Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Giedrius Avinas, teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. K., atstovaujamo advokato Viktor Ošurkov, ir I. Š., atstovaujamos advokatės Nataljos Kucharevos, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: D. K. – A., Z. K., Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto bankas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo valstybinė įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimo nepateikė.

Suinteresuoti asmenys D. K. – A. ir Z. K. pateikė atsiliepimus, kuriuose prašo bendrą pareiškimą tenkinti.

Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad paveldint pagal įstatymą, vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai. CK 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos eilės įpėdiniais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos I. Š. sutuoktinis ir pareiškėjo A. K. tėvas S. K. mirė (duomenys neskelbtini). I. Š. ir S. K. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Visagino sav. administracijos Juridiniame skyriuje, akto įrašo Nr. 6. Pareiškėjas A. K. S. K. sūnus. Po S. K. mirties atsirado palikimas – garažas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), ir ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Sodininkų bendrijoje „Vyšnia“.

Testamento registro išrašas patvirtina, kad dėl S. K. palikimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.

CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis palikimą priėmė, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu.

Pareiškėjas A. K. nurodė, kad po tėvo mirties naudojasi garažu, esančiu (duomenys neskelbtini), pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis moka mokesčius už garažą, jo žinioje yra garažo byla. Pareiškėja I. Š. nurodė, kad po sutuoktinio mirties faktiškai valdė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), naudojosi juo, kaip savo turtu, mokėjo mokesčius, nurodytas aplinkybes patvirtina mokėjimo dokumentai SB „Vyšnia“. Į notarą dėl paveldėjimo liudijimo gavimo pareiškėjai nesikreipė dėl nežinojimo.

Teismas pažymi, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje. Teismui nustačius, kad pareiškėjai faktiškai priėmė S. K. palikimą, turi pakankamą pagrindą pareiškimui tenkinti (CPK 185 straipsnis).

Šis faktas reikšmingