- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-13
- Bylos Nr.
- eI-411-142/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01820-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Ina Kirkutienė, Halina Zaikauskaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- Lietuvos dizainerių sąjungos
- Atsakovas
- Lietuvos kultūros tarybai
- Advokatai
- Paulius Miliauskas, Vilis Striužas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ryčio Krasausko ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo atstovui Tautvydui Kalteniui, atsakovo atstovui advokatui Viliui Striužui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Lietuvos dizainerių sąjungos skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Lietuvos kultūros tarybai.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Lietuvos dizainerių sąjunga (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos kultūros tarybos (toliau – ir Taryba arba atsakovas) 2016-04-04 sprendimą Nr. S-148(4.6) dalyje, kurioje atsisakoma suteikti informaciją; įpareigoti Lietuvos kultūros tarybą persiųsti pareiškėjo 2016-03-10 prašymą Lietuvos kultūros ministerijai; įpareigoti Lietuvos kultūros tarybą per 20 darbo dienų pateikti pareiškėjo nurodomą informaciją; kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos kultūros tarybos 2015-12-16 nutarimu Nr. 4LKT-5(1.3 E) patvirtinto Ekspertų atrankos aprašo (toliau – Aprašas) 16 punktas, tiek, kiek jame nustatyta, kad ekspertai yra anoniminiais, neprieštarauja Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatai „Taryba <...> viešojo konkurso būdu atrenka ekspertus“ ir 10 straipsnio 4 daliai.
Pareiškėjas nori, kad jam būtų pateikta tokia informacija: 1) Lietuvos kultūros tarybos ekspertų pasirašytus paraiškų su vertinimo balais sąrašus tų Lietuvos kultūros tarybos organizuotų konkursų, kuriuose 2014-2016 m. laikotarpiu dalyvavo Lietuvos dizainerių sąjunga; 2) Lietuvos kultūros tarybos ekspertų išvadas, kartu su atitinkamais posėdžių protokolais ir jų priedais už tą patį laikotarpį; 3) visus Lietuvos kultūros tarybos pirmininkės įsakymus dėl ekspertų darbo grupių sudarymo, jų narių skyrimo ir papildomų narių skyrimo dėl tų konkursų kuriuose nurodytu laikotarpiu dalyvavo pareiškėjas; 4) viešų konkursų dokumentaciją (skelbimus, atrankos dokumentus, protokolus ir kitą informaciją) dėl ekspertų, vertinusių Tarybos organizuotus konkursus, kuriuose dalyvavo pareiškėjas; 5) Lietuvos kultūros tarybos nustatytas nešališkumo deklaracijos ir konfidencialumo pasižadėjimo formas; 6) motyvuotą informaciją (nurodant paraiškos trūkumus) apie tai, kodėl Lietuvos dizainerių sąjungai buvo skirti konkretūs balai už visas teiktas paraiškas 2014-2016 m. laikotarpiu; 7) Lietuvos kultūros tarybos organizuotų konkursų, kuriuose 2014-2016 m. laikotarpiu dalyvavo Lietuvos dizainerių sąjunga, laimėtojų (visų asmenų, gavusių finansavimą) paraiškas su visais priedais; 8) 2014-2016 m. laikotarpiu Lietuvos kultūros tarybos ekspertais buvusių asmenų sąrašą, išskiriant kokie asmenys ekspertais buvo konkrečiais laikotarpiais; 9) Lietuvos kultūros tarybos ekspertų (ekspertų darbo grupių), vertinusių pareiškėjo 2014-2016 m. teiktas paraiškas, sąrašus; 10) visas Vilniaus dailės akademijos 2014-2016 m. laikotarpiu Tarybai teiktas ataskaitas (projektų įvykdymo ataskaitas, projekto dalinio/pilno finansavimo faktines išlaidas patvirtinančių dokumentų sąrašą ir kt.); 11) visas asociacijos „Dizaino forumas“ 2014-2016 m. laikotarpiu Tarybai teiktas ataskaitas (projektų įvykdymo ataskaitas, projekto dalinio/pilno finansavimo faktines išlaidas patvirtinančių dokumentų sąrašą ir kt.).
