- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-07-02
- Bylos Nr.
- 1A-372-1072/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05727-2024-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Eglė Venckienė, Valerij Lauš
- Nuteistasis
- O. B.
- Advokatai
- Petras Ragauskas
- Kategorijos
- 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.6Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
- 2.4.6.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valerijaus Laušo (Valerij Lauš), Dariaus Prankos ir Eglės Venckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jono Selilionio (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo O. B., padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos Z. Č. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.
O. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta 5 (penkis) mėnesius (nuo 2024 m. vasario 22 d.) naudotis teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones ir konfiskuotas jam priklausantis ir perduotas saugoti, 1 320 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų dvidešimties eurų) vertės automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
O. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, specialios teisės sustabdymą – nuspręsta palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Pratęstas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. vasario 22 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės į automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimas iki nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. O. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pripažinus jį padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pasireiškusią tuo, kad jis, 2024 m. vasario 13 d. apie 13.08 val., Švenčionių r. sav., kelio Utena–Kaltanėnai–Švenčionys 55-ame kilometre vairavo jam priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija 1,81 promilės.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu prokuroras Jonas Selilionis prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendį dalyje dėl BK 68 straipsnio taikymo, t. y. vadovaujantis BK 68 straipsniu, O. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams. Nuosprendžio likusioje dalyje prašo nekeisti.
2.1. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti O. B. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones mažesniam nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytam minimaliam terminui – penkiems mėnesiams yra aiškiai per trumpas, neatitinkantis padaryto nusikaltimo pavojingumo. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo savo sprendimo, nenurodė, kokios išimtinės nusikaltimo padarymo ar O. B. apibūdinančios aplinkybės nulemia, jog skirtinas mažesnis už minimalų draudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas.
2.2. Prokuroras pažymi, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Šiuo atveju, pasak prokuroro, teigiamas kaltininko asmenybės įvertinimas buvo pagrindas atleisti O. B. nuo baudžiamosios atsakomybės ir susijusių padarinių – teistumo ir bausmės, tačiau tai nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.
2.3. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad O. B. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas už šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, neabejotinai keliantį itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. O. B. buvo nustatytas vidutinis girtumas (1,81 promilės), daugiau nei keturis kartus viršijantis leistiną normą, ir nors jokia žala padaryta nebuvo, tačiau ši aplinkybė įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu patvirtindamas, kad vien tik pati veika gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Vertindamas O. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumą, prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas mažesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnį, už kurio padarymą, be kita ko, privalomai skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Baudžiamoji atsakomybė suvokiama kaip kraštutinė priemonė (ultima ratio), kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti, todėl asmenų, traukiamų administracinėn atsakomybėn, ir asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti. Taigi, įvertinus O. B. neteisėtus veiksmus, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones penkių mėnesių terminas yra ženkliai per trumpas ir neproporcingas jo neteisėtų veiksmų pavojingumui. Šiuo atveju, jokių išimtinių aplinkybių, kurios nulemtų mažesnį už minimalų minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, nenustatyta.
