Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, išnagrinėjusi M. J. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. vasario 24 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu M. J. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą, buvo nubaustas subendrinta 3500 Lt (1013 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams.

2017 m. kovo 31 d. teisme gautas M. J. prašymas, kuriuo jis prašo sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodo, kad specialiosios teisės turėjimas palengvintų darbo funkcijų atlikimą, padidėtų jo atlyginimas, taip pat galėtų vežioti savo pirmoką sūnų į mokyklą ir treniruotes, bei nėščią žmoną.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Pažymėtina, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame nėra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo galimybė, tačiau Administracinių nusižengimo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl nagrinėjamu atveju taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos.

ATPK 329 straipsnyje yra nustatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Įstatymų leidėjas numatė, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas) gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Pagal šią normą galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą yra nuobaudą paskyrusio organo (pareigūno) teisė, bet ne pareiga. Kadangi minėtos normos taikymas yra vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją vykdyti, todėl minėta norma asmens atžvilgiu gali būti taikoma tik tada, kai teismas turi pagrindą manyti, kad net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. J. nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę ir stabdomas nestojo policijos pareigūnams, kurie buvo tarnybiniu automobiliu su įjungtais specialiaisiais signalais, nepakluso teisėtiems pareigūnų nurodymams, susidūrė su priekyje sustojusiu ir sulaikymo operaciją vykdžiusiu automobiliu VW Passat, nuvažiuodamas iš eismo įvykio vietos nedavė kelio ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu automobiliu Ford Focus, o šis nuo smūgio atsitrenkė į priešpriešiais atvažiuojantį automobilį BMW. Eismo įvykio metu automobilio Ford Focus vairuotojui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaip matyti, M. J. apgadino net tris svetimus automobilius, autoįvykių metu jo padaryta žala siekė daugiau nei tris tūkstančius eurų, bei buvo nežymiai sutrikdyta Ford Focus automobilio vairuotojo sveikata. Dėl minėto įvykio kaltę M. J. pripažino tik iš dalies, padarytos žalos neatlygino. Nors M. J. atitinka formaliuosius reikalavimus nurodytus ATPK 329 straipsnyje (yra praėję pusė specialiosios teisės atėmimo termino, teisės atėmimo laikotarpiu naujų teisės pažeidimų nepadarė), tačiau iš 2017 m. balandžio 4 d. pateikto išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad M. J. tuoj po nutarimo priėmimo 2015-02-24, jau 2015-03-02 vėl padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas rodo jo itin neatsakingą požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi, visišką nepagarbą socialinėms normos, kuriomis siekiama užtikrinti eismo saugumą bei neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Vertinant M. J. nurodytas aplinkybes, susijusias su jo darbine veikla bei šeimyninėm aplinkybėm nesudaro pagrindo išimties tvarka sutrumpinti nuobaudos terminą, kadangi pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. P-756-91/2008, Nr. N-1-1571/2007). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, Nr. N444-633/2011).

Teismo nuomone, galima sutrumpinti teisės vairuoti atėmimo terminą tik drausmingiems vairuotojams, nedarantiems KET pažeidimų, tai yra tik tiems, kurie nedaro kitokio pobūdžio KET pažeidimų. Remiantis ATPK 20 straipsniu, administracinės nuobaudos tikslai yra nubausti asmenį, jį auklėti, kad toliau laikytųsi įstatymų ir gerbtų bendro gyvenimo normas, taip pat sulaikyti jį ir kitus asmenis nuo teisės pažeidimų darymo. Administracinės nuobaudos, kaip administracinio poveikio priemonės, vienas iš tikslų – kovoti su teisės pažeidimais, todėl tam tikri negatyvūs, nepalankūs nubaustam asmeniui padariniai, atsirandantys jas taikant, yra ne tik neišvengiami, bet tuo pačiu ir būtini, nes priešingu atveju nuobaudos būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus pažeidėjo, nei kitų asmenų, tai yra neatliktų savo prevencinio vaidmens.

M. J. ypatingų, išskirtinų aplinkybių, kodėl jam būtina sutrumpinti teisės vairuoti atėmimą, nenurodė. Išvados, jog nuobaudos tikslai jo atžvilgiu jau pasiekti, daryti negalima. Esant nurodytoms aplinkybėms, M. J. prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu, teismas

nutaria:

M. J. prašymą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.