- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-04
- Bylos Nr.
- 1-2442-1058/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25686-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- J. B.
- Advokatai
- Vaitiekus Novikevičius
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.6Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
- 25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), pensininkas, vedęs, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. 2019 m. birželio 19 d., apie 07.16 val., Vilniuje, Fabijoniškių gatvėje, ties pastatu Nr. 2A, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,68 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis J. B. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. birželio 18 d. vakare paskambino motinai, ji pradėjo priekaištauti, kad blogai prižiūri tėvą, taip pat susibarė su žmona, galvojo apramins nervus ir išgėrė alkoholio. Alkoholį vartojo iš vakaro, gėrė vienas, išgėrė 0,5 litro brendžio. Tuo metu žmonos namie nebuvo, ji buvo nuėjusi pas jo jaunesnį sūnų, kuris gyvena gretimoje laiptinėje, padėti prižiūrėti vaikus. Ryte atsikėlęs ketino važiuoti pas vyresnį sūnų, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Paskui apsisuko, galvojo užvažiuos į „Čili pica“ kažką suvalgyti, nes visą naktį nieko nevalgė. Dėl savo veiksmų gailisi, taip atsitiko pirmą kartą. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskirti jo sutuoktinę bei skirti kuo trumpesnį teisių atėmimo terminą. Jo santykiai su žmona yra normalūs, kartu gyvena apie 40 metų, turi vaikų, anūkų. Žmona nežinojo, kad jis vairuos girtas, išvažiavo 7 val. ryto, kai žmonos dar nebuvo namie. Žmona piktinasi, kad taip atsitiko, kad neteko teisių. Automobilis, kurį vairavo, registruotas žmonos vardu, jis įgytas santuokos metu. Žmona teisių neturi, automobiliu naudojosi jis (J. B.).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis J. B. buvo nurodęs, kad 2019 m. birželio 18 d. iki 23 val., būdamas vienas namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Išgėręs alkoholio nuėjo miegoti. Vakare susipyko su žmona ir ryte, tikslaus laiko nurodyti negali, išėjo į lauką. Įsėdęs į automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vienas nuvažiavo į kitą automobilių stovėjimo aikštelę, kur norėjo pastatyti automobilį ir pabūti vienas. Automobilis stovėjo prie namų, adresu (duomenys neskelbtini), iš kur vienas atvažiavo prie prekybos centro „IKI“ , į automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Fabijoniškių g. 2A, Vilniuje. Atvažiavęs į aikštelę išlipo iš automobilio ir kažkur nuėjo, kur tiksliai nepamena, gal į naktinę parduotuvę. Automobilyje jokių alkoholinių gėrimų nevartojo ir jų neturėjo. Jam išlipus iš automobilio, prie jo priėjo policijos pareigūnai. Pamena, kad policijos pareigūnai tikrino jo girtumą alkotesteriu, jautėsi blogai, pareigūnai jį pristatė į komisariatą, kur jam buvo iškviestas medikų ekipažas, ir jis buvo pristatytas į ligoninę. Dėl savo poelgio nuoširdžiai apgailestauja. Automobilis registruotas žmonos I. B. vardu, tačiau jis pirktas iš bendrų šeimos lėšų (b. l. 53).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras bei gynėjas, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. G. (A. G.) parodė, kad 2019 m. birželio 19 d., apie 7.16 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad pranešėjas važiuoja paskui galimai neblaivų vairuotoją, neblaivus vairuotojas važiuoja automobiliu „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris dabar parkuojasi prekybos centro „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje adresu Fabijoniškių 2A, Vilnius. Atvykę į nurodytą vietą, pareigūnai pamatė nuo minėto automobilio einantį akivaizdžiai neblaivų vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo J. B.. Nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Į atvykusius pareigūnus kreipėsi pranešėjas V. G., kuris paaiškino, kad matė kaip „Renault“ vairuotojas vairavo automobilį nuo (duomenys neskelbtini) iki Fabijoniškių g. 2A, dėl minėto įvykio pranešėjas parašė paaiškinimą. Taip pat V. G. paaiškino, jog važiuodamas paskui automobilį „Renault“, nuolat vairuotoją stebėjo, nebuvo paleidęs jo iš savo akiračio. Pareigūnams bendraujant su J. B., jis jiems nurodė, kad vartojo alkoholį vakar, o dabar važiuoja namo. Alkoholio matuokliu pirmo tikrinimo metu, t. y. 7.25 val. J. B. buvo nustatytas 1.69 promilių girtumas, atlikus antrą tikrinimą 7.46 val. jam buvo nustatytas 1,68 promilių girtumas (b. l. 29-30). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio M. S. tarnybiniame pranešime (b. l. 8).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. G. parodė, kad 2019 m. birželio 19 d., apie 7.10 val. privažiavus Žadeikos-Fabijoniškių gatvių sankryžą, iš priekio stovėjo automobilis „Renault Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuojant paskui automobilį „Renault“, jam kilo įtarimas, jog vairuotojas yra galimai neblaivus, nes važiavo tai didindamas greitį, tai jį mažindamas, taip pat vis vėluodavo pajudėti iš vietos, bevažiuojant užvažiavo ant kelio borto. Automobilio „Renault“ vairuotojas privažiavęs PC „IKI“, esantį Fabijoniškių g., įvažiavo į jo teritoriją, ir sustojo skersai pasistatęs automobilį. Iš automobilio išlipo vyras, maždaug 50-60 metų amžiaus, kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, eidamas svirduliavo. Jam nepriėjus parduotuvės privažiavo policijos pareigūnai, kuriems jis ir nurodė vyrą, vairavusį automobilį „Renault“. Jis automobilyje buvo vienas. Vairuotojas iš jo akiračio pasitraukęs nebuvo ir alkoholio jo akivaizdoje nevartojo. Girdėjo, kai pareigūnas sakė, jog vairuotojas yra neblaivus, įpūtė virš 1,5 promilės. Bendruoju pagalbos telefonu jis pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją, kai automobilis pirmą kartą užvažiavo ant kelio borto (b. l. 34-35).
Liudytojo V. G. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2019 m. birželio 19 d., apie 7.10 val., išvažiuojant iš kiemo (duomenys neskelbtini), ties sankryža pastebėjo stovintį sankryžoje automobilį „Renault Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pradėjo judėti tik kitiems vairuotojams paspaudus garsinį signalą. Važiavo neadekvačiai (automobilį „Renault“ vairavo apie 50 metų vyras), užvažiavo ant šaligatvio, stabdydavo ir sustodavo, išvažiuodavo į priešpriešinio eismo juostą. Dėl tokio vairavimo vairuotojas kėlė įtarimą, jog yra neblaivus, todėl iškvietė policiją. Iki atvykstant policijai nepertraukiamai stebėjo vairuotoją, jis važiavo iki Fabijoniškių g. 2 esančios prekybos centro „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelės ir ten sustojo (b. l. 32).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. birželio 19 d., apie 07.14 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog Vilniuje, Fabijoniškių g., pernešėjas važiuoja paskui galimai neblaivų vairuotoją, kuris vairuoja automobilį „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2019 m. birželio 19 d., 07:25:26 val. J. B. buvo nustatytas 1,69 promilių neblaivumas, o 7:46:15 val. – 1,68 promilių neblaivumas (b. l. 37-38). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 39).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad J. B. 2019 m. birželio 19 d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 07.25 val. buvo nustatytas 1,69 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 07.46 val. J. B. nustatytas 1,68 promilių girtumas. Kaltinamasis J. B. tikrinimo rezultatų neginčijo, neblaivumo nustatymo akte pasirašė, kad su rezultatais sutinka (b. l. 40).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso I. B. (b. l. 9).
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Renault“ (2002 m.) kaina Lietuvoje yra 1 110 EUR (su PVM), kaina be PVM – 917 EUR (b. l. 10).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.
Kaltinamasis J. B. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. J. B. kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas bei kita rašytinė bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad J. B. vairavo automobilį Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (pakartotinio patikrinimo alkotesteriu metu nustatytas 1,68 promilių girtumas), todėl kaltinamojo J. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis J. B. ir jo sutuoktinė I. B. pateikė teismui prašymą atleisti J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį I. B. atsakomybei pagal laidavimą.
