Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Kuconio, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Alvydo Pikelio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. L. ir V. Š. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. L. nuteistas pagal BK 310 straipsnį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 254 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2 dalis ir 5 dalies 1 punktą, apėmimo būdu subendrintos bausmės, paskirtos pagal BK 310 straipsnį, 180 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4, 6 dalis, prie šios subendrintos bausmės iš dalies pridėta bausmė, paskirta pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir subendrinta bausmė nustatyta – laisvės atėmimas septyneriems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 64 straipsnio 1, 2 dalis, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas septyneriems metams šešiems mėnesiams su 1500 Lt bauda.

V. Š. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 254 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2 dalis ir 5 dalies 1 punktą, bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir kiti asmenys, tačiau dėl jų kasacinių skundų nėra paduota.

Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. liepos 10 d. nutartis, kuria nuteistųjų S. L. ir V. Š. apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjos, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. ir V. Š. nuteisti už tai, kad, veikdami su M. Š., M. K. ir E. G., 2005 m. vasario 6 d., apie 1 val., Plungės r., duomenys neskelbtini, būdami apsvaigę nuo alkoholio, turėdami tikslą įvykdyti plėšimą, pagrobti šaunamąjį ginklą, įsibrovė į S. T. gyvenamąsias patalpas. V. Š. pasakius nukentėjusiajam S. T., kad sugedo automobilis bei reikalinga pagalba, visi penki apgaule įsibrovė į S. T. namą. M. K. sudavus vieną smūgį nukentėjusiajam į krūtinę, S. T. nugriuvo ant žemės, nukentėjusiajam priešinantis, M. K. ir V. Š. laikant prispaustą nukentėjusįjį prie žemės, M. K. ant galvos uždėjo užvalkalą, M. K. ir M. Š. rastais diržais surišo nukentėjusiajam rankas už nugaros ir, taip atėmę galimybę priešintis, reikalavo pinigų bei šautuvo. Reikalaudami pinigų, S. L., V. Š., M. K., E. G. ir M. Š. nukentėjusiajam sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas ir padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o po to pagrobė nukentėjusiojo turto už 1456,70 Lt. Be to, jie, įsibrovę į S. T. gyvenamąsias patalpas, pavartoję fizinį smurtą prieš S. T., pagrobė šaunamąjį ginklą - Rusijos gamybos lygiavamzdį 16 kalibro ZK modelio medžioklinį šautuvą, kurį S. T. laikė savo namuose neturėdamas tam leidimo.

Be to, S. L., V. Š., M. K. ir M. Š. nuteisti už tai, kad toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, t. y. 2005 m. vasario 6 d., apie 1 val., Plungės r., duomenys neskelbtini, būdami apsvaigę nuo alkoholio, įsibrovė į S. T. gyvenamąsias patalpas ir tyčia bendrais veiksmais sugadino S. T. turtą, padarydami nukentėjusiajam S. T. 609,50 Lt turtinę žalą.

Be to, S. L. nuteistas už tai, kad 2005 m. vasario 6 d., apie 1 val., Plungės r., duomenys neskelbtini, S. T. gyvenamos sodybos kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žiauriai elgėsi su gyvūnu - paėmė S. T. kieme lakstantį šunį ir įmetė į sodybos kieme esantį šulinį, dėl to gyvūnas žuvo.

Be to, S. L. nuteistas už tai, kad, veikdamas su M. Š., 2005 m. vasario 6 d., apie 1 val., Plungės r., duomenys neskelbtini, iš S. T. pagrobtą šaunamąjį ginklą - Rusijos gamybos lygiavamzdį 16 kalibro ZK modelio medžioklinį šautuvą, neturėdami tam leidimo laikė gyvenamojoje vietoje – M. ir V. Š. gyvenamojo namo, esančio duomenys neskelbtini, Rietavo sav., rūsyje iki 2005 m. vasario mėnesio pabaigos, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kol, neturėdami tam leidimo, duomenys neskelbtini, Rietavo sav., realizavo šaunamąjį ginklą, už 50 Lt parduodami T. Š.

