Kauno apygardos teismo nutartis

2020-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-466-594/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-01
Bylos Nr.
1S-466-594/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-466-594/2020Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTASProcesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. M. (toliau – A. M.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. birželio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3 sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo A. M.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. M. nuteistas 2014 m. gruodžio 29 d. Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Sovetsko miesto teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu apeliacine 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi, pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalį, 30 straipsnio 3 dalį, 229.1 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta galutinė 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

1.1. 2017 m. rugsėjo 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Sovetsko miesto teismo nuosprendžiu paskirta bausmė prilyginta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 daliai, 21 straipsnio 1 daliai, 199 straipsnio 3 daliai ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis A. M. paskirta galutinė 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2014 m. gegužės 9 d., pabaiga – 2021 m. lapkričio 9 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2020 m. balandžio 27 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 1 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2020 m. balandžio 27 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Nuteistojo teigimu, skundžiama apylinkės teismo nutartis prieštarauja Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatoms ir Europos žmogaus teisių teismo praktikai bei pažeidžia teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kitus baudžiamosios teisės principus. Apylinkės teismas neįvertino, kad nuteistasis yra padaręs tinkamas išvadas dėl padaryto nusikaltimo ir dėjo pastangas, kad įrodyti pataisos įstaigos darbuotojams, jog yra pasirengęs atlikti dalį bausmės laisvėje. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą „OASys“ metodika, vertinimo rezultatas yra sumažėjęs iki 27 balų, iš kurių 23 balai yra nekintami, kas rodo akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikaltimo riziką. Tačiau, nors nuteistasis ir vykdo visus įpareigojimus, lygtinį paleidimą jam atsisakoma taikyti, o pataisos įstaigos administracija negali konkrečiai nurodyti ką jis turi daryti, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai dar labiau mažėtų. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad ir Seimo Kontrolieriaus įstaiga atlikusi tyrimą, savo išvadoje nurodė, kad OASys metodika neturi tikslaus vertinimo, t. y. nėra nustatyta, kaip tiksliai ir už kokius veiksmus turi būti mažinami rizikos balai.

4.2. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siekia prasmingo užimtumo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą, dirba, nedaro jokių pažeidimų, yra skatintas, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju. Visos šios aplinkybės pagrindžia, kad nuteistasis yra pasirengęs integruotis į visuomenę, tačiau apylinkės teismas į tai visiškai neatsižvelgė. Taip pat nevertino, kad nuteistasis yra ne jauno amžiaus, laikosi tvarkos, turi šeimą, vykdo įpareigojimus, skatintas, o jo likusi neatlikta bausmės dalis yra palyginti nedidelė, t. y. 1 metai ir 6 mėnesiai. Pažymima, kad atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą negali būti esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, taip pat ir nusikalstamos veikos sunkumas, nes šios aplinkybės jau buvo įvertintos teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį.

4.3. Skunde taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai sureikšmino jo buvusius teistumus ir sprendė, kad tai rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti. Nuteistasis pripažįsta savo ankstesnius teistumus, teigia, kad dėl jų padarė išvadas, tačiau pažymėjo, kad lygtinio paleidimo taikymas, vadovaujantis BVK nuostatomis, siejamas išimtinai su nuteistojo pataisos procesu pataisos įstaigoje. Be to, apylinkės teismo akcentuojama maža sumokėta civilinio ieškinio dalis taip pat negali būti pagrindas netaikyti lygtinį paleidimą. Jei būtų taikomas lygtinis paleidimas, nuteistasis turėtų galimybę gauti didesnes pajamas ir didesne dalimi prisidėti prie turimų įsiskolinimų dengimo.

Motyvuojamoji dalis

5. Skundas tenkinamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam A. M., apylinkės teismas, priešingai nei Komisija, nurodė, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, t. y. padarė išvadą, jog A. M. lygtinis paleidimas dar nėra galimas, kadangi jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo. Teismas atkreipė dėmesį, jog nuteistasis bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, anksčiau buvo teistas, bausmės atlikimo metu jo elgesys nebuvo nepriekaištingas – 2 kartus pažeidė nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimus, vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka. Teismas taip pat pažymėjo, jog A. M. pagal gautus vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 11328,77 Eur, tačiau išmokėjo tik 319,02 Eur, socialinio tyrimo išvadoje nustatyti keli kriminogeniniai veiksniai, taip pat nurodoma, kad nuteistasis anksčiau ne visada sugebėjo pasirinkti tinkamas elgesio strategijas ir nors pagal OASys metodiką jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau iš nustatytų 27 balų, 4 balai yra dinaminiai, t. y. dar galintys sumažėti. Motyvuodamas sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą ir lygtinai paleisti A. M., žemesnės instancijos teismas nurodė ir tai, kad neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti sumenkinama. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, t. y. dėl padarytos nusikalstamos veikos jis privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl A. M. neatlikta bausmės dalis dar neleidžia daryti išvados, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas.

8. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi teismui pateiktą medžiagą, Komisijos nutarime bei skundžiamoje nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog priešingai nei sprendė apylinkės teismas, nuteistasis A. M. šioje bausmės vykdymo stadijoje, atitinka tiek formaliuosius, tiek materialųjį lygtinio paleidimo pagrindus. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, Komisija tinkamai įvertino nuteistojo A. M. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei dedamas pastangas mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko pagrįstai sprendė, jog jau įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinį paleidimą. Žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodė formalius ir deklaratyvius savo sprendimą pagrindžiančius motyvus, kurie negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise. Juo labiau, kad remiantis aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis, skaičius, ankstesni teistumai bei likusios neatliktos bausmės dydis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

9. Pritariant Komisijos išvadoms, visų pirma pažymėtina, kad nors A. M. praeityje ir buvo teistas kelis kartus, tačiau paskutinis jo teistumas Lietuvoje buvo 2000 m. Šiuo metu A. M. jau yra atlikęs BVK reikalaujamą bausmės dalį (likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną – 1 metai 6 mėnesiai ir 16 dienų), kas suponuoja išvadą, kad nuteistojo paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl priešingai nei tai skundžiamoje nutartyje nurodo apylinkės teismas, ji negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo bei bausmės tikslų įgyvendinimui. Be to, šiuo metu neatliktos bausmės dalis tik kiek daugiau nei 1 metai, todėl šių duomenų visumoje, sprendžiant A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju sudaro pagrindą manyti, kad A. M. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti apylinkės teismo akcentuojama aplinkybė, kad šiuo metu nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už kelių nusikalstamų veikų padarymą. Kaip pagrįstai pabrėžiama ir skunde, pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje ir nors kartu yra vertinamos ir kitos reikšmingos aplinkybės, tačiau nagrinėjamu atveju, apylinkės teismo akcentuojama aplinkybė dėl nusikalstamų veikų skaičiaus (dvi susiję nusikalstamos veikos), vertinant ją visų teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumoje, nesudaro pagrindo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.

10. Tinkamos A. M. elgesio korekcijos nepaneigia ir žemesnės instancijos teismo akcentuoti nuteistojo pataisos namuose padaryti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimai. Nors teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog padaryti pažeidimai ir skirta drausminė nuobauda rodo, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, tačiau atkreipia dėmesį, jog paskutinį kartą už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą 2019 m. rugsėjo 22 d. nuteistajam drausminė nuobauda nebuvo skirta, buvo apsiribota tik nuteistojo elgesio svarstymu, o tai rodo, kad pažeidimas savo pobūdžiu nebuvo šiurkštus ar pavojingas. Tuo tarpu drausminė nuobauda nuteistajam buvo skirta beveik prieš trejus metus (2017 m. spalio 23 d.), be to, ji buvo panaikinta anksčiau laiko, galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tas faktas, kad nuteistasis pataisos namų vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus bausmės atlikimo metu pažeidė 2 kartus (drausminė nuobauda skirta 1 kartą), savaime neleidžia daryti išvados, jog A. M. požiūris į nustatytų taisyklių laikymąsi yra neigiamas, ir dėl to abejoti nuteistojo galimybėmis laisvėje sėkmingai laikytis probacijos sąlygų. Aukštesnės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys leidžia daryti priešingą išvadą. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, A. M. šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nuo 2019 m. vasario 7 d. jam suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, už sąžiningą darbą, gerą elgesį yra skatintas 3 kartus. Visos šios aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, iš esmės geba laikytis įstatymų ir jam kaip nuteistajam priskirtų pareigų.

11. Nors 2020 m. kovo 23 d. Socialinio tyrimo išvadoje vis dar išskiriami keli A. M. pakartotinį nusikalstamą elgesį galintys paskatinti rizikos veiksniai (mąstymas ir elgesys – momentiškas elgesys, problemų sprendimo įgūdžių stoka, elgesio pasekmių nenumatymas, tikslų nekonkretumas; emocinė gerovė – padidinta savivertė, vienpusiškas savęs vertinimas), tačiau nuteistojo artimi ryšiai su šeimos nariais, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis nebuvimas, teigiama nuteistojo darbinė motyvacija, stebimi tik pozityvūs elgesio pokyčiai, kriminalinio elgesio nuostatų nepalaikymas, gebėjimas laikytis apribojimų ir motyvacija keisti elgesį, socialinių veiksnių, galinčių skatinti jo nusikalstamą veiklą atpažinimas ir situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti vengimas, yra aplinkybės leidžiančios daryti pagrįstą išvadą, kad aptariami kriminogeniniai veiksniai šiuo metu yra pakankamai pakitę ir nelems pakartotinio nusikalstamumo. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, akcentavo nuteistojo požiūrį į savo kaltę, tai, kad jis teisminio nagrinėjimo metu kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino, tačiau pažymėtina, kad kaltės nepripažinimas apskritai nepriskirtinas prie kriminogeninių veiksnių ir tik šis motyvas negali lemti sprendimo netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Be to, kaip matyti iš pateiktų Socialinio tyrimo išvados duomenų, šiuo metu nuteistasis iš esmės suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje, kas neabejotinai didina sėkmingos nuteistojo integracijos į visuomenę tikimybę.

