Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Indrei Karpienei, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, kaltinamajai J. R., jos gynėjui advokatui Vaclovui Kochanskui, nukentėjusiajam D. V. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, nedeklaravusi gyvenamosios vietos (iki suėmimo gyvenusi (duomenys neskelbtini)), teista 2017 m. lapkričio 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai dirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmės neatlikus;

kaltinama pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. 2017 m. rugsėjo 23 d. tarp 15.00 – 20.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su savo sugyventiniu D. V. metu, tyčia mažiausiai 8 kartus dūrė dviem peiliais savo šeimos nariui – sugyventiniui D. V. į įvairias kūno vietas, tuo padarydama nukentėjusiajam durtinę-pjautinę krūtinės ląstos žaizdą su kepenų pažeidimu, pjautinę žaizdą pakaušio dešinėje pusėje, dešiniame žaste, dešinio dilbio viršutiniame trečdalyje, dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje II delnakaulio srityje, kairės plaštakos delniniame paviršiuje, kairės plaštakos I piršto galinės falangos delniniame paviršiuje ir taip dėl durtinės-pjautinės krūtinės ląstos žaizdos su kepenų pažeidimu sunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam D. V..

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas T. M. dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Darbo metu, galėjo būti rugsėjo 23 d., buvo gautas iškvietimas, kad įvyko konfliktas (duomenys neskelbtini). Tik įėjus į laiptinę pamatė stipriai neblaivią, kruviną moterį. Kairėje pusėje buvo praviros durys, pro jas matėsi nukentėjusysis, kuris buvo iki pusės nuogas su durtine žaizda kairėje pilvo ar krūtinės dalyje. T. M. bendravo su moterimi, o kolega nuėjo prie nukentėjusiojo. Labai greitai atvyko greitoji medicinos pagalba ir nukentėjusįjį pasiėmė. Kolegai nukentėjusysis D. V. pasakė, kad jį peiliu sužalojo moteris. T. M. klausė J. R., kur yra peilis, tačiau ką ji atsakė – neatsimena. Ji buvo smarkiai neblaivi ir kažko konkretaus nepasakė. Jai buvo nustatytas virš 3 promilių girtumas, ji buvo agresyviai nusiteikusi, tai reiškėsi tiek žodžiais, tiek fiziniais veiksmais, todėl buvo panaudotas tazeris. Tik atvykus, J. R. bandė atskirti nuo nukentėjusiojo, kadangi ji lindo prie jo norėdama padėti. Kaltinamoji nesakė, kodėl įvyko konfliktas. Girtumas J. R. buvo patikrintas policijos komisariate. Jai ne iš pirmo karto pavyko papūsti į alkotesterį, kadangi buvo labai girta – prieš pučiant apsiverkė. Nežino, ar jai nepavyko dėl girtumo, ar ji apsimetinėjo, kad nemoka pūsti. Iki šio įvykio teko matyti D. V. policijos komisariate dėl smurto artimoje aplinkoje. Kaltinamosios dešinė ranka buvo kruvina dėl pjautinių žaizdų jos rankoje, kur tiksliai – neatsimena.

R. D. nurodė, jog dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Vyko pagal iškvietimą dėl bendrabutyje vykstančio konflikto. Įėjęs į butą, pamatė D. V. su durtine žaizda kairėje pilvo srities pusėje. Ten buvo ir sužeista nukentėjusiojo sugyventinė. Ji sakė, kad jie susipyko, po to susitaikė, kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir įvyko šis konfliktas. D. V. apie konfliktą smulkiai nepasakojo, nes greitai atvažiavo greitoji medicinos pagalba. D. V. nenorėjo važiuoti greitąja, jam buvo šokas, nesuprato kas vyksta – labai ilgai ieškojo raktų, pergyveno, kad namai liks neužrakinti. Kai D. V. buvo išvežtas su greitąja medicinos pagalba, buvo iškviestas dar vienas policijos ekipažas, kuriame būtų moteris, kad galėtų atlikti J. R. apžiūrą. Moteris nenorėjo būti sulaikoma, ji buvo smarkiai išgėrusi, todėl daug jėgos prieš ją panaudoti nereikėjo. Kai atvyko – bute be kaltinamosios ir nukentėjusiojo nebuvo nieko. Matėsi grumtynių pėdsakai, buvo pritaškyta kraujo, išmėtyti daiktai ir buteliai. Lygtai D. V. nurodė, kad peilis gali būti kambaryje. Neatsimena, ar tikrino, kur yra peilis. Iškvietė operatyvinę grupę, užrakino butą. Nukentėjusysis irgi buvo neblaivus. J. R. rankos buvo supjaustytos – lygtai pjautinės žaizdos pirštuose – tiksliai neatsimena, todėl jai iškvietė greitąją pagalbą policijos komisariate. J. R. sulaikė laiptinėje. Peilis pas ją nebuvo rastas. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t. 51-52 b. l.), jog J. R. paklausė, kur yra peilis, ką ji pasakė neatsimena, bet peilio ieškoti jis nėjo. Atsimena, kad ir prieš šį įvykį teko vykti šiuo adresu dėl triukšmo.