2.4. Prokuroro teigimu, O. B. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas pareigūnų Švenčionių r. sav., tvyrant rūkui, įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad kelio danga šlapia, kelkraštis padengtas privažinėtu apšalusiu sniego sluoksniu. O. B. buvo sustabdytas policijos pareigūnų pakankamai toli nuvažiavęs nuo darbovietės, darbo dienos viduryje, kelyje, kur gali būti pakankamai intensyvus eismas, automobilį vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,81 promilės neblaivumas. Tokie lengvabūdiški O. B. veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, jis rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Taip pat O. B. apklausos metu nurodė, kad jam automobilyje išgėrus 0,5 l talpos butelį brendžio, grįžo į savo darbo vietą, kur buvo darbo metu pastebėtas neblaivus. Skundžiamame nuosprendyje, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, motyvuojama, kad kaltinamasis įgijęs aukštąjį išsilavinimą, ilgą laiką dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) pasirodymas darbe esant neblaiviam turi būti vertinama ne kaip aplinkybė, kad asmeniui turi būti skiriama trumpesnė nei numatyta įstatyme baudžiamojo poveikio priemonė, o kaip tik rodo itin cinišką jo požiūrį tiek į alkoholio vartojimą, tiek ir į jį supančią aplinką bei atsižvelgiant į darbo pobūdį – visišką abejingumą aplinkinių sveikatai ir gyvybei. Taigi, pirmosios instancijos teismas, nustatant skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės trukmę, neteisingai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, todėl uždrausti vairuoti transporto priemones mažesniam už minimalų, net ANK numatytą terminą, yra visiškai nepagrįsta. Aplinkybės, kad asmuo dirbo (duomenys neskelbtini), turi sveikatos problemų, negali būti laikomomis pagrindu nukrypti nuo teismų praktikos analogiškose bylose. Tai, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels tam tikrus nepatogumus, kaltininko patiriami sunkumai nuvykti į darbą, paprastai, nelaikytini pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, rūpinantis savo artimaisiais, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių veiksmų, kurie galėtų lemti šios specialios teisės netekimą, todėl turi būti nustatytas adekvatus jo padarytam nusikaltimui specialiosios teisės vairuoti atėmimo terminas – vieneri metai šeši mėnesiai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į apeliacinį skundą atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės O. B. gynėjas advokatas Petras Ragauskas prašo atmesti prokuroro apeliacinį skundą.
3.1. Atsiliepime pažymima, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog O. B. per ilgą vairuotojo stažą anksčiau nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, o vienintelis pažeidimas, už kurį jis turi galiojančią administracinę nuobaudą – vairavimas neprisisegus saugos diržų, paskirta bauda buvo sumokėta. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas akcentavo ir tai, jog nenustatyta, kad O. B. važiuodamas būtų vingiavęs, išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą ar kad dėl kitų priežasčių pareigūnai būtų atkreipę į jį dėmesį. Taigi, gynėjo advokato teigimu, teismas įvertino, kad realus pavojus kaltinamojo veiksmais nebuvo sukeltas, t. y. kad pavojus buvo tik potencialus. Atsiliepime sutinkama, tai nereiškia, kad nėra pagrindo taikyti O. B. poveikio priemones ir kartu pažymima, kad šiuo požiūriu aktualus yra ne vien teismo akcentuotas mažesnis objektyvus padarytos veikos pavojingumas, nei jis būtų tuo atveju, jei kaltinamasis nebūtų gebėjęs automobilio vairuoti tiesiai ir laikantis savo eismo juostos ar kitaip keliant tiesioginį pavojų eismo dalyviams bei turtui.
3.2. Kita vertus, gynėjas advokatas nesutinka su apeliaciniame skunde dėstoma pozicija, kad teismas negalėjo skirti uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminui, kuris yra mažesnis nei privalomai skirtinas padarius administracinį nusižengimą. Skunde akcentuojama ANK numatyta minimali vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmė yra tik sąlyginė, nes, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalis nuostatomis, ši poveikio priemonė gali būti skiriama žemiau nei minimali sankcijoje numatyta riba arba apskritai neskiriama. Taip pat pažymėtina, kad administracinių nusižengimų teisenoje pagal numatyta alternatyvi eismo saugumą užtikrinanti poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Todėl, pasak gynėjo advokato, šias aplinkybes ignoruojantis šių panašių baudžiamojo ir administracinio poveikio priemonių termino sulyginimas yra pernelyg skubotas.
3.3. Atsiliepime taip pat pažymima, kad pagal BK 67 straipsnį teismas apskritai gali neskirti baudžiamojo poveikio priemonių ir jų skyrimo ar neskyrimo klausimas priskirtas teismo diskrecijai. Kaip matyti iš kasacinio teismo praktikos, BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialiąja teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį, uždraudimas naudotis specialiąja teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Šios priemonės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Atsižvelgiant į tai, jei teismas šios baudžiamojo poveikio priemonės galėjo visai neskirti, logiška, kad jis gali priemonę paskirti trumpesniam terminui nei numatytas minimumas. Pats faktas, jog teismas ne atsisakė taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, o ją pritaikė trumpesniam terminui nei nominali apatinė riba, patvirtina teismą ieškojus teisingo sprendimo, kurį lėmė balansas tarp deramo poveikio kaltinamajam užtikrinimo ir proporcingumo bei teisingumo siekio.