Skunde paaiškina, kad 2016-03-10 išsiuntė Lietuvos kultūros tarybai prašymą pateikti informaciją apie ekspertus ir jų atliekamą paraiškų vertinimą. Taryba 2016-04-04 raštu Nr. S-148(4.6) prašytos informacijos nepateikė, o tik nurodė, kad pareiškėjas privalo patikslinti prašymą ir tuomet Taryba pateiks tik pareiškėjo projekto vertinimo balų vidurkių lentelę. Taip pat nurodė, kad informacija skelbiama Tarybos interneto svetainėje, tačiau pareiškėjas nurodo, kad ten galima rasti tik skelbimus apie vykstančią ekspertų atranką, bet ne apie viešojo konkurso rezultatus.
Mano, kad gautas atsakymas rodo, jog prašytą informaciją teikti atsisakyta. Skundą grindžia tuo, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, todėl privalo teikti informaciją pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą (toliau - Teisės gauti informaciją įstatymą) arba motyvuotai atsisakyti teikti tą informaciją. Taip pat nurodo, kad Taryba neturėjo teisės reikalauti iš pareiškėjo pagrįsti tikslą, kuriam prašoma informacija yra reikalinga. Taip pat nepagrįsti buvo ir kiti Tarybos rašte nurodyti reikalavimai (detalizuoti prašomą informaciją) pareiškėjui.
Paaiškina, kad pareiškėjui kilo abejonių dėl ekspertų, kurie vertino jų paraiškas, nešališkumo, todėl pareiškėjas ir prašė pateikti informaciją apie ekspertus ir apie jų atliktą vertinimą. Dėl to pareiškėjas prašo kreiptis į LVAT dėl Aprašo nuostatų, kurios numato ekspertų anonimiškumą, teisėtumo tyrimo. Nesutinka su atsakovo paaiškinimu, jog ir Viešųjų pirkimų įstatymas draudžia atskleisti ekspertų duomenis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl dalies prašymų atsakovas iš viso nepasisakė, o prašoma informacija pareiškėjui nebuvo pateikta (dėl kitų asmenų, dalyvavusių konkursuose). Nurodo, kad kitiems asmenims apie pareiškėją tokia informacija buvo suteikta.
Pareiškėjo skundas taip pat grindžiamas tuo, kad atsakovas netinkamai atlieka viešojo administravimo funkcijas, nes atsisakymas suteikti informaciją surašytas netinkamai, nepagrindžiamas teisiniais argumentais, praleisti terminai, nenurodyta apskundimo tvarka. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas iš Tarybos informacijos prašė už 2013-2016 m., gavo atsakymą, kad 2013 m. Kultūros rėmimo fondą faktiškai administravo Kultūros ministerija, todėl pagal Teisės gauti informaciją įstatymo 13 straipsnį Taryba privalėjo šią prašymo dalį persiųsti Kultūros ministerijai.
Teismo posėdyje dalyvavęs pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjui nėra žinoma, kokiu pagrindu pastoviai netenkinamos jo paraiškos paramai gauti, o ginčyti konkrečių atvejų teisme pareiškėjas nenorėtų, nes siekia palaikyti tinkamus santykius su Taryba, be to, pirmiau nori išsiaiškinti tuos paraiškų atmetimo pagrindus.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos kultūros taryba atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad pareiškėjas paprašė pateikti labai didelės apimties dokumentus už ilgą laikotarpį nuo 2013 iki 2016 m. Todėl atsakovas pagrįstai paprašė patikslinti prašymą, nurodyti kokių konkursų duomenų pareiškėjas prašo, nes atsakovas nerenka duomenų pagal konkursuose dalyvaujančius asmenis. Remiasi Teisės gauti informacija 12 straipsnio 5 dalimi ir 14 straipsniu ir aiškina, kad procedūra dar nebuvo baigta.
Paaiškina dėl informacijos gavimo tikslo. Remiasi tuo, kad pareiškėjas prašė paslaugos pagal Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nustatytą reguliavimą. Nurodo, kad šioje situacijoje būtina vadovautis Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 ir jame esančia prašymo sąvoka bei tuo, kad prašymams keliami reikalavimai, nurodyti šiuo nutarimu patvirtintų taisyklių 4.1 ir 47 punktais. Todėl mano, kad šiuo atveju nėra pažeidžiama pareiškėjo teisė gauti informaciją.
Paaiškina dėl informacijos, susijusios su ekspertais. Nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad ekspertai negali būti anonimiški, remiasi Aprašo 16 punktu. Teigia, kad analogiškas reglamentavimas yra nustatytas ir kituose teisės aktuose.
Nesutinka su pareiškėjo prašymo dalimi, kuri įpareigoja Tarybą sukurti naujus duomenis, prašant įpareigoti pateikti informaciją apie paraiškų trūkumus. Mano, kad Teisės gauti informaciją įstatymas nenumato galimybės teikti tokio pobūdžio duomenis.