Nuteistasis S. L. kasaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 8 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. liepos 10 d. nuosprendžius pakeisti – pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam pagal BK 254 straipsnio 2 dalį paskirti bausmę, švelnesnę nei minimali sankcijos riba; pagal BK 310 straipsnį išteisinti; remiantis BK 248 straipsniu bei BPK 129 straipsniu, priimti pagrįstus sprendimus; pagal BK 63 ir 64 straipsnius paskirti švelnesnę subendrintą bausmę; bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos; į bausmės atlikimo laiką įskaityti kardomąjį kalinimą nuo 2005 m. gegužės 22 d. bei jau atliktą bausmės dalį. Skunde kasatorius nurodo, kad pagal BK 254 straipsnio 2 dalį jis nuteistas nepagrįstai, nes byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, kad medžioklinį ginklą iš S. T. namų paėmė būtent jis, juo labiau, kad nuosprendyje konstatuota, jog po pagrobimo ginklas buvo laikomas M. ir V. Š. gyvenamojo namo rūsyje. Tame pačiame nuosprendyje konstatuota ir tai, kad M. Š. S. T. klausė, kur yra ginklas, jį paėmė ir nunešė į automobilį. Be to, abu teismai, nukentėjusysis ir kiti nuteistieji byloje patvirtino, kad ginklas netinkamas šaudymui, jokių duomenų apie šaudmenis nėra, todėl abejonių kelia ginklu pavadinto daikto ekspertizės išvados. Taip pat, kasatoriaus tvirtinimu, jis nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 310 straipsnį, nes teismas vadovavosi vien E. G. parodymais, kad šunį pagavo M. K. (šis apie tai išvis nėra pasisakęs), o S. L. jį įmetė į šulinį. Įvykio vietos apžiūros metu buvo užfiksuota, kad lauke prie namo rastas negyvas šuo, tačiau nenustatyta, nei koks tai šuo, nei kokiomis aplinkybėmis jis mirė, ar tai tas pats šuo, kurį tariamai nuskandino kasatorius, kas tą šunį ištraukė iš šulinio ir pan. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas neginčijamais įrodymais, o ne spėlionėmis ar prielaidomis, tuo tarpu įrodymų, patvirtinančių nuteistąjį įvykdžius virš nurodytas veikas, byloje nėra, nuosprendyje gausu prieštaravimų.

Nuteistasis V. Š. kasaciniame skunde prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką į kitą baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį lengvesnę baudžiamąją atsakomybę. Kasatorius teigia, kad bausmė jam paskirta tinkamai nesilaikant BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 58 straipsnio 1 dalies nuostatų. Nuteistojo nuomone, jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 254 straipsnio 2 dalį, nes nieko nežinojo apie šaunamąjį ginklą, t. y. jo nematė bei nežinojo, kad šis ginklas buvo pagrobtas, o po to realizuotas. Be to, iš nuosprendžio neaišku, kuris asmuo kiek smūgių sudavė, kas kokius daiktus pagrobė ar sugadino, o tai reiškia, kad bylos aplinkybės neištirtos išsamiai ir nešališkai. Teismo teiginys, kad tai nėra svarbu, kasatoriui nesuprantamas. Nuteistasis teigia, kad jis atvažiavo į kaimą padėti tėvams, o vėliau su brolio draugais vaišinosi alkoholiniais gėrimais, visiškai nenutuokė apie tai, ką ši jaunuolių kompanija ketina veikti ir nusikaltimo vietoje atsirado visiškai atsitiktinai. Kasatoriaus nuomone, byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, o nuosprendis pagrįstas spėjimais ir abejonėmis. Jo vaidmuo, skiriant bausmę, įvertintas kaip menkesnis nei kitų bendrininkų, tačiau kasatorius mano, kad jam, nusikaltimo padaryme atsidūrusiame visiškai atsitiktinai ir neplanuotai, vis vien turėjo būti skirta švelnesnė bausmė.

Skundai atmestini.

