- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-08
- Bylos Nr.
- 1S-259/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Advokatai
- Ričardas Girdziušas
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo J. M. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria J. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2010 m. lapkričio 26 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. M. įtariamas tuo, kad naktį iš XXXX m. gegužės XX d. į XXXX m. gegužės XX d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrai kartu su apsvaigusiais nuo alkoholio V. K. ir A. J., garaže, esančiame garažų masyve (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusioji D. B., gim. XXXX-XX-XX, yra nepilnametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl nepilnametystės, grasindamas jai fiziniu smurtu, prieš jos valią, kelis kartus su ja lytiškai santykiavo bei kelis kartus tenkino savo lytinę aistrą oraliniu ir analiniu būdu, tai yra padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 3 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje.
J. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio numatyta tvarka buvo sulaikytas 2010 m. gegužės 25 d., o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartimi, kuria jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, kurios terminas vėliau buvo tęsiamas.
Šalies argumentai
Įtariamojo J. M. gynėjas advokatas Ričardas Girdziušas skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti.
Gynėjas skunde nurodo, kad nutartyje nurodytas manymas, jog J. M. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, yra nepagrįstas. Nors nutartyje akcentuojama, kad J. M. įtariamas padaręs du sunkius nusikaltimus, todėl paleistas į laisvę gali ir vėl nusikalsti, tačiau pagal pareikštą įtarimą jis galimai atliko veiksmus, kurie kvalifikuojami pagal du skirtingus baudžiamuosius įstatymus. Todėl ši aplinkybė nerodo, jog jis sistemingai daro nusikalstamas veikas. Gynėjas taip pat mano, kad skundžiamojoje nutartyje nurodytas nevisiškai teisingas teiginys, kad įtariamasis ankščiau teistas už tyčinius, smurtinius nusikaltimus. J. M. pirmą kartą pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, tačiau dėl to buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o antrą kartą taip pat pagrobė ir sugadino svetimą turtą. Šias nusikalstamas veikas J. M. padarė būdamas nepilnametis.
Gynėjo nuomone, nutartyje nepagrįstai teigiama, kad J. M. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šiuo pagrindu partęsdamas jo ginamajam suėmimo terminą, teismas nepakankamai įvertino BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. J. M. šiuo metu yra nepilnametis, gyvena šeimoje, turinčioje nuolatinę gyvenamąją vietą. Be to, sprendžiant klausimą, ar yra BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo ar pratęsimo pagrindas, sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės nereikėtų pernelyg sureikšminti. Priešingai, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turėtų aiškintis, ar jos pakanka padaryti išvadai, jog įtariamasis gali pasislėpti. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne viename sprendime pabrėžė, kad teismai bei kitos valstybinės institucijos privalo suimtų asmenų baudžiamąjį persekiojimą organizuoti taip, jog jų laisvės suvaržymas nesant apkaltinamojo nuosprendžio truktų kiek įmanoma trumpiau, o slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas vertinant vien tik gresiančios bausmės griežtumą. Tai, kad įtariamasis jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė XXXX m. gegužės XX d. į XX naktį, o sulaikytas buvo tik 2010 m. gegužės 25 d., patvirtina, kad iki sulaikymo jis niekur nepabėgo bei nepasislėpė. Prokuroras taip pat nepateikė teismui informacijos apie įtariamojo ryšius užsienyje ar jo finansines galimybes išvykti iš Lietuvos Respublikos ir ten pasislėpti.
Šalies argumentai
Gynėjas skunde nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, jog jo ginamasis, būdamas laisvėje, trukdys procesui, kadangi jos nepatvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Gynėjas skunde pažymi, kad teismas, pratęsdamas jo ginamajam suėmimo terminą, turėjo atsižvelgti į tai, jog J. M. yra suimtas nepateisinamai ilgai. BPK 176 straipsnis reikalauja ikiteisminį tyrimą atlikti per kuo trumpiausius terminus. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje pabrėžiama, jog kiekvienas asmuo, kuriam pareikštas bet koks baudžiamasis kaltinimas, turi teisę, kad jo bylą per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Panaši nuostata įtvirtinta BPK 44 straipsnio 5 dalyje. BPK 127 straipsnyje pabrėžiama, jog suėmimas negali būti taikomas ilgiau kaip šešis mėnesius. Tik dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties tas terminas gali būti pratęstas. Nutartyje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas nebaigtas dėl objektyvių priežasčių, nes negauti DNR tyrimo rezultatai, atliekama nukentėjusiosios psichologinė - psichiatrinė ekspertizė, todėl būtina pratęsti kardomosios priemonės - suėmimo terminą. Tačiau, pasak gynėjo, teismas turėjo vadovautis Baudžiamojo proceso kodekse užfiksuotomis nuostatomis, o ne plačiai aiškinti, nepalankia įtariamajam linkme, procesinių pagrindų, dėl kurių kardomasis kalinimas gali būti tęsiamas ilgiau nei šešis mėnesius. Sprendžiant iš nutarties, teismas nenustatė, kad ikiteisminis tyrimas yra sudėtingas ar didelės apimties.