Liudytoja I. S. (Alytaus AVPK reagavimo skyriaus vyresnioji tyrėja) nurodė, jog D. V. apklausė ligoninėje, jis atrodė gal kažkiek susijaudinęs, į klausimus atsakinėjo normaliai, ko klausė, tą ir atsakė. Jis skundėsi, kad skauda šoną, kad yra sužalotas ir nenorėjo būti apklausinėjamas, nebuvo patenkintas jog jį apklausinėja. Pirmiausiai apsiklausė nukentėjusįjį, po to vyko į įvykio vietą. Įvykio vietoje buvo su tyrėju ekspertu. Ekspertas atliko įvykio vietos apžiūrą ir padarė įvykio vietos nuotraukas. Atsimena, kad butas buvo netvarkingas, buvo kraujo, ant žemės pripilta vandens. Su medikais apie nukentėjusiojo sužalojimus nekalbėjo. Ką nurodė nukentėjusysis, tą ir parašė. Kai D. V. apklausinėjo ligoninėje, jis buvo neblaivus. Jis nelabai norėjo kalbėti apie įvykį. Ji D. V. apklausinėjo tik vieną kartą. Neatsimena, ar nukentėjusysis pats perskaitė, ar ji jam perskaitė apklausos protokolą. Prieš apklausą, medikų atsiklausė, ar gali apklausti nukentėjusįjį.

Liudytoja E. V. – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja nurodė, jog tyrė J. R. ir D. V. bylą. Antradienį pamatė pas vieną tyrėją D. V., nes jam buvo pranešta, kad apvogtas jo butas ir jis atvyko nustatyti padarytos žalos. Tada paprašė, kad D. V. ateitų pas ją į kabinetą ir jį apsiklausė. Po apklausos, D. V. pareigūnai nuvežė atgal į gydymo įstaigą. Pirmiausiai jis pasakojo apie įvykį, o po to jo klausinėjo. Jis kelis kartus pakartojo, kad skauda šoną, nes buvo po operacijos. D. V. kalbėjo nenoriai, daugiau atsakinėjo į klausimus negu pasakojo. D. V. sakė, kad jie su J. R. yra sugyventiniai, kartu gyvena ir ilgą laiką veda bendrą ūkį. Kiek atsimena, tai ir prieš šį įvykį buvo pradėtų tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Sakė, kad prieš jį ne pirmą kartą yra vartojamas smurtas, šis įvykis buvo dieną, o medikams paskambino tik vakare, nes dėl šoko nesuprato padėties sunkumo. Esminius dalykus jis atsakė. Kai apklausinėjo D. V., dar nežinojo, koks sužalojimas yra jam padarytas. J. R. buvo paskirta kardomoji priemonė gyvenimas skyrium, todėl ją parvežė namo, ji susirinko daiktus ir ją nuvežė į kitą gyvenamąją vietą Jaunimo gatvėje. Taip vadinamas J. R. iškraustymas buvo filmuojamas. Ji D. V. bute turėjo savo daiktų, butą atrakino nukentėjusiojo sesuo. J. R. susikrovė savo drabužius, vonios priemones, dantų šepetėlį, buvo nuotraukų, kurias jai liepė pasiimti nukentėjusiojo sesuo, bet J. R. pasakė, kad jas palieka, kad D. V. ją atsimintų. Surašytus apklausų protokolus duoda patiems žmonėms paskaityti, dėl protokolo D. V. pastabų neturėjo. Mano, kad D. V. parodymus davė nenoriai dėl fizinės priežasties – jam skaudėjo šoną. Matė, kad J. R. rankos pirštai sužaloti, ji juos buvo prisidengusi marle. Paklausus, kas jai buvo, atsakė, kad sugyventinis įvykio metu perpjovė. Teismo posėdžio metu ji ir teisėjai rodė pirštus sakydama pažiūrėti, ką jis padarė.

