- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-20
- Bylos Nr.
- e2S-212-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01902-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- E. G.
- Atsakovas
- A. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) E. G. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015-11-17 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-2532-424/2015 pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui A. K. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Atsakovas prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, nes ieškovei neteisėtai išvežus vaiką iš Lietuvos į užsienį, jis pagal 1980 m. Hagos konvenciją kreipėsi dėl vaiko grąžinimo į Lietuvą. Jo prašymas 2015-03-31 buvo persiųstas Airijos centrinei institucijai ir šiuo metu nagrinėjamas teisme.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2015-11-17 nutartimi nutarė šią civilinę bylą sustabdyti iki įsiteisės Airijos teismo sprendimas pagal 1980 m. Hagos konvenciją sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko A. K.. Įpareigojo atsakovą ne rečiau kaip kas tris mėnesius informuoti teismą apie proceso Airijoje eigą.
Teismas nurodė, kad tarp šalių vyksta ginčas Airijos teisme dėl vaiko grąžinimo į Lietuvą. Bylos baigtis Airijos teisme turės įtakos šios bylos išsprendimui, todėl teismas konstatavo pagrindą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki vaiko grąžinimo į Lietuvą klausimo išsprendimo Airijos teisme.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė (apeliantė) prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015-11-17 nutartį ir atsakovo prašymą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti.
Nurodo, kad šalių ginče egzistuoja 1980 m. Hagos konvencijos 13 straipsnyje numatytos sąlygos (išimtys), kurioms esant nėra privaloma vaiko grąžinti. Teismas nevertino aplinkybės, jog Trakų rajono apylinkės teismas 2014-03-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-846-804/2014 nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove jos gyvenamojoje vietoje. Teismas taip pat nevertino, jog atsakovas buvo pareiškęs ieškinį dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir jos nustatymo su atsakovu. Teismas atmetė šį ieškinį ir atsakovas jo neskundė. Teismas taip pat neįvertino, jog šioje byloje ieškovė siekia tik pakeisti nustatytą bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką ta apimtimi, jog šalių nepilnametis vaikas šiuo metu ir galimai ateityje kartu su ieškove gyvens ne Lietuvos Respublikoje. Būtent šioje byloje priimtas sprendimas dėl šalių nepilnamečio vaiko A. K. bendravimo tvarkos pakeitimo gali turėti ir turės esminės įtakos priimant sprendimą šiuo metu nagrinėjamoje byloje Airijos mieste, o, nesant tokio Airijos teismo sprendimo, nedaro šios bylos tolimesnio nagrinėjimo negalimu. Teismas vadovavosi tik atsakovo pateikta informacija apie šiuo metu vykstantį procesą Airijoje. Atsakovas yra smurtavęs prieš ieškovę ir jam buvo nustatyta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo ieškovės. Atsakovo prašyme dėl tariamo šalių vaiko pagrobimo buvo nurodyta, jog nustatytos bendravimo tvarkos nesilaikoma. Taigi prašymas iš esmės buvo pateiktas dėl nustatytos tvarkos nesilaikymo, todėl šios bylos atveju yra ypatingai svarbu išspręsti klausimą dėl vaiko bendravimo su atsakovu tvarkos pakeitimo klausimą vaikui gyvenant ne Lietuvoje, o užsienyje (Airijoje ir pan.). Ieškovės duomenimis, būtent Airijos teismas laukia, kol Trakų rajono apylinkės teismas priims sprendimą šioje civilinėje byloje. Atsakovas savo veiksmais iš esmės siekia savanaudiškų tikslų, jų įgyvendinimui naudodamasis šalių nepilnamečiu vaiku A. K., taip pažeisdamas vaiko teises ir jo interesus. Pažymi, kad atsakovas neteikia vaikui išlaikymo daugiau kaip metai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą, prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Trakų rajono apylinkės teismo 2015-11-17 nutartį nepakeistą.