Teigia, kad pareiškėjo prašymas surinkti didelės apimties informaciją ir sukurti naują dokumentą už labai ilgą laikotarpį, neatitinka protingumo ir proporcingumo principų. Atsakovas per metus gauna ir įvertina apie 7000 paraiškų, ekspertų sudėtis keičiasi, todėl neįmanoma jau išėjusių ekspertų prašyti paaiškinti, kaip jie vertino paraiškas, o visa tai reiškia, kad pareiškėjas reikalauja iš atsakovo neproporcingai didelių pastangų ir laiko sąnaudų.
Paaiškina dėl trečiųjų asmenų sukurtų dokumentų suteikimo. Mano, kad neturi teisės teikti tokių dokumentų pareiškėjui. Tokią informaciją teikti draudžia ir Kultūros ministro 2015-08-31 įsakymu Nr. ĮV-559 patvirtintos Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų teikimo gairės (100 p.).
Prašo skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atstovas palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo Lietuvos dizainerių sąjungos teisės gauti informaciją pagal Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatas.
Kadangi į savo 2016-03-10 pateiktą prašymą „Dėl informacijos suteikimo“ pareiškėjas gavo Tarybos 2016-04-04 raštą, kurį ginčija šioje byloje, pirmiausiai vertinamas šis skundžiamas raštas. Šis raštas nėra galutinis atsakymas į pareiškėjo 2016-03-10 prašymą pagal savo turinį, nors visgi jame jau yra nurodyta, kokia informacija pareiškėjui bus pateikta, o kokia nebus teikiama.
Pareiškėjas 2016-03-10 prašymu, kurį pareiškėjo vardu padavė pagal atstovavimo sutartį advokatų kontora „Didžiulis ir Miliauskas CONFIDENCE“, grindžiamu Teisės gauti informaciją įstatymo 1 ir 16 straipsniais, Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 10, 12 straipsniais prašė pateikti eilę dokumentų, išvardintų 11-je punktų už 2013 – 2016 m. laikotarpį. Iš šio prašymo turinio seka, kad pareiškėjas nori gauti informaciją dėl to, kad dalyvauja meno ir kultūros veikloje, kuriai reikalingas papildomas finansavimas, o šį finansavimą teikia Kultūros taryba, kaip tai numato Lietuvos kultūros tarybos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktai. Nurodyta, kad paskutiniuoju metu pareiškėjo paraiškos yra nuolat atmetamos, o pareiškėjo nuomone projektai atitinka aktualius projektų vertinimo prioritetų ir kriterijų balų aprašus. Nurodoma, kad todėl pareiškėjas nori sužinoti, kokiu pagrindu jo paraiškos buvo atmestos. Nurodo, kad tokią teisę pareiškėjas turi ne tik pagal viešąjį administravimą reglamentuojančius teisės aktus, bet ir pagal Lietuvos kultūros tarybos 2015-01-13 nutarimu Nr. 1LTK-3(1.3) patvirtintą Kultūros ir meno sričių ekspertų darbo reglamentą. Dėl balų, kuriuos surinko pareiškėjo paraiškos, prašo pateikti motyvuotą atsakymą, nurodyti, kokie buvo paraiškų trūkumai, nulėmę mažesnio balo skyrimą. Dėl skaidrumo principo įgyvendinimo prašo pateikti ir laimėjusiųjų paraiškas bei ekspertų pasirašytą jų paraiškų įvertinimą. Dėl to prašoma pateikti duomenis ir apie ekspertus. Taip pat prašo duomenų apie Vilniaus dailės akademijos ir asociacijos „Dizaino forumas“ ataskaitas apie jų projektų įgyvendinimą.
Atsižvelgiant į prašymo turinį, pirmiausia teismas įvertina tai, kad nors Teisės gauti informaciją įstatymas ir nereikalauja, tačiau pareiškėjas visiškai aiškiai išdėstė savo motyvus, kodėl prašo nurodytos informacijos.
Skundžiamame atsakyme pirmiausia nurodyta, kad Taryba Kultūros rėmimo fondą administruoja nuo 2014 m., o iki tol jį administravo Kultūros ministerija. Toliau nurodoma, kad ir 2014 m. paraiškas Taryba perdavė AB „Archyvų sistemos“, todėl Tarybai neaišku, kas apmokės informacijos gavimą iš nurodytos bendrovės. Taryba rašte nurodo, kad jiems neaiškus prašymas pateikti informaciją apie konkursų laimėtojus, t.y. neaiškus tokios informacijos prašymo tikslas.