Apžiūros protokole užfiksuota (duomenys neskelbtini) buto apžiūra, kurios metu prie įėjimo durų, laiptinėje ant grindų rasta tamsiai raudonos spalvos dėmių, panašių į kraują bei tokios pat dėmės visame bute – ant grindų, ant lovos esančios patalynės, ant sofos ir ant joje esančio džemperio. Ant peilių, gulinčių ant žemės šalia tuščių alaus skardinių ir plastikinių butelių, geliaščių matomos raudonos spalvos dėmės. (1 t., 13-26 b. l.)

Apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietoje paimtų peilių apžiūra (1 t., 27 29 b. l.), kurios metu nustatyta, jog ant vieno iš apžiūrėtų pelių panaudojant kraujo dėmių aptikimo reagentą išryškėjo mėlyna spalva, kas patvirtina kraujo buvimo faktą;

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūros metu paimtų marškinėlių apžiūra, kurios metu nustatyta, jog 23 cm nuo dešinės pažasties siūlės ir 16 cm žemyn nuo apykaklės siūlės matosi 4 cm vertikalus kiauryminis audinio pažeidimas. Marškinėliai gausiai sutepti, dėmėms rudos spalvos, panašios į kraują (1 t., 29-31 b. l.);

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, jog D. V. paaiškino, kad jo sugyventinė J. R. jį sužalojo peiliu į dešinės pusės pilvo sritį. J. R. nustatytas 3,25 promilių neblaivumas, ji dėl savo neblaivumo paaiškinti apie įvykį nesugebėjo, įvykio vietoje ir pristatant į policijos įstaigą J. R. elgėsi agresyviai, todėl buvo uždėti antrankiai (1 t., 33-35 b. l.).

Kitų objektų apžiūros protokole apžiūrėtas ir aprašytas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, iš kurio matyti, kad skambinęs vyriškis nurodo, jog jį sužalojo ,,mano draugė“ (1 t., 70-71 b. l.);

Specialisto išvadoje Nr. G 959/2017(06) nurodyta, jog D. V. padaryti sužalojimai: durtinė-pjautinė žaizda su kepenų pažeidimu; pjautinės žaizdos pakaušio dešinėje pusėje, dešiniame žaste, dešinio dilbio viršutiniame trečdalyje , dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kairės plaštakos nugariniame paviršiuje II delnakaulio srityje, kairės plaštakos delniniame paviršiuje, kairės plaštakos I piršto galinės falangos delniniame paviršiuje. Jos galėjo būti padarytos aštraus pjaunančio daikto poveikyje. Poodinės kraujosruvos kairio žasto srityje – kieto buko daikto poveikyje. Daugiau tikimybės, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiesioginio pašalinio poveikio metu. Durtinė-pjautinė krūtinės ląstos žaizda su kepenų pažeidimu padaryta vieno trauminio poveikio pasėkoje. Likusios pjautinės žaizdos galėjo būti padarytos ne mažiau septynių trauminių poveikių pasėkoje. Poodinės kraujosruvos kairiame žaste galėjo būti padarytos ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Durtinė-pjautinė krūtinės ląstos žaizda su kepenų pažeidimu vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti sužalojimai tiek atskirai, tiek visumoje vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 80-81 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas L. U. nurodė, jog davė išvadą dėl D. V. sužalojimo. Pasakyti, ar sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti vienu ar keliais daiktais – negali, kadangi netyrė nusikaltimo įrankio. Žaizdos buvo subintuotos stacionare, apžiūrėjo tik tas, kurios nebuvo aptvarstytos. Visi konkretūs sužalojimai yra išsamiai aprašyti specialisto išvadoje. Vienintelis pagrindinis sužalojimas buvo aprašytas medicininiuose dokumentuose, o kitus paviršinius sužalojimus apžiūrėjo vizualiai. Pagrindinis sužalojimas buvo padarytas iš viršaus dideliu kampu žemyn, nes buvo įdurtą į krūtinę, o sužalojimai buvo nustatyti ir kepenyse – po krūtine yra šonkauliai, o po jais – kepenys. Negali atsakyti, ar nukentėjusysis pats galėjo užgriūti ant peilio, kadangi objektyvių duomenų neturi. Pagal parodymus negali įvertinti sužalojimo mechanizmo, negali nei paneigti, nei patvirtinti versijos, kad nukentėjusysis pats užvirto ant peilio. Gydymo trukmė sveikatos sužalojimo masto nustatymui šiuo atveju neturi nieko bendro, kadangi buvo padaryta kiauryminė durtinė žaizda su vidaus organų sužalojimu, toks sužalojimas pagal Sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisykles vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Apie kaltinamosios sužalojimus nieko pasakyti negali, kadangi jos neapžiūrėjo. Nukentėjusiojo sužalojimuose nebuvo jokių įrankį individualizuojančių požymių. Durtinės pjautinės žaizdos buvo padarytos aštraus daikto, tai gali būti bet kuris panašus peilis.