Nurodo, kad teismas vadovaujantis CPK 164 straipsnio 4 dalimi bylą sustabdė, kadangi buvo konstatuota, jog šiuo metu tarp šalių vyksta ginčas Airijos teisme dėl vaiko grąžinimo į Lietuvą. Teismas teisingai nurodė, jog bylos baigtis Airijos teisme turės įtakos šios bylos išsprendimui. Tokie teismo motyvai yra faktiškai ir teisiškai pagrįsti. Pažymi, jog šalys pasirašė taikos sutartį, kuria bendru sutarimu nustatė vaiko interesus labiausiai atitinkančią bendravimo su vaiku tvarką ir ją Trakų rajono apylinkės teismas 2014-03-18 nutartimi patvirtino. Tačiau ieškovė, pažeisdama nustatytą tvarką ir vaiko interesus, šalių mažametį vaiką neteisėtai išvežė iš Lietuvos į Airiją, taip apribodama atsakovo teisę ir galimybę matytis, bendrauti su sūnumi bei dalyvauti vaiko auklėjime ir ugdyme. Ieškovė tik 2015 m. birželio mėnesį kreipėsi į Trakų rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, nors jau žinojo apie vykstantį procesą Airijos teisme dėl vaiko grąžinimo į Lietuvą ir jame aktyviai dalyvavo nuo 2014 metų pabaigos. Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kurią įtakos Airijos teismo sprendimas, t.y. jeigu būtų patenkintas atsakovo prašymas grąžinti šalių sūnų į Lietuvą, ieškovės reikalavimai nustatyti ieškinyje nurodytą bendravimo tvarką su vaiku nebetektų jokios prasmės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-11-17 nutartimi nutarė sustabdyti bylą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-11-17 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Dėl to, net ir nenustačius CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla vis tiek galėtų būti stabdoma teismo nuožiūra, remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).
Nors bylos sustabdymo klausimą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu įstatymo leidėjas paliko išimtinai teismo diskrecijai, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visų pirma privalėjo įvertinti nagrinėjamos civilinės bylos ir bylos, nagrinėjamos Airijos teisme tarpusavio santykį. Iš ieškovės ieškinio matyti, jog ieškovė siekia pakeisti atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką, remdamasi aplinkybe, jog ieškovė ir šalių nepilnametis vaikas gyvena Airijoje. Atsakovas, nesutikdamas su vaiko išvežimu, 2015-03-26 pateikė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prašymą pagal 1980 Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų. Atsakovo prašymas su dokumentais 2015-03-31 elektroniniu laišku buvo persiųstas Airijos centrinei institucijai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad bylos Airijos teisme baigtis turės reikšmės galutiniam teismo sprendimui ir todėl sprendė, kad negali išnagrinėti bylos, kol nebus išspręstas vaiko grąžinimo į Lietuvą klausimas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Kaip buvo minėta anksčiau, ieškovės prašo pakeisti atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką tuo pagrindu, kad pasikeitė jos ir vaiko gyvenamoji vieta – ieškovė ir šalių nepilnametis vaikas išvyko gyventi į Airiją. Taigi, tuo atveju jei Airijos teismas priims ieškovei nepalankų sprendimą ir grąžins šalių nepilnametį vaiką į Lietuvą, ieškovės ieškinio faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės išnyks ir spręsti klausimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku, kurio gyvenamoji vieta nurodyta Airijoje, neliks jokio pagrindo. Apeliantės argumentai, jog nepilnametis vaikas nėra pagrobtas, o išvežtas teisėtai, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, būtent šias aplinkybes tirs ir vertins Airijos teismas. Nors apeliantė teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė su šalių nepilnamečiu vaiku gyvens ateityje ne Lietuvos Respublikoje, teismas pakartotinai pažymi, jog šios aplinkybės paaiškės tik po Airijos teismas sprendimo vaiko pagrobimo byloje. Tik Airijos teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, būtų procesinės prielaidos nagrinėti klausimą dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, pasikeitus vaiko gyvenamajai vietai. Teismas konstatuoja, jog nagrinėjama civilinė byla ir byla, nagrinėjama Airijos teisme, yra tarpusavyje susijusios ir pastarosios bylos teisinis rezultatas yra būtina sąlyga sustabdytosios bylos tolimesniam nagrinėjimui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinę bylą ir šios civilinės bylos sustabdymas neužvilkins bylos nagrinėjimo bei nepaneigs CPK tikslų (CPK 2, 7, 72 straipsniai).
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.