garanto, paskola suteikta neturint galimybės patikrinti paskolos gavėjo mokumo ir sąžiningumo, paskola suteikta paties paskolos gavėjo iniciatyva ir jo paties pasiūlytomis sąlygomis, paskola suteikta neatlygintinai, o palūkanos nustatytos tik už prievolės pažeidimą, nepagrįsti. Paskolos sutartį apeliantas pasirašė neaptardamas joje nurodytų sąlygų ir vėliau jos neginčijo. Nagrinėjamu atveju abi sutarties šalys yra fiziniai asmenys, laisva valia pasirenkantis sutarties sąlygas, turėjo visas galimybes tinkamai įvertinti prisiimamų įsipareigojimų turinį bei apimtį ir įvertinti jų nesilaikymo pasekmes, neprieštaraujančias sąžiningumo bei protingumo principams (CK 1.2 str. 1 p., 1.5 str., 6. 156 str., 6.37 str. 3 d.).
Apeliacinės instancijos teisėja nesutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu dėl nemotyvuotos sprendimo dalies sumažintų netesybų klausimu. Netesybų sumažinimą pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo įstatyminiais pagrindais, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais ir pagrįstai konstatavo, kad sutartinės 0,5 procento palūkanos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną yra per didelės palūkanos ir jas sumažino iki 0,1 procento palūkanų už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną.
Dėl procesinių palūkanų
Pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas apeliantui jo prašomų 0,5 proc. palūkanų už kiekvieną dieną nuo negrąžintos paskolos dalies nuo ieškinio padavimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo, tokio savo sprendimo visiškai nemotyvavo; priteisė ieškovui 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (nuo 4669,00Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011-11-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sutinkamai su CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsnių nuostatomis skolininkas, kuris iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti įstatymo arba sutarties nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 str. 1 d.). CK 6.874 str. 1 d. yra įstatyminė CK 6.37 str. 4 d. nuostatos, kad palūkanos nuo palūkanų neskaičiuojamos, išimtis. Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210 str., 6.261 str.), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37 str., 6.210 str.).
Nagrinėjamoje byloje šalys susitarė, kad negrąžinus skolos iki 2011-01-15, atsakovas mokės palūkanas už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną po 0,5 proc. nuo paskolintos sumos, t.y. šalys susitarė dėl kompensavimo funkcijas atliekančių palūkanų mokėjimo tais atvejais, jei paskolos gavėjas pažeis sutartimi prisiimtus įsipareigojimus grąžinti paskolą. Tokio pobūdžio palūkanos laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų priskiriamos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos, jeigu skola išieškoma teismine tvarka. Šių palūkanų dydis yra nustatytas CK 6.210 straipsnyje, jos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, jų taikymo tikslas yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriais dar iki šiam kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės mokėti šias palūkanas. Tiek sutartinių, tiek įstatyminių palūkanų, kurias už tą patį laiku negrąžintos paskolos laikotarpį (nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo) priteisti prašė ieškovas, paskirtis yra ta pati – minimalių kreditoriaus nuostolių kompensavimas ir jų priteisimas kartu reikštų du kartus tų pačių nuostolių atlyginimą, kas faktiškai ir teisiškai ydinga (CK 6.37 str., 6.210 str., 6.261 str.). Esant sutartyje numatytoms palūkanoms už sutartyje nustatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, netaikomos CK 6.210 straipsnyje nustatyto dydžio įstatyminės palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010). Teismui konstatavus, kad sutartinės 0,5 procento palūkanos už kiekvieną uždelstą dieną yra per didelės palūkanos, ir jas sumažinus iki 0,1 proc. (36,5 proc. metinių palūkanų), atsakovas šios sprendimo dalies apeliacine tvarka neskundė, nors atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad net ir tokio dydžio palūkanos yra pakankamai didelės. Taigi, nagrinėjamu atveju priteistinos šalių sudarytoje sutartyje numatytos, bet teismo sumažintos palūkanos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.).
Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės įtakos nagrinėjamo klausimo sprendimui.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėja konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-11-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netinamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias procesinių palūkanų priteisimą, todėl teismo sprendimo dalis dėl procesinių palūkanų priteisimo pakeičiama, padidinant pritiestas 5 procentų dydžio metines palūkanas iki 36,5 procentų dydžio metinių palūkanų (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą (vertinat, kad tai sudaro 12,5 proc.), vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, iš atsakovo ieškovui priteistina 188 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d. , b.l. 66, 69). Pažymėtina, kad procesinės palūkanos žyminiu mokesčiu neapmokestinamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą.
Padidinti ieškovui N. L. V. priteistas iš atsakovo G. G. 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas iki 36,5 (trisdešimt šešių sveikų 5 dešimtųjų) procentų dydžio metinių palūkanų.
Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui N. L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 188,00 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.