Rašte prašoma dėl nurodytų neaiškumų patikslinti prašymą, nurodyti jo motyvus, pateikti konkursų pavadinimus, tikslų paraiškų skaičių, jų pavadinimus, paraiškų teikimo metus ir programos pavadinimus.
Atsakydama į klausimus dėl ekspertų atrankos, Taryba nurodo, kad atranka vykdoma paskelbiant apie tai viešai, todėl pareiškėjas gali susipažinti su atrankos dokumentais, jos skelbimu ir pan., be to, nurodo, kad remiantis Aprašo 16 punktu, ekspertai privalo išlikti anoniminiai. Taryba pateikdama informaciją apie ekspertus pažeistų šią nuostatą. Taip pat, vadovaujasi Viešųjų pirkimų įstatymu ir teigia, kad viešųjų pirkimų dokumentacijos pateikti negali dėl šių duomenų konfidencialumo. Toliau nurodo, kokiais teisės aktais vadovaujasi ekspertai. Iš to galima suprasti, kad informacija apie ekspertus nebus teikiama.
Galiausiai rašte nurodyta, kad nepaisant prašymo patikslinimo, Taryba pateiks projekto vertinimo balų vidurkių lentelę, kurioje matyti kiekvienam vertinimo kriterijui ir (ar) prioritetui skirtas balas (balų vidurkis).
Nurodytiems teisiniams santykiams yra taikytinos Lietuvos kultūros tarybos įstatymo (toliau – Tarybos įstatymas) ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatos. Lietuvos kultūros taryba yra biudžetinė įstaiga prie Kultūros ministerijos (Tarybos įstatymo 2 straipsnis), jos steigėjas yra Vyriausybė. Taigi, Tarybai besąlygiškai galioja Teisės gauti informaciją įstatymas, kuris užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims (Teisės gauti informaciją 1 straipsnio 1 dalis). Teisės gauti informaciją 1 straipsnio 3 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kuriems šis įstatymas netaikomas. Pagal Teisės gauti informaciją 3 straipsnį įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, o atsisakyti ją teikti galima šio įstatymo nustatyta tvarka. Informacijos teikimo principai nurodyti Teisės gauti informaciją 4 straipsnyje. Prašymo padavimą reglamentuoja Teisės gauti informaciją įstatymo 12 straipsnis, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog įstaiga, nustačiusi, jog prašyme nepakanka informacijos arba pateikta informacija yra netiksli, per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos kreipiasi į pareiškėją, kad šis patikslintų prašymą, ir padeda jam išaiškindama, kokios informacijos prašyme nepakanka ir kur ją gauti, o kai prašyme informacija netiksli, - išaiškindama netikslumus ir kaip juos pašalinti.
Nagrinėjamu atveju skundžiamas raštas ir turėjo būti pateiktas per 5 darbo dienas, nurodant pareiškėjui (jo atstovui), kokios informacijos trūksta ir kur ją gauti, t.y., teismas iš atsakovo atsiliepimo turinio daro išvadą, kad pareiškėjas turėtų nurodyti visus konkursus, kuriuose jis pats dalyvavo, jo paraiškų pavadinimus, pateikimo datas, programų, pagal kurias teikiama parama, pavadinimus, kuriose norėjo sudalyvauti pareiškėjas. Tik atsiliepime teismui atsakovas gana plačiai ir aiškiai paaiškino, kokios informacijos trūko atsakovui, norint pateikti pareiškėjui prašomą informaciją, tačiau toks paaiškinimas turėjo būti pateiktas tarpiniame administraciniame sprendime, kuriuo norima pašalinti prašymo trūkumus. Vien tai nebūtų esminis pažeidimas dėl kurio visas šis sprendimas laikytinas neteisėtu, nes pareiškėją atstovavo advokatai, kurie galėjo išaiškinti pareiškėjui, jog jis pats turi turėti savo teiktų paraiškų registravimo dokumentaciją ir pagal ją patikslinti datas, pavadinimus, programas, tačiau skundžiamas raštas turi ir kitų, teismo nuomone, esminių trūkumų.
Visų pirma, kaip teisingai nurodyta skunde, pranešus pareiškėjui, kad 2013 m. Kultūros rėmimo fondą administravo Kultūros ministerija, prašymas šioje dalyje turėjo būti persiųstas Kultūros ministerijai per 5 darbo dienas (dėl informacijos apie 2013 m.), kuri ir spręstų kaip nagrinėti tokį prašymą (Teisės gauti informaciją įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Persiunčiant prašymo dalį, turi būti aiškiai nurodyta, kokia konkreti prašymo dalis ir kokiu pagrindu persiunčiama, kad motyvai būtų aiškus tiek pareiškėjui, tiek Kultūros ministerijai.
Antra, jeigu jau raštas yra tarpinis administravimo procedūros dokumentas, kuriuo nustatomi prašymo trūkumai, jame negali būti pateikiami argumentai dėl ekspertų duomenų neteikimo, juo labiau, kad rašto nusprendžiamojoje dalyje nepasakyta, kad prašymas dėl duomenų apie ekspertus teikimo atmetamas, nenurodytas teisinis pagrindas pagal Teisės gauti informaciją įstatymą, kodėl atsisakoma teikti informaciją, nenurodyta tokio sprendimo apskundimo tvarka. Visas prašymas visumoje turėjo ir galėjo būti sprendžiamas tik pataisius prašymo trūkumus, kaip tai nustatyta minėto įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje, nes iš dalies tos papildomos informacijos reikėjo ir sprendžiant apie ekspertus (jų sudėtis keitėsi, skirtingi ekspertai galėjo vertinti skirtingas paraiškas ir pan.). Tuo tarpu skundžiamu raštu akivaizdžiai atsisakoma pateikti informaciją apie ekspertus, kurie vertino paraiškas, o toks atsisakymas turi būti grindžiamas Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatomis (16 straipsnio atitinkama dalimi ir punktu).
Visiškai nepagrįstai, reikalaujant patikslinti prašymą, prašoma nurodyti prašymo pateikimo tikslą ir motyvus, nes abu šie reikalavimai tegali būti suprasti tik vienaip – iš esmės prašoma nurodyti pateikti prašymo padavimo tikslą, kurio nurodyti šiuo atveju buvo visai nereikalinga. Pareiškėjas teisus, sakydamas jog Teisės gauti informaciją įstatymas tokio tikslo nurodymo nereikalauja, dar daugiau, išskirtinai nurodyta, jog šis įstatymas netaikomas, kai asmuo turi teisės aktų nustatyta tvarka pagrįsti informacijos, kurios jis prašo, panaudojimo tikslą (nurodyto įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 8 punktas). Nagrinėjamu atveju nėra tokios teisės aktų nustatytos tvarkos. Atsakovas be pagrindo nurodo Vyriausybės nutarimą, reglamentuojantį piliečių prašymų nagrinėjimą, Viešojo administravimo įstatymą, nes jau Teisės gauti informaciją įstatyme (12 straipsnio 5 dalis) yra numatyta galimybė įstaigai prašyti patikslinti prašymą ir šis klausimas sureglamentuotas itin detaliai, todėl nėra pagrindo jį aiškinant pasitelkti dar atsakovo nurodytus teisės aktus. Šiuo atveju pirmenybė teikiama specialioms tuos santykius reglamentuojančioms teisės normoms. Kitas dalykas yra tai, kad atsakovas privalo, gavęs patikslinimą ir tik po to, o ne iš anksto, nustatyti, kokios informacijos jis teikti negali ar neprivalo ir teikti tik tokią informaciją, kurią teikti jam leidžia šis ir kiti įstatymai (pvz. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, teisės aktai, reglamentuojantys intelektinės nuosavybės apsaugą ir kt.). Tačiau tai jau tolesni administracinės procedūros dalykai, kurie dar šioje stadijoje nesprendžiami, nors kaip minėta, atsakovas dėl ekspertų jau pasisakė ganėtinai aiškiai ir galutinai, kas šioje stadijoje negalėjo būti daroma, nes skundžiamu raštu buvo sprendžiamas tik prašymo priėmimo klausimas.
Tik gavus patikslintą prašymą (jeigu atsakovo reikalavimai patikslinti prašymą būtų aiškiau išdėstyti), dalį prašymo persiuntus įgaliotai įstaigai, atsakovas galėjo pereiti visumoje prie galutinio sprendimo, kuriam taikomi reikalavimai yra išdėstyti Teisės gauti informaciją įstatymo 15, 16, 17 ir 18 straipsniuose. Tuo tarpu skundžiamame rašte atsakovas jau iš karto nurodė, kokią informaciją pateiks pareiškėjui, o kokios neteiks aiškiai nenurodė.