Dėl skundų argumentų apie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus

Teismai išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, bylos duomenis įvertino laikydamiesi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra nustatyta, jog S. L. ir V. Š. bei kiti nuteistieji, turėdami tikslą įvykdyti plėšimą, įsibrovė į S. T. gyvenamas patalpas, panaudojo prieš nukentėjusįjį smurtą, pagrobė įvairaus jam priklausančio turto bei šaunamąjį ginklą. Turto bei šaunamojo ginklo pagrobimas padarytas bendrais nuteistųjų veiksmais, todėl teismai pagrįstai pripažino, jog nuteistieji nusikaltimus padarė veikdami bendrininkų grupe. Teismai neprivalėjo nustatyti, kokius veiksmus padarė kiekvienas iš nuteistųjų, nes ištirtais įrodymais nustatyta, jog nuteistieji į S. T. namus atvyko turėdami tikslą įvykdyti plėšimą ir pagrobti šaunamąjį ginklą, visi atliko veiksmus, realizuodami šiuos nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius. Teismų ištirti įrodymai patvirtina, jog S. L. ir V. Š. pagrobė iš S. T. namų ZK modelio 16 kalibro lygiavamzdį medžioklinį šautuvą, kurį vėliau S. L. kartu su kitu nuteistuoju pardavė. Pagrobtasis lygiavamzdis 16 kalibro ZK modelio medžioklinis šautuvas pagrįstai pripažintas šaunamuoju ginklu, nes balistiniu tyrimu nustatyta, jog tai šaunamasis ginklas – tyrimo metu su šiuo ginklu buvo atlikti keli bandomieji šūviai. Teismai išdėstė bylos duomenis ir nurodė motyvus, kurių pagrindu pripažino, jog S. L. užmušė S. T. priklausantį šunį. Nurodyti duomenys atitinka BPK 20 straipsnio nuostatų reikalavimus, todėl pagrįstai pripažinti S. L. kaltę patvirtinančiais įrodymais. Teismai taip pat pagrįstai pripažino, jog S. L. ir V. Š. kartu su kitais nuteistaisiais tyčia sugadino bei sulaužė S. T. priklausantį turtą, nes ši išvada yra pagrįsta ištirtais įrodymais. Tai, kiek ir kuris iš nuteistųjų sugadino bei sulaužė daiktų, nėra privalomai įrodinėtina aplinkybė, nes nuteistieji veikė bendrai smurtaudami, grobdami bei gadindami ir laužydami S. T. priklausantį turtą. Nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra esminių prieštaravimų dėl teismų nustatytų nusikaltimų aplinkybių, bylos duomenų vertinimo, todėl šie kasacinių skundų teiginiai nepagrįsti.

Dėl skundų argumentų apie bendruosius bausmių skyrimo pagrindus

Didelė dalis S. L. ir V. Š. kasacinių skundų argumentų skiriami bendriesiems bausmių skyrimo pagrindams, teigiant, jog jiems paskirtos per griežtos bausmės. Kolegija konstatuoja, jog teismas bausmę S. L. ir V. Š. skyrė pagal BK specialiosios dalies straipsnį, numatantį atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas įvertino nuteistųjų vaidmenį padarant kiekvieną nusikaltimą, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, jų socialinį gyvenimą charakterizuojančius duomenis bei ankstesnius teistumus ir skyrė bausmes, kurios pagal sunkiausio nusikaltimo sankciją yra švelnesnės nei sankcijos vidurkis. Bausmes už kelias nusikalstamas veikas teismas subendrino laikantis BK 63 straipsnio nuostatų – V. Š. paskirtoms bausmėms taikė apėmimo būdą, griežtesne bausme apimdamas švelnesnes, S. L. paskirtoms bausmėms taip pat buvo pritaikytas apėmimo būdas, tik pagal BK 253 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė dalinai pridėta prie apėmimo būdu subendrintų bausmių. Remtis BK 248 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kaip prašoma S. L. kasaciniame skunde, ar taikyti BK 58 straipsnį ir skirti švelnesnes bausmes, kaip skunde prašo V. Š, nėra faktinių ir teisinių pagrindų. Baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir bausmių skyrimo klausimai išspręsti laikantis įstatymo reikalavimų. Apeliaciniai skundai išnagrinėti laikantis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų S. L. ir V. Š. kasacinius skundus atmesti.