Kaltinamojo laiduotoja prašanti būti I. B. teismo posėdyje nurodė esanti kaltinamojo sutuoktinė. Paaiškino, kad su vyru gyvena draugiškai, jie visą gyvenimą kartu, vyras jos klauso, visada atsižvelgia į jos pamokymus. Tuo metu jis buvo labai susijaudinęs, o kai išgeria jam būna širdies priepuoliai, aritmija. Perspėjo, kad negertų, jis pasakė, kad negers, patikėjo juo. Vakare ramiai nuėjo pas sūnų, turėjo pabūti su vaikais. Namo grįžo apie 10 val., grįžusi vyro namie nerado, skambino, jis neatsiliepė. Vyras butelį išsitraukė jai išėjus, todėl dabar atkreips daugiau dėmesio, jei matys, kad J. B. nervų priepuolis neišeis iš namų. Automobilis, kurį vairavo J. B. registruotas jos vardu, nežinojo, kad vyras ketina važiuoti sekantį rytą. Vyrui nereikia jos leidimo, kad galėtų naudotis automobiliu, pasitiki vienas kitu, tačiau jie planuoja dieną ir ji dažniausiai žino, kur vyras važiuoja, jie susiskambina. Pirma diena po įvykio buvo sunki, vyrui buvo nervinis stresas. Paskui kalbėjo, jis dabar nusiramino, stengiasi eiti visur kartu. Visiems buvo šokas, kad J. B. taip pasielgė.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. B. yra teisiamas pirmą kartą (b. l. 60). Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės. Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, savo veiksmus vertino kritiškai, jaučia gėdą prieš šeimos narius. J. B. teigė padaręs išvadas, toks jo elgesys buvo vienkartinis atvejis ir tai daugiau nepasikartos. Aplinkybę, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis išgyvena teisme patvirtino ir jo sutuoktinė I. B.. J. B. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis laikytini jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. B. įvykdyta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, jokia žala jo veiksmais nebuvo padaryta. J. B. administracine tvarka nebaustas (b. l. 61), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultavimo ar gydymo (b. l. 86), niekur nedirba, yra pensininkas, vedęs, turi senyvo amžiaus tėvus. VĮ „Regitra“ duomenimis J. B. teisė vairuoti suteikta 1980 m., jo vairavimo stažas apie 39 metai, yra pakankamai didelis, per šį laikotarpį jokių KET pažeidimų nėra fiksuota, kas leidžia teigti, jog kaltinamasis rimtai žiūri į teisės aktų reikalavimus ir stengiasi jų laikytis. Nagrinėjamu atveju alkoholį J. B. vartojo iš vakaro, o išvažiavo tik ryte, kas neleidžia teigti, jog kaltinamasis yra visiškai abejingas KET reikalavimams. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys (tą teisme patvirtino ir kaltinamojo sutuoktinė), jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, todėl spręstina, kad ateityje J. B. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis J. B. atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.
Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo sutuoktinės I. B. prašymas perduoti J. B. jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad I. B. neteista (b. l. 74), administracine tvarka bausta nebuvo (b. l. 96), nedirba, kaimynų ir namo komendanto yra charakterizuojama teigiamai, kaip pareiginga, atsakinga, nuoširdi ir patikima asmenybė. Teisiamojo posėdžio metu I. B. nurodė, kad sutuoktinio poelgį vertina neigiamai, dėl tokio poelgio su juo kalbėjo. Pats J. B. taip pat teisme patvirtino, kad sutuoktinė buvo pasipiktinusi tokiu jo poelgiu. Jie su J. B. santuokoje gyvena apie 40 metų. Tiek kaltinamasis, tiek ir jo sutuoktinė I. B. parodė, kad jų tarpusavio santykiai yra geri, jie vienas kitu pasitiki. Kaimynų teigimu I. B. konfliktų su sutuoktiniu J. B. jie nėra girdėję. Teisme I. B. nurodė, kad vyras klauso jos nuomonės, todėl gali ir turi visas galimybes daryti jam teigiamą įtaką. Teismas, įvertinęs I. B. kaip laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, jos artimus santykius su sutuoktiniu, asmenines savybes, sprendžia, kad I. B. yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, turinti autoritetą savo sutuoktiniui ir galinti daryti jam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti J. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį I. B. atsakomybei. Įvertinus tai, kad laiduotoja prašanti būti I. B. niekur nedirba, jai nustatytas darbingumo lygis 35 procentai (b. l. 83), teismas sprendžia, kad laidavimas nustatytinas be užstato.
Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, J. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojos I. B. asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų 6 mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.
Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise.
Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju J. B. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Praeityje J. B. nėra teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam, taip pat turėdamas pakankamai didelį vairavimo stažą jis nėra baustas už kitų KET pažeidimų padarymą, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant J. B. naudotis teise vairuoti transporto priemones minimaliam – 1 metų laikotarpiui. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog aplinkybė, kad atsakomybėn patrauktam asmeniui vairuotojo pažymėjimas reikalingas pasirūpinti šeimos nariais, savaime nėra laikytina ypatinga aplinkybe, sudarančia pagrindą netaikyti šios poveikio priemonės. Nuteistojo interesai išvengti tam tikrų neigiamų padarinių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-222/2018). Apie tai, kad turi senyvo amžiaus tėvus, kad jo tėvas serga, taip pat kad reikia rūpintis anūkais, J. B. žinojo dar prieš sėsdamas neblaivus už vairo, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo. Į šias aplinkybes teismas atsižvelgė parinkdamas specialiosios teisės atėmimo terminą, tačiau bet kuriuo atveju jos nesudaro pagrindo visiškai netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Be to, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Čia atkreiptinas dėmesys, kad už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Taigi skirti mažesnio už BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų teisės atėmimo terminą nagrinėjamu atveju, įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, nėra jokio teisinio pagrindo.
Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Dėl turto konfiskavimo.
Bylos duomenimis automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamojo sutuoktinei I. B., teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobilis yra įgytas santuokos metu, taigi laikytinas bendrąja jungtine nuosavybe. Iš teisme duotų kaltinamojo ir laiduotojos I. B. paaiškinimų matyti, kad automobiliu nuolat naudojosi kaltinamasis ir sutuoktinės leidimo norint pasinaudoti automobiliu jam nereikėjo, pati I. B. teisių vairuoti transporto priemones nėra įgijusi. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. To paties straipsnio 4 dalies 3 punktas numato galimybę konfiskuoti ir kaltininko šeimos nariui priklausantį turtą. Kita vertus, pagal LAT formuojamą praktiką, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas paliekamas teismo nuožiūrai (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Byloje nustatyta, kad J. B. yra neteistas, taip pat jis nebaustas administracine tvarka. Jo vairavimo stažas didesnis nei 39 metai, per visą teisių turėjimo laikotarpį kaltinamasis nėra pažeidęs KET reikalavimų, kas teigiamai apibūdina jį kaip eismo dalyvį, jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi ir kritiškai vertina savo veiksmus, jaučia gėdą prieš šeimos narius, jis padarė tinkamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta, jis yra pensininkas, rūpinasi senyvo amžiaus tėvais, jo tėvas turi sveikatos problemų, sutuoktinei yra nustatytas neįgalumas, ji niekur nedirba, kaltinamasis padedamas sutuoktinės padeda vaikams, rūpinasi anūkais, automobilis yra jų šeimos turtas, ir nors žmona nurodė neturinti teisių vairuoti transporto priemones, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo turto konfiskavimui. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad automobilio konfiskavimas šiuo atveju neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas netaikytinas.
Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 14, 16), taikytinas iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 56, 57) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 59) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
J. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį I. B. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (mėnesiams) be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti J. B. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. birželio 28 d.
J. B. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
J. B. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Prokuroro 2019 m. kovo 6 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Renault Megane Scenic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti J. B., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti I. B., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.