12. Nesutinkant su apylinkės teismo išvadomis svarbu paminėti ir tai, kad nuteistasis rodo iniciatyvą dengti pagal vykdomuosius raštus išieškomas skolas, išreiškė norą dirbti, pataisos įstaigoje buvo įdarbintas ir yra daromi išskaitymai iš gaunamo darbo užmokesčio. Nors šiuo metu padengta tik nedidelė dalis pagal vykdomuosius dokumentus turimų įsiskolinimų, tačiau įvertinus tai, kad nuteistasis dirba ir iš jo darbo užmokesčio yra daromi išskaitymai, tai rodo, kad nuteistasis deda pastangas padengti turimus įsiskolinimus ir tai taip pat teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Atkreiptinas dėmesys, kad minėti įsiskolinimai nėra susiję su nusikalstamomis veikomis, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (2014 m. gruodžio 29 d. Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Sovietsko miesto teismo nuosprendžiu joks civilinis ieškinys iš nuteistojo A. M. nebuvo priteistas), todėl nepadengtos skolos negali būti pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Be to, pažymėtina, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo atveju teismas nutartimi nustato BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytas pareigas. BK 75 straipsnio 2 dalies punktas leidžia teismui paskirti nuteistajam įpareigojimą viso lygtinio paleidimo laikotarpiu dirbti. Paskyrus tokį įpareigojimą lygtinai paleidžiamam asmeniui, jis įpareigojamas dėti maksimalias pastangas ieškant darbo, o suradus jį, tęsti darbinę veiklą, kadangi priešingu atveju teismas gali panaikinti sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ir pasiųsti nuteistąjį atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Taigi, lygtinio paleidimo atveju skyrus A. M. BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą įpareigojimą, be kita ko, bus užtikrinta, kad jis ir toliau gaus stabilias pajamas, iš kurių bus galima daryti išskaitymus ir tokiu būdu užtikrinti jo turimų įsiskolinimų dengimą.

13. Pritariant A. M. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos įvertintina ir tai, kad nuteistasis yra įgijęs prekių žinovo specialybę, jo paties teigimu iki įkalinimo yra dirbęs, pataisos namuose išreiškė norą dirbti, tačiau iš pradžių nebuvo įdarbintas, bet vėliau dirbo kirpėjo padėjėju. Šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbinę veiklą tęstų ir lygtinio paleidimo atveju (pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma). Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo itin teigiamą nuteistojo darbinę motyvaciją, galinčią veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio nuteistojo lygtinio paleidimo atveju. Be to, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nuteistasis aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, kas neabejotinai patvirtina, jog atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, savo laisvalaikį nuteistasis leidžia prasmingai, tobulina laisvėje įgytas žinias, kurios, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neabejotinai jam bus naudingos savo tikslų laisvėje siekiant tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

14. Nesutinkant su apylinkės teismo išvadomis svarbu paminėti ir tai, kad kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų, nuteistojo A. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema - ji atitinka 27 balus, iš kurių vos 4 balai yra dinaminiai, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu nuosekliai mažėja (buvo 31 balas pagal OASys), kas rodo, kad A. M. deda pakankamas pastangas mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Šiame kontekste pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nėra nuteistojo atleidimas nuo bausmės, jis turės laikytis teismo nustatytų įpareigojimų bei koreguoti savo elgesį, tik būdamas ne izoliuotas nuo visuomenės, todėl atsisakyti nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos vien tik šiuo pagrindu, įvertinus aukščiau aptartas jo asmenybę labiau teigiamai charakterizuojamas aplinkybes, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, šiuo metu A. M. atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, apgalvoja savo elgesio pasekmes (nors ir ne visas), turi išsikėlęs tikslus, išėjęs į laisvę planuoja dirbti, nėra duomenų, kad jis vadovautųsi nuteistųjų subkultūros elementais, kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų nestebima, geba formuoti pagarbius santykius su priežiūrą vykdančiais pareigūnais, supranta poreikį laikytis visuomenėje pripažintų elgesio normų. Šių duomenų visuma, skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog šiuo metu A. M. ėmėsi veiksmų atsiribojant nuo neigiamą įtaką jam darančių veiksnių, visą savo dėmesį skiriant prasmingai veiklai pataisos namuose ir savo mąstymo korekcijai išimtinai teigiama linkme.

15. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad teigiamai A. M. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir neizoliuotą nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, priešingai nei skundžiama nutartimi tai sprendė pirmosios instancijos teismas, neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Tokiu būdu neabejotina, kad Komisija, vienbalsiai nutardama taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

16. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartis naikintina ir dėl nuteistojo A. M. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas 2020 m. balandžio 27 d. Komisijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistojo atžvilgiu nustatant atitinkamas probacijos sąlygas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. M. ((duomenys neskelbtini)) skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą: patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3 - ame sektoriuje 2020 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuteistojo A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jį lygtinai paleisti iš pataisos namų.

A. M. ((duomenys neskelbtini)), vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirti pareigas:

- per 15 (penkiolika) dienų nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pradėti dirbti (įsidarbinti) arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir šią pareigą vykdyti per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Albinas AntanaitisEvaldas GražysDaiva Jankauskienė