3.4. Atsiliepime gynėjas advokatas nurodo, kad baudžiamojo poveikių priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tuo tarpu bausmės, vadinasi, ir baudžiamojo poveikio priemonių, paskirtis BK 41 straipsnio 2 dalyje apibūdinama penkiais uždaviniais. Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas O. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, patvirtino, jog įvertinus visas bylos aplinkybes yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl taikyti papildomas priemones, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punkte nurodytų uždavinių įgyvendinimo, nebėra poreikio. Taigi, gynėjo advokato teigimu, O. B. taikomomis baudžiamojo poveikio priemonėmis faktiškai galėtų būti siekiama jį nubausti ir / arba užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tai suponuoja pareigą teismui skirti tokią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam būtų pagrįsti bei įgyvendinami. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į jos tikslus, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes. Tai reiškia, jog uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti motorines transporto priemones taikymas ir jo trukmė iš esmės sietina su padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumu. Prokuroras skunde nenurodo jokių individualių O. B. padarytą veiką arba asmenybę apibūdinančių aplinkybių, kurios paneigtų nuosprendyje išdėstytus argumentus. Prokuroras remiasi tik tipiniu veikos – vairavimo apsvaigus nuo alkoholio – vertinimu, bet toks vertinimas nedera su bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių individualizavimo reikalavimu, kylančiu iš teisingumo principo.
3.5. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad tikslina pirmosios instancijos teisme žodžiu nurodytus O. B. sveikatos sutrikimus, kurie apsunkina jo galimybes dalyvauti socialiniame gyvenime, darbinėje veikloje ir teikia medicininius dokumentus, iš kurių matyti, kad jam būdingi judėjimą ribojantys ir fizinio krūvio netoleravimą skatinantys sveikatos sutrikimai, kaip greitas nuovargis, galvos svaigimas, mirgėjimas akyse, dažnas širdies plakimas, turima stuburo patalogija, skausmas judant nugaros dalyje, skausmas ir judėjimo apribojimas kairiajame peties sąnaryje, skausmas kvėpuojant, dešiniojo klubo sąnario judesių apribojimas ir kt. Be kita ko, O. B. yra šlubas dešine koja, apribotas jo dešinio klubo sąnario judėjimas ir kitos pridėtuose medicininiuose dokumentuose nurodytos diagnozės. Gynėjas advokatas atkreipia dėmesį ir į po nuosprendžio priėmimo įvykusius pokyčius – O. B. darbovietės pasikeitimą ir su tuo susijusias laiko sąnaudas kelionei į darbą ir iš jo, kadangi dirba (duomenys neskelbtini), o gyvena (duomenys neskelbtini), jo kelionė viešuoju transportu į darbą ir iš darbo trunka apie 4 valandas per dieną, dalį atstumo reikia įveikti pėsčiomis, kas atsižvelgiant į pirmiau nurodytą sveikatos būklę O. B. yra labai sunku.
3.6. Atsiliepime pažymima, kad O. B. puikiai supranta, jog sunkumai yra sąlygoti jo paties padarytos veikos, todėl priima kaip pagrįstą bausmę, tačiau atsižvelgiant į aplinkybes, susijusias su darbu ir sveikatos būkle, nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonės trukmė yra visiškai pakankama baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti ir jos didinimas, kaip prašoma prokuroro skunde, nederėtų su teisingumo ir proporcingumo principais.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės O. B. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu prokuroras atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą O. B. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir faktinių aplinkybių neginčija, skunde keliamas tik už nusikaltimo padarymą O. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl skundžiamo nuosprendžio pagrįstumo bei teisėtumo tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. spręs, ar pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai nustatė paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą.
6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį bei apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat pirmosios instancijos teismo skundžiamo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje tinkamai neįvertintos aplinkybės, reikšmingos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones skyrimui. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones mažesniam nei minimalus baudžiamajame įstatyme numatytas vienerių metų terminas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, pakeičiant nuosprendžio dalį, kuria O. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones penkiems mėnesiams (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).
7. Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Tai, kad asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemones. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus. Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-1073/2019).