Prokuroras prašo įtariamojo J. M. gynėjo advokato R. Girdziušo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo J. M. gynėjo skundas atmetamas.
Kauno apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą įtariamajam J. M. BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Apeliacinis teismas, patikrinęs teismui pateiktą medžiagą, mano, kad šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis J. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 3 dalyje, 150 straipsnio 3 dalyje. Šie duomenys yra nukentėjusios parodymai, parodymo atpažinti protokolas, specialistų išvados bei kiti bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje bylos stadijoje teismas atskleisti ir detalizuoti šių duomenų turinio neprivalo. Pažymėtina, kad dėl tų pačių priežasčių šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas klausimas dėl J. M. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ar veikos (veikų) kvalifikavimo. Šio klausimo sprendimas bet kokiu atveju yra susijęs su įrodymų vertinimu, o teismas, tiek pratęsdamas suėmimo terminą, tiek nagrinėdamas skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, to daryti negali.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti įtariamojo J. M. dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, o už nusikaltimus, dėl kurių padarymo pareikšti įtarimai J. M., įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios.
BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi J. M. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykę šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose, t. y. kad jis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios baudžiamosios atsakomybės pobūdį, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
Apeliacinis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytiems motyvams, kuriais remiantis konstatuota, jog nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo pagrindas. J. M. įtarimas dviejų tyčinių sunkių nusikaltimų padarymu (BK 11 straipsnio 5 dalis), o už jas baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas ir ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes. Apeliacinio teismo nuomone, nusikaltimo sunkumas bei gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė šuo atveju leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis, būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apygardos teismas, darydamas išvadą, jog yra nurodytas pagrindas pratęsti suėmimo terminą, teisingai įvertino ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kad įtariamasis, būdamas jauno amžiaus, niekur nesimoko, nedirba, nesaistomas tvirtų socialinių ryšiu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad įtariamasis dėl paskaitų nelankymo buvo išbrauktas iš Kaišiadorių technologijų ir verslo mokyklos mokinių sąrašų, šios mokyklos vadovybės charakterizuojamas neigiamai. Todėl neapgrįstas gynėjo skundo argumentas, kad apygardos teismas šias aplinkybes įvertino nepakankamai.
Pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, manymas, kad įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagristas duomenimis, rodančiais, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad įtariamasis J. M. darė poveikį nukentėjusiajai, kurią siekė paveikti telefonu, jai grasino, o tai patvirtina BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pagrindą – trukdys procesui.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte išaiškina, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
Apeliacinis teismas mano, kad apygardos teismo nutartyje nurodytas pagrindas, jog J. M. būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas. J. M. inkriminuojamos nuskalstamos veikos yra įtrauktos į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, be to, jam inkriminuojami nusikaltimai susiję su asmens seksualinio apsisprendimo laisve, padaryti pasinaudojant nepilnametės bejėgiška būkle. Bylos medžiaga patvirtina, kad J. M. anksčiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą. Todėl atsižvelgiant į nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariamas J. M. pobūdį, sunkumą ir pavojingumą, asmenybę, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtų aplinkybių pakanka pagrįstam manymui, jog jis būdamas neizoliuotas darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Taip pat neįžvelgiama, kad skundžiamoje nutartyje būtų neteisingai vertinamos bylos aplinkybės, kurios yra reikšmingos nustatant būtinumą pratęsti suėmimo terminą bei būtų pažeisti BPK numatytos griežčiausios kardomosios priemonės skyrimo taisyklės. Iš apygardos teismo nutarties matyti, kad suėmimo pratęsimu siekiama užtikrinti suimto įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjime teisme, nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamos veikoms. Suimtasis turi teisę į bylos tyrimą ir nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką, kuris suprantamas kaip pagrįstas, pateisintinas bylos aplinkybėmis laiko terminas, ir jeigu teisminio bylos nagrinėjimo per tokį terminą pasiekti nepavyksta, suimtasis turi teisę būti paleistas proceso metu. Tačiau šiuo atveju, nors J. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, jam suėmimo termino pratęsimas patenka į pateisintiną tokio laiko tarpo sampratą.
Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apygardos teismas J. M. pratęsdamas suėmimo terminą virš šešių mėnesių nutartyje nenurodė BPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pagrindo, ar byla yra ypatingai sudėtinga ar didelės apimties. Apeliacinis teismas laiko, kad byla yra ypatingai sudėtinga, nes joje paskirta DNR ekspertizė, atliekama nukentėjusiosios psichologinis psichiatrinis tyrimas (ekspertizė). Minėta išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ išvardintus reikalavimus. Tačiau apeliacinis teismas šiuo metu negali konstatuoti, ar byla yra didelės apimties, nes negauta visa bylos medžiaga (šiuo metu byla negauta iš ekspertinės įstaigos). Apeliacinio teismo nuomone, ikiteisminis tyrimas nėra vilkinamas, o jis užsitęsė dėl objektyvių priežasčių. Apeliacinis teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuoja, kad apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs BPK. Šios procedūros nepažeidžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimų ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Įtariamojo J. M. gynėjo Ričardo Girdziušo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.