Dėl veikos kvalifikavimo

Išnagrinėjęs visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrinęs bei įvertinęs įrodymus, teismas daro išvadą, kad J. R. inkriminuota veika visiškai įrodyta. Pati kaltinamoji viso tyrimo metu neneigė, jog jai laikant peilį rankoje buvo sužalotas D. V., tačiau įvairiai interpretavo sužalojimo aplinkybes. Taip pat J. R. nurodė, jog dėl girtumo įvykio aplinkybių tiksliai prisiminti negali. To, jog sužalojimas D. V. galėjo būti padarytas vienu iš įvykio vietoje rastų peilių, neneigia nei pati J. R., nei D. V.. Nors J. R. teisiamojo posėdžio metu teigė, jog sužalojimas D. V. įvyko tuomet, kai jis ,,nikstelėjo“ – pats pakrypo ir užgriuvo ant peilio, tačiau tai paneigta teisiamojo posėsžio metu ištirtais įrodymais. Nors D. V. stengėsi palengvinti J. R. teisinę padėtį, teigdamas, jog jie nebuvo sugyventiniai įvykio metu, tačiau apie sužalojimo aplinkybes jis nurodė gana nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir aiškino jo peiliu jam dūrė J. R.. Būtent D. V. (o ne J. R.) parodymus patvirtina teismo specialisto išvada ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas L. U., kuris nurodė, jog pagrindinis sužalojimas buvo padarytas iš viršaus dideliu kampu žemyn, nes buvo įdurta labiau į krūtinę, o sužalojimai buvo nustatyti ir kepenyse, kurie yra po šonkauliais. Tokie specialisto paaiškinimai patvirtina D. V. nurodytas aplinkybes, jog sužalojimo metu jis sėdėjo, o J. R. stovėjo. Tai, jog dūrio metu D. V. sėdėjo, o ji stovėjo nurodė ir J. R., todėl akivaizdu, jog ant aukščiau nei yra sužalotasis asmuo laikomo peilio, jokiais būdais nikstelėti ar tyčia įsidurti galimybės nėra, juo labiau, jog sužalojimas padarytas duriant iš viršaus žemyn. Visos teisiamojo posėdžio metu nustatytos aplinkybės tarpusavyje neprieštarauja ir viena kitą papildo. Todėl teismas laikosi nuomonės, jog J. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi ji, durdama savo šeimos nariui – sugyventiniui peiliu į pilvo sritį suprato, jog dėl jos veiksmų gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai – sunkiai sutrikdyta D. V. sveikata ir nors šių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia.