8. Kaip teisingai pažymima ir gynėjo advokato atsiliepime, BK
67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tačiau šio straipsnio 2 dalis leidžia baudžiamojo poveikio priemones taikyti ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui BK VI skyriuje numatytais pagrindais. Asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamojo poveikio priemonė skiriama vadovaujantis šių priemonių prevencine paskirtimi. Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą šios kategorijos bylose (dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, derinant ją su turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemone (priemonėmis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).
9. Šioje byloje ginčo dėl pačios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones, pritaikymo atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės O. B. nėra. Prokuroras nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo nustatytu šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminu. Prokuroro nuomone, vienerių metų šešių mėnesių uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas atitiktų O. B. asmenybę ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.
10. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai yra skiriamas nustačius, kad kaltininkas KET pažeidė itin šiurkščiai ar jas toliau sistemingai pažeidinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Be to, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemones skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, itin svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Pažymėtina, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, įtvirtino baudžiamąją atsakomybę.
11. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje aptardamas O. B. atsakomybės individualizavimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad O. B. padarė netiesiogine tyčia vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, sustabdytas policijos pareigūnų taip pat neneigė, kad vairuoja neblaivus, sutiko su alkoholio kiekio matuokliu nustatytu tikrinimo rezultatu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę neblaivus, kėlė pavojų ne tik kitų eismo dalyvių, bet ir savo sveikatai ar gyvybei, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nenurodoma, jog kaltinamojo vairuojamas automobilis būtų važiuodamas vingiavęs, išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą ar kad dėl kitų priežasčių pareigūnai būtų atkreipę į jį dėmesį, nurodė, jog realus pavojus kaltinamojo veiksmais nebuvo sukeltas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad kaltinamasis supranta savo veikos pavojingumą, išgyvena dėl savo poelgio, dėl to jaučia gėdą, padarė tinkamas išvadas ir alkoholio visiškai nevartoja, iki šiol nusikalstamų veikų nebuvo padaręs ir nebuvo nubaustas už nusižengimus, padarytus esant neblaiviam, turi galiojančią administracinę nuobaudą už vairavimą neprisisegus saugos diržu, tačiau šis pažeidimas nepriskiriamas prie šiurkščių teisės pažeidimų, byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis būtų piktnaudžiavęs alkoholiu, kaltinamasis ilgą laiką turi teisę vairuoti transporto priemones (nuo (duomenys neskelbtini) m.) ir iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo panašių atvejų nebuvo. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į O. B. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nurodė, kad jis įgijęs aukštąjį išsilavinimą, ilgą laiką dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamajam nustatytas promilių kiekis ne itin žymiai viršija minimalų kiekį, kuriam esant numatyta baudžiamoji atsakomybė, apylinkės teismas vertino, kad O. B. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, o ne nulemta jo gyvenimo būdo. Taip pat skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad O. B. nurodė turintis sveikatos problemų – patyręs širdies miokardo infarktą, jam atliktos dvi širdies šuntavimo operacijos, susidėvėjęs klubas ir pažeisti du stuburo slanksteliai, dėl kurių apsunkintas jo judėjimas, jam sunku nueiti didesnius atstumus. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į O. B. charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ir padarė atitinkamas išvadas, galima pasitikėti O. B. ir vertinti, kad ateityje jis nepadarys nusikalstamų veikų, į nustatytą promilių kiekį, darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, taikymas nors ir minimaliam įstatyme nustatytam vienerių metų terminui būtų neproporcingas, nes dėl tokio suvaržymo, atsižvelgus į O. B. sveikatos būklę ir amžių, ilgam laikui būtų apribotas jo socialinis gyvenimas, žymiai sumažėtų galimybių įsidarbinti, be to, pats baudžiamasis procesas O. B. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, sprendė, kad O. B. skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminas nustatomas trumpesnės trukmės nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus terminas – penki mėnesiai.
12. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojo poveikio priemonės padeda įgyvendinti bausmės paskirtį paskirtį, atlieka prevencinę funkciją laidavimo instituto taikymo atveju, todėl sistemiškai aiškinant baudžiamąjį įstatymą, teisėjų kolegijos vertinimu, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos galėtų būti taikomos ir individualizuojant asmeniui skiriamą baudžiamojo poveikio priemonę. Vis gi nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, skirdamas O. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausdamas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones mažesniam nei minimalus baudžiamajame įstatyme numatytas vienerių metų terminas, nenurodė tam teisinio pagrindo, kas laikytina baudžiamojo įstatymo taikymo klaida. Kita vertus, apeliacinio teismo vertinimu, byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių O. B. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos galėtų būti taikomos.
13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad O. B. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam nustatytas laidavimo terminas pagal BK 40 straipsnio 4 dalį yra minimalus, laidavimas paskirtas be užstato, taigi iš esmės jis nepatyrė jokių griežtesnių suvaržymų. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro pozicija, jog paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, taikymo terminas yra ne tik ženkliai per trumpas ir neproporcingas, bet ir nepakankamai efektyvus, siekiant paveikti O. B., kad jis ir ateityje laikytųsi įstatymų normų ir daugiau nenusikalstų. Priešingai nei atsiliepime akcentuoja gynėjas advokatas, nustačius mažesnį nei minimalus uždraudimo naudotis specialia teise terminą, nebūtų pasiektas aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės prevencinis tikslas – sulaikyti kaltininką ir kitus asmenis vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.
14. Vertinant O. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pavojingumą, pažymėtina, kad jis padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta 1,81 promilių etilo alkoholio koncentracija, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas ANK, bet pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Visų pirma, priešingai nei teigiama gynėjo advokato atsiliepime, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, O. B. padarytų veiksmų neprivalėjo gretinti su ANK numatytais administraciniais nusižengimais, pagal kuriuos už panašaus pobūdžio, bet mažiau pavojingus administracinius nusižengimus skiriamas specialiosios teisės atėmimas ANK numatyta minimali vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmė, kuri, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalis nuostatomis, ši poveikio priemonė gali būti skiriama žemiau nei minimali sankcijoje numatyta riba arba apskritai neskiriama, o taip pat tai, kad administracinių nusižengimų teisenoje numatyta alternatyvi poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, teismas vadovaujasi tik baudžiamojo įstatymo nuostatomis, ir vien tai, kad ANK yra numatytas vienodas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, kuris gali būti trumpinamas ar iš viso neskiriamas, ar įtvirtintos alternatyvios poveikio priemonės, neįpareigoja teismo pagal tai derinti skiriamą baudžiamojo poveikio priemonę. Iš bylos aplinkybių matyti, kad O. B., būdamas neblaivus, už automobilio vairo sėdo sąmoningai, nesant išskirtinio būtinumo. Nors įstatymų leidėjas, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą, kai nustatyta 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, akivaizdu, jog tokiu sąmoningai neatsakingu savo elgesiu O. B., vairuodamas transporto priemonę žiemos laikotarpiu, esant sudėtingoms eismo sąlygoms – tvyrant rūkui ir esant šlapiai kelio dangai, kai kelkraštis padengtas apšalusiu sniego sluoksniu, dienos metu – apie 13.08 val., krašto kelyje, kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ar turtui. O. B., būdamas neblaivus, automobilį vairavo tol, kol policijos pareigūnai krašto kelyje sustabdė patikrinimui jo vairuojamą automobilį, ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta didesnių tokio neatsakingo vairavimo pasekmių. Vertinat O. B. asmenybę, į kurias atsižvelgė pirmosios instancijos teismas ir kurios aptartos šio nuosprendžio 11 dalyje, kurių apeliacinės instancijos teismas nebekartoja, pažymėtina, kad O. B. asmenybė charakterizuojama teigiamai, tačiau šios aplinkybės gali būti reikšmingos tik sprendžiant klausimą dėl jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo BK 68 straipsnyje įtvirtintos sankcijos ribose. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą bei O. B. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, pritartina prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytai pozicijai ir sankcijos ribose skirtinos trukmės specialios teisės atėmimas šiuo atveju yra būtinas, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti O. B. nuo panašaus pobūdžio veikų darymo. Tuo tarpu priešingas teismo sprendimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui bei sudarytų sąlygas pakartotiniam nusikalstamas veikas padariusio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio.
15. O. B. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek jo gynėjo advokato atsiliepime į apeliacinį skundą, prašydamas palikti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą mažesnį nei minimalų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą nurodo, jog ši speciali teisė jam yra reikalinga dėl turimų sveikatos problemų ir po nuosprendžio priėmimo pasikeitusia aplinkybe dėl darbovietės pakeitimo. Šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė tai įrodančius duomenis. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės nelemia būtinybės skirti uždraudimą naudotis specialiąja teise mažesniam nei BK 68 straipsnyje įtvirtintas minimalus vienerių metų laikotarpis. Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas ilgesniam negu skundžiamu nuosprendžiu paskirtam penkių mėnesių laikotarpiui sukels pažeidėjui tam tikrų nepatogumų, tačiau aplinkybės, susijusios su sunkumais, patiriamais vykstant į darbovietę ar su apsunkintu judėjimu vietovėse be transporto priemonės, paprastai yra nustatomos daugumoje šios kategorijos baudžiamųjų bylų, ir nėra laikytinos išskirtinėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad O. B. gyvenamoji vieta yra nutolusi vos (duomenys neskelbtini) km atstumu nuo traukinių stoties, iš kurios gana dažnai vyksta traukiniai maršrutu (duomenys neskelbtini), todėl nėra apsunkintas susisiekimas su nauja O. B. darboviete. Be to, O. B. darbinės funckijos nėra išimtinai susietos su teisės vairuoti transporto priemones reikalingumu, jis turi pajamų šaltinį, todėl savo nuvykimui į darbovietę ar kitais asmeniniais ar artimųjų giminaičių tikslais gali pasinaudoti kitais būdais (taksi ar pavežėjų paslaugomis, kitų asmenų pagalba ir pan.). Atkreiptinas dėmesys, kad O. B. nurodomos aplinkybės, susijusios su sveikatos būkle, egzistavo dar iki jam padarant nusikalstamą veiką ir jam buvo žinomos, t. y. jis aiškiai suvokė, jog specialios teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra reikalingas net ir pakeitus darbovietę į esančią (duomenys neskelbtini) mieste, turi įtakos ne tik asmeniškai jam pačiam, bet ir jo šeimos nariams, tačiau atitinkamos aplinkybės nuo nusikalstamo veikimo nesulaikė bei neprivertė susimąstyti apie ateityje galinčias kilti neigiamas pasekmes. Aukštesniojo teismo vertinimu, tenkinus O. B. advokato prašymą ir paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nustatytą uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą, priešingai nei nurodo gynėjas advokatas, būtų pažeistas teisingumo principas, asmeniui galimai susiformuotų tam tikras nebaudžiamumo jausmas. Šios bylos kontekste yra svarbus ir visuomenės interesas bei siekis užtikrinti, kad šiurkščius ir pavojingus KET pažeidimus darantiems asmenims kuo ilgiau būtų apribota teisė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones bei uždrausta dalyvauti eisme, taip siekiant apsaugoti kitų asmenų turtą, sveikatą ir gyvybę.
16. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes bei teismų suformuotą praktiką, teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad paskirta mažesnė nei minimali baudžiamosios poveikio priemonės trukmė nėra proporcinga padarytos veikos ir O. B. asmenybės pavojingumui, todėl turėtų būti griežtinama. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones vienerių metų šešių mėnesių terminui, kuris yra mažesnis už BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą vidurkį. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą nusikalstamą veiką, tiek ir charakterizuojančių O. B. asmenybę, susijusių tiek su jo sveikatos būkle, tiek su aplinkybe dėl darbovietės pasikeitimo, visuma leidžia pagrįstai manyti, kad BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamųjų poveikio priemonių paskirtis ir prevenciniai tikslai bus pasiekti paskyrus minimalų terminą, t. y. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų terminui, kuris nebus pernelyg griežtas ir nepagrįstai nevaržys O. B. teisių labiau, negu tai būtina baudžiamojo įstatymo tikslams pasiekti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1dalimi, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jono Selilionio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendį dalyje dėl O. B. (O. B.) paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimo pakeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. vasario 22 d.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.