Taigi, įvertinus teisinį reglamentavimą ir skundžiamo rašto turinį, teismas daro išvadą, kad skundžiamas raštas neatitinka teisės gauti informaciją įstatymo 12 straipsnio 5 dalies, 13 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio, 15 ir 16 straipsnių reikalavimų, todėl jis yra neapibrėžtos formos ir turinio, priimtas laikantis termino, kuris nustatytas ne prašymui patikslinti, o galutiniam sprendimui priimti, pareiškėjui iš tokio rašto negali būti aišku, kaip jis turi pataisyti savo prašymą, neaišku dėl dalies prašymų, ar tai galutinis sprendimas ar tarpinis, kas akivaizdžiai trukdo pareiškėjui įgyvendinti savo teises, kurias jam garantuoja Teisės gauti informaciją įstatymas (1 straipsnis), t.y. šiuo įstatymu užtikrinamos pareiškėjo teisės yra pažeidžiamos. Nors pareiškėjas prašo panaikinti šį raštą tik dalyje, kuria atsisakoma teikti informaciją, tačiau skundas teismui yra grindžiamas ir tuo, kad iš pareiškėjo nepagrįstai reikalaujama pateikti papildomą informaciją, kad dalis prašymo neteisėtai neperduota Kultūros ministerijai, kas taip pat turi būti išsprendžiama prašymo priėmimo stadijoje, o tai reiškia, kad iš esmės pareiškėjas skundžia ir prašymo priėmimo klausimo išsprendimą. Kaip minėta, iš rašto beveik neįmanoma atskirti, kurioje dalyje prašoma patikslinti prašymą, kurioje dalyje atsisakoma teikti informaciją (pvz., klausimas dėl ekspertų – prašoma ir patikslinti ir lyg tai išsprendžiama), todėl raštas naikintinas visoje apimtyje perduodant pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą išnagrinėti iš naujo.
Kita vertus, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas neturi pagrindo vertinti, ar teisėtai neteikiama informacija apie ekspertus, o todėl šioje byloje ir netaikomos pareiškėjo ir atsakovo nurodytos Aprašo nuostatos. Tuo pačiu, nėra pagrindo dėl jų teisėtumo tyrimo kreiptis į LVAT, nes pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) 111 straipsnį ir 112 straipsnį, teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į LVAT prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. Taigi, prašyti tyrimo galima tik dėl akto, kuris turėtų būti taikomas byloje, o nagrinėjamu atveju prašomas ištirti aktas dar negali būti taikomas šioje byloje. Šis procesinis prašymas netenkinamas.
Atsižvelgiant į ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktą, skundžiamas Lietuvos kultūros tarybos 2016- 04-04 raštas naikinamas, nes jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Kadangi raštas, kuriuo buvo sprendžiamas pareiškėjo 2016-03-10 prašymo priėmimo klausimas, yra panaikinamas, kiti pareiškėjo keliami reikalavimai negali būti tenkinami. Atsakovas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą iš naujo, turi pats ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išskirti dalį prašymo, kuris turi būti persiųstas Kultūros ministerijai, aiškiai pareiškėjui nurodyti, kokios informacijos trūksta prašyme, tokį reikalavimą pateikiant taip pat ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, nustatant aiškų terminą, per kurį pareiškėjas tą informaciją turi pateikti, nereikalauti nurodyti prašymo padavimo motyvų (tikslų), nes tai yra neteisėta, ir, tik gavus patikslintą prašymą, per 20 darbo dienų nuo jo gavimo datos, išspręsti prašymą iš esmės: kokią informaciją pateiks, kokios neteiks, nurodant to teisinį ir faktinį pagrindą pagal Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatas, nurodytas pirmiau. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas negali apeidamas tinkamai atliekamas, įstatymu nustatytas viešojo administravimo procedūras, įpareigoti atsakovą teikti informaciją, kurios prašo pareiškėjas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Lietuvos dizainerių sąjungos skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Lietuvos kultūros tarybos 2016-04-04 sprendimą „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. S-148(4.6) ir perduoti pareiškėjo Lietuvos dizainerių sąjungos 2016-03-10 prašymo „Dėl informacijos suteikimo“, pasirašyto advokato Pauliaus Miliausko, priėmimo klausimą Lietuvos kultūros tarybai išnagrinėti iš naujo per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laikantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 12 straipsnio 5 dalies ir 13 straipsnio 1 dalies reikalavimų, galiojusių prašymo padavimo dieną.
Kitus pareiškėjo Lietuvos dizainerių sąjungos reikalavimus atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.