Nors kaltinamoji teigia, jog pirmiausia sužalojimus rankose jai padarė D. V., o jai atėmus peilį jis ant jo užvirto, tačiau D. V. šių aplinkybių nepatvirtino. D. V. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, jog J. R. švaistėsi dviem peiliais, kurie buvo neseniai pagaląsti ir labai aštrūs, todėl galėjo jais įsipjauti. Tai, jog sužalojimai rasti ir D. V. galvoje (kurių atsiradimo nei vienas negali nuosekliai paaiškinti), leidžia daryti išvadą, jog tikrai J. R. su peiliais elgėsi neapgalvotai, ir jais padarė nedidelius sužalojimus tiek sau, tiek D. V.. Teismas neturi pagrindo netikėti D. V. parodymais apie J. R. veiksmus mosuojant peiliais, juo labiau, jog sužalojimus galvoje D. V., kuris yra gana aukšto ūgio, galima buvo padaryti tik pastarajam sėdint. J. R. parodymų, jog rankas jai perpjovė D. V. nepatvirtina tiek anksčiau išdėstyti duomenys, tiek greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje fiksuoti duomenys, kur jokių sužalojimo aplinkybių J. R. nenurodė, fiksuota tik tai, jog pacientė yra neblaivi ir kategoriškai atsisako vykti į ligoninę (2 t., 118 b. l.). Suteikiant pagalbą areštinėje, žurnale, grafoje ,,nusiskundimai“ jokie J. R. nusiskundimai neišsakyti, tik nurodyta, kad kairės rankos 2-ojo ir 3-ojo pirštų srityse yra žaizdelės (2 t., 122 b. l.). Nors byloje yra duomenų, jog D. V. anksčiau buvo vartojęs prieš nukentėjusiąją smurtą, tačiau pagrindo daryti išvadai, jog smurtas buvo vartotas ir įvykio metu – nėra, todėl daroma išvada, jog J. R. neturėjo jokio pagrindo nuo D. V. gintis, t. y. nebuvo būtinosios ginties situacijos.

Nors tiek J. R., tiek D. V. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog sužalojimo padarymo D. V. metu jie sugyventiniais nebuvo, t. y. buvo susipykę ir J. R. buvo iš D. V. išėjusi, byloje ištirtos aplinkybės leidžia teigti priešingai. D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose aiškiai nurodoma, jog sužalotas buvo sugyventinės, tą patį ikiteisminio tyrimo metu teigė ir kaltinamoji. Net atliekant teismo psichiatrinę ekspertizę, pokalbio metu apie byloje nagrinėjamą įvyki ji D. V. įvardino sugyventiniu (3 t., 33 b. l.). Paskyrus J. R. kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo D. V., J. R. iš D. V. buto pasiėmė savo asmeninius daiktus (iškraustymas nufilmuotas), o paskelbus J. R. paiešką, ji buvo rasta D. V. bute. Sprendžiant jos suėmimo klausimą ji teigė, jog gyvena pas D. V.. Nors teisme D. V. teigia, jog jis tik leido jai gyventi pas jį, kol ji susiras kitą gyvenamąją vietą, tačiau, įvertinus tai, jog butas yra vieno kambario, o įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota viena paklota lova su pagalvėmis abiejose lovos pusėse – akivaizdu, jog kaltinamoji su nukentėjusiuoju gyveno kartu. Duomenų 2017-08-09 D. V. pranešė apie smurtą, nurodydamas, jog jį sumušė agresyvi sugyventinė (1 t., 119 b. l.). Nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, jog tiek nusikalstamos veikos metu, t. y. 2017 m. rugsėjo 23 d., tiek ir po to, D. V. ir J. R. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, kas leidžia daryti išvadą, jog jie buvo sugyventiniai.

J. R. 2017 m. baudžiamuoju įsakymu nuteista pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, bausta administracinėmis nuobaudomis pagal ATPK 175 str., ANK 481 str. 1 d., 506 str. 4 d. (1 t., 113-115 b. l.), nuo 1998-07-16 nuolat dirbo bei buvo vaiko auginimo atostogose (1 t., 124-125 b. l.). J. R. diagnozuota emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvus tipas (1 t., 131 b. l.). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno 2-ojo teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad nėra užfiksuotos psichopatologijos dėl kurios ji negalėtų suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai, duoti apie tai parodymus, nenustatyta tokio laipsnio psichikos sutrikimu, kurie galėtų trukdyti ginti savo teises ir teisėtus interesus ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, skirti teismo psichiatrijos ekspertizę – netikslinga (1 t., 135 b. l.). Teismui paskyrus buvo atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, kurios metu nustatyta, jog J. R. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jai nustatyta psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas bei emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas, kas netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Inkriminuojamos veikos padarymo metu nebuvo nei fiziologinio afekto, nei kitoje emocinėje būsenoje, kuri būtų turėjusi esminės įtakos jos elgesiui. Šiuo metu ji taip pat neserga psichikos sutrikimu, psichologinio klinikinio tyrimo metu padidėjęs įtaigumas, patologinis fantazavimas nenustatytas (3 t., 30-35 b. l.).

Kaltinamosios J. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikaltimą ji įvykdė būdama apsvaigusi nuo alkoholio. Nors kaltinamoji iš esmės neneigė sužalojusi D. V., tačiau dalį kaltės dėl patirto sužalojimo vertė pačiam nukentėjusiajam teigdama, jog jis pats neva tyčia ar netyčia užgriuvo ant peilio, todėl daryti išvadą, jog J. R. pripažino savo nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir laikyti tai jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe – pagrindo nėra. Taip pat nėra pagrindo daryti išvadai, jog kokie nors neteisėti D. V. veiksmai ar smurtas prieš J. R. galėjo sukelti jai didelį susijaudinimą, kadangi, visų pirma, nustatyta, jog D. V. prieš J. R. nei fiziškai nei psichologiškai nesmurtavo, o antra, konstatuojant kaltinamajam fiziologinį afektą, jis turi būti blaivus.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 ir 54 straipsnių reikalavimais, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas labai sunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 str. 6 d.), nusikaltimas padarytas veikiant netiesiogine tyčia, panaudojant įrankį – peilį. Taip pat atsižvelgiama į tai, jog J. R. nusikalto būdama neteista, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – girtumas. Atsižvelgiama ir į nukentėjusiojo ir kaltinamosios elgesį ir santykius tiek iki nusikaltimo padarymo, tiek po jo: smurto veiksmai jų šeimoje buvo toleruojami, dėl byloje nagrinėjamos veikos nukentėjusysis atleido J. R., jai jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia ir šiuo metu pageidauja toliau kartu su ja gyventi.

BK 135 straipsnio 2 dalyje numatyta tik viena bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas nuo 2 iki 12 metų. Skirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta bausmė – sąlygų, numatytų BK 54 straipsnio 3 dalyje ar BK 62 straipsnyje – nėra. Todėl J. R. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę parenkant atitinkančią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimumą, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes bei įvertinus tai, jog nukentėjusysis D. V. po sužalojimo pagijo, jokių liekamųjų reiškinių neliko.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su 2017 m. lapkričio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalių ir 5 dalies 2 punkto, 9 dalies nuostatomis. Minėtu baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė neįskaitytina į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, kadangi J. R. jos nepradėjo atlikti.

Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo (1 t., 92-95 b. l.) – prašoma priteisti 4078, 17 eurų žalą, kurią teritorinė ligonių kasa patyrė dėl nukentėjusiojo gydymo (1 t., 92-93 b. l.). Ieškinys pagrįstas, įrodytas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (1 t., 94 b. l.), todėl tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamosios J. R..

Daiktiniai įrodymai – įvykio vietos metu paimti D. V. marškinėliai ir du peiliai, nukentėjusiajam D. V. nepageidaujant jų atgauti, pripažintini menkaverčiu turtu ir sunaikintini. Seilių ėminiai – sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kompaktinė plokštelė su pagalbos kvietimo įrašu ir kompaktinė plokštelė su J. R. iškraustymo filmuota medžiaga – paliktini prie bylos medžiagos

J. R. asmens tapatybės kortelė – perduotina bausmę vykdančiai institucijai pridėjimui prie J. R. asmens bylos.

J. R. paskira kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina nepakeista iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-303 str., teismas

nusprendžia:

J. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteisti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi subendrinti su 2017 m. lapkričio 22 d. Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę J. R. paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. iki 2017 m. rugsėjo 25 d. (2 paras) ir nuo 2017 m. lapkričio 28 dienos iki nuosprendžio paskelbimo.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti J. R. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti nepakeistą.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš J. R. 4078,17 Eur (keturis tūkstančius septyniasdešimt aštuonis eurus, 17 euro centų) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai (Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini) ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000).

Daiktinius įrodymus: seilių ėminius, marškinėlius ir du peilius – sunaikinti; Kompaktinę plokštelę su pagalbos kvietimo įrašu ir kompaktinę plokštelę su J. R. iškraustymo filmuota medžiaga – palikti prie bylos medžiagos; J. R. asmens tapatybės kortelę – perduoti bausmę vykdančiai institucijai pridėjimui prie J. R. asmens bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą, nuteistajai šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos.

Teisėja Daiva Jankauskienė