Kauno apygardos teismo nutartis

2016-02-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-241-498/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-17
Bylos Nr.
1S-241-498/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Olegas Šibkovas (pirm.), Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
L. J.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-241-498/2016
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Olego Šibkovo, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Daivos Jankauskienės rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo L. J. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. gruodžio 7 d. nutarimą Nr. 93-1007 taikyti nuteistajam L. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2013-12-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d. – 6 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 (1) str. paskirta bausmė sumažinta 1/3, paskirta bausmė - 4 metai laisvės atėmimo. BK 67 str. 3 d., 68 str. pagrindu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise ir uždrausta 3 metus vairuoti kelių eismo transporto priemones.

Bausmės pradžia – 2013-07-03, bausmės pabaiga – 2017-07-03.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2015-12-07 nutarimu Nr. 93-1007 nutarta taikyti L. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam L. J. lygtinį paleidimą.

Šalies argumentai

Nuteistasis L. J. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nuteistasis skunde nurodo, kad pagal „OASvs“ metodika, pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, vertinimo rezultatas yra 15 balų. Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į komisijos skirtas jam atliktas rekomendacijas, kurios sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo metu yra atlikęs du metus ir šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės, liko vieneri metai ir šeši mėnesiai t. y. yra atlikęs daugiau nei 1/2 savo bausmės. Taip pat skunde nurodo, kad per bausmės atlikimo laiką jo požiūris į gyvenimą pasikeitė, išėjęs į laisvę bus priimtas dirbti Neveronyse.

L. J. nurodo, kad savaitgalio dienoms grįžta namo, jokių pažeidimų per išvykimo laiką nepadaro. Nuo pat atvykimo į pataisos namus nesilaiko nuteistųjų subkultūros, mokosi Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre, vasaros laikotarpyje dirbo VĮ “Mūsų amatai“ ekspeditoriumi, taip pat dirbo neatlygintinai visuomeniniais pagrindais, priteistą moralinę žalą moka kiekvieną mėnesį.

Taip pat nuteistasis skunde teigia, kad santykiai su šeima yra geri, ruošiasi kurti savo šeimą. Nurodo, kad lygtinis paleidimas, tai nereiškia, kad yra laisvas laisvėje, tai galimybė jam greičiau integruotis į visuomenę ir stengtis būti geru Lietuvos Respublikos piliečiu.

Atsiliepimas

Atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. J. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. J. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad L. J. priklauso žemos rizikos grupei – 15 balų. Be to, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat yra reikšminga pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad jo elgesys atliekant bausmę ir kitos nustatytos aplinkybės bei Komisijos išsakyta nuomonė patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad L. J. nustatyti kriminogeniniai veiksminiai tokie kaip mąstymas ir elgesys, lėšų tvarkymas ir pajamos. Neišmokėtas ieškinys ir nestabili finansinė padėtis yra didinantis rizikos faktorius. Todėl nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai kelia abejones dėl nuteistojo pasiruošimo kurti savo gyvenimą laisvėje teisėtais būdais ir priemonėmis. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, L. J. bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, t. y. du kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, iš jų vieną kartą bustas drausmine tvarka už padarytą grubų pažeidimą – uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą ir laikymą.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad BVK 157 straipsnis neįpareigoja teismą lygtinai paleisti asmenis, kurie atitinka formalius lygtinio paleidimo kriterijus, o tik tuos kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis bausmę atlieka už nusikaltimą, kurio pasekmės yra negrįžtamos. Taigi nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma, bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą.

Įvertinus L. J. asmenybę, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nuteistojo dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, mokymasis, socialiniai ryšiai, darbas pataisos namuose, teigiama elgesio korekcija, nėra absoliutus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kadangi pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl ją keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. J. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Olegas ŠibkovasTeisėjai Daiva JankauskienėKęstutis Dargužis