- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- e2YT-4249-1141/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, G. M., Z.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, G. M. ir Z. (Z.) V.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja A. K. (toliau – ir pareiškėja) 2024 m. vasario 29 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas H. V. (mirties data (duomenys neskelbtini)) priėmė ir valdė 1/2 dalį palikimo po savo sutuoktinės D. V. mirties ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas H. V. po savo sutuoktinės D. V. mirties per nustatytą terminą dėl įstatymų nežinojimo nepadavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau ir toliau rūpinosi jų bendru turtu.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos D. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį D. V. paliktojo turto priėmimą valdyti. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime nurodė, kad dėl paveldėjimo valstybės vardu po H. V. ir D. V. mirties niekas nesikreipė, prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo Z. (Z.) V. atsiliepime prašė pareiškimą tenkinti. Suinteresuotas asmuo G. M. atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja dėl tėvų surašyto testamento ir jokių pretenzijų į tėvų turtą neturi, pareiškėja yra jai sumokėjusi piniginę kompensaciją už turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos tėvai H. V. ir D. V. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokos metu susilaukė trijų vaikų: G. M., Z. V. ir A. K. Pareiškėjos mama D. V. (toliau – ir palikėja) (duomenys neskelbtini) mirė, tai patvirtina prie pareiškimo priedų pridėtas medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). H. V. po palikėjos mirties ir toliau rūpinosi visu likusiu turtu: žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiais adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Turtas). H. V. po palikėjos mirties pradėjo valdyti 1/2 dalį palikėjos Turto. Pareiškėjos tėvai 2019 m. birželio 19 d. buvo sudarę bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo susitarė, jog kiekvienas iš sutuoktinių pragyvenęs kitą sutuoktinį, savo Turto dalį palieka kitam sutuoktiniui, o mirus sekančiam sutuoktiniui visas Turtas paliekamas pareiškėjai. Pareiškėjos tėvas H. V. (duomenys neskelbtini) mirė, tai patvirtina prie pareiškimo priedų pridėtas medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos tėvas H. V. po palikėjos mirties laiku nepadavė notarų biurui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau ir toliau gyveno minėtame Turte, jį paržiūrėjo, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas ir naudojosi name esančiais daiktais. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po palikėjos mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.
6. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. V. po savo žmonos D. V. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė 1/2 dalį palikimo, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjos paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos A. K. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)) po savo sutuoktinės D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė 1/2 dalį palikimo, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjos A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.