Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui J. D. bei atsakovo J. D. priešieškinį ieškovei A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto bei prievolių kreditoriams padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, tretieji asmenys Vilniaus regiono kredito unija ir L. Y. H. A., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui J. D. bei atsakovo J. D. priešieškinį ieškovei A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto bei prievolių kreditoriams padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-22 nutartimi ieškovės A. M. patikslintą ieškinį atsakovui J. D. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, neturtinės žalos ieškovei priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam asmeniui priteisimo, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, ieškovei teismo nustatytu terminu nesumokėjus žyminio mokesčio. Kadangi ieškovė nagrinėjamoje byloje yra paskyrusi atstovą, ši teismo nutartis įteikta ieškovės atstovui advokatui Andriejui Tiščenko.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-07-07 gautas ieškovės A. M. atskirasis skundas. Iš atskirojo skundo turinio seka, kad ieškovė pateikė teismui atskirąjį skundą dėl 2016-06-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, nors atskirajame skunde ieškovė nurodo ne 2016-06-22 teismo nutartį, o prašo panaikinti 2016-06-27 teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, taip pat prašo išversti civilinę bylą ir ją patalpinti internete.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartimi įpareigojo ieškovę A. M. iki 2016 m. liepos 22 d. patikslinti atskirąjį skundą, jame nurodant tikslią skundžiamos teismo nutarties priėmimo datą ir atskirąjį skundą pateikti teismui valstybine kalba, t. y. lietuvių kalba.

Teismas nustatė, kad pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad apeliaciniame skunde (šiuo atveju atskirajame), be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta skundžiamas sprendimas (šiuo atveju nutartis) ir teismas, priėmęs tą sprendimą. Kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1248-726/2016 jokia teismo nutartis 2016-06-27 nėra priimta, ieškovė įpareigotina patikslinti skundžiamos nutarties priėmimo datą.

CPK 113 straipsnio 3 dalis numato, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, t. y. lietuvių kalba. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuris nėra išverstas į valstybinę lietuvių kalbą, todėl ji įpareigotina pateikti atskirojo skundo vertimą, kaip reikalauja CPK 113 straipsnio 3 dalis. Pažymėjo, kad ieškovę nagrinėjamoje byloje atstovauja profesionalus teisininkas advokatas Andriejus Tiščenko, kuris moka lietuvių kalbą ir turi visus įgaliojimus tinkamai realizuoti ieškovės procesinę teisę skųsti teismo priimtas nutartis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė A. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydama: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį ir perduoti bylą pakartotinai nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašo išversti bylą ir ją elektronine forma įkelti į internetą.

Pirmosios instancijos teismas neišvertė procesinių dokumentų į apeliantei žinomą rusų kalbą, todėl apeliantė nesupranta procesinių dokumentų turinio. Nurodo, kad advokatai nesupranta civilinės bylos Nr. e2-1248-726/2016 fabulos, jos turinio, todėl negali nustatyti gynybos linijos bei detalių.

Pagal sutarties tarp Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, vienos susitarančios šalies piliečiai turi teisę laisvai ir nekliudomi kreiptis į teismus, prokuratūrą, notarines kontoras ir į kitas susitarančios šalies įstaigas, kurių kompetencijai priklauso civilinės, šeimos ir baudžiamosios bylos, gali dalyvauti jose, teikti prašymus, pateikti ieškinius ir įgyvendinti kitus procesinius veiksmus tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir tų šalių piliečiai. Apeliantė nurodė, kad ji, kaip atsakovas, turi teisę gauti informaciją iš civilinės bylos rusų kalba.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-07-08 nutarties dalies, kuria ieškovė įpareigota iki 2016 m. liepos 22 d. patikslinti atskirąjį skundą, jame nurodant tikslią skundžiamos teismo nutarties priėmimo datą ir atskirąjį skundą pateikti teismui valstybine kalba, t. y. lietuvių kalba.

Su tokia pirmosios instancijos išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, pagal kurį kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, o yra realizuojama tam tikra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas) (CPK 338 straipsnis). Apeliantės prašymu (atskirojo skundo dalyku) turi būti išreiškiamas procesinis teisinis reikalavimas, atitinkantis vieną iš CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 – 4 punktuose nurodytų apeliacinės instancijos teismo teisių.

Pateiktu atskiruoju skundu apeliantė prašė panaikinti 2016-06-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį. Sutiktina su pirmosios instancijos nutartyje nurodytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju kaip matyti iš informacinės teismų sistemos „Liteko“ duomenų civilinėje byloje 2016-06-27 nutartis priimta nebuvo. Kadangi nutartis, kurią skundė apeliantė, 2016-06-27 civilinėje byloje priimta nebuvo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė apeliacinio skundo (atskirojo skundo) trūkumų šalinimo institutą (CPK 306 straipsnis, 115 straipsnio 3 dalis).

Atkreiptinas dėmesys, jog visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose nustatytas išimtis (CPK 11 straipsnis, 113 straipsnio 3 dalis, 198 straipsnio 2 dalis). Valstybinės kalbos princi­pas taikomas visiems procesiniams dokumentams ir jų priedams, todėl teismas, spren­džiantis procesinių dokumentų priėmimo klausimą, turi reikalauti, kad būtų pateikti procesinių doku­mentų ir jų priedų vertimai į valstybinę kalbą, nebent teisės aktuose nustatyta, kad procesinis dokumentas gali būti pateikiamas ne valstybine kalba. CPK 113 straipsnio 3 dalyje nurodo­ma, kad kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai doku­mentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais, jie turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.

Išimties iš šalies pareigos pateikti teismui procesinį dokumentą valstybine kalba nenumatyta, todėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimas dėl atskirojo skundo vertimo yra pagrįstas ir tinkamas. CPK 113 straipsnio 3 dalis kalba tik apie kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikiamų dokumentų kalbą. Ši norma taikytina pirmosios instancijos teismui priimant kitų byloje dalyvaujančių asmenų teikiamus procesinius dokumentus ir priedus, bet ne pačios ieškovės procesinius dokumentus teismui.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieškovė yra atstovaujama Lietuvos Respublikoje veikiančio advokato. CPK 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tuo atveju, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, visi su byla susiję procesiniai dokumentai turi būti įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui. Atstovas turi pareigą procese veikti tik atstovaujamojo vardu ir interesais, jis tarytum pakeičia patį atstovaujamąjį, todėl jeigu laikoma, kad atstovo dalyvavimas procese yra tinkamas, tai ir procesiniai dokumentai turėtų būti siunčiami tik jam. Iš to kyla šalies atstovo pareiga perduoti gautą informaciją atstovaujamajam. Atitinkama pareiga nustatyta ir aptariamo straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtintas reikalavimas atstovui, gavusiam atitinkamus dokumentus, nedelsiant apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovę civilinėje byloje atstovauja advokatas Andriejus Tiščenko, kuris moka lietuvių kalbą, pirmosios instancijos teismas neturi pareigos procesinių dokumentų išversti į rusų kalbą.

Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose sutartis teisės į kitoje šalyje vedamos civilinės bylos vertimą nenumato. Teisė kreiptis į susitarančios valstybės teismą nėra įgyvendinama pakeičiant proceso kalbą, tačiau taikoma laikantis bendrų proceso kalbos ir dokumentų vertimo taisyklių.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias apeliacinių skundų šalinimo institutą (CPK 306 straipsnis, 115 straipsnio 3 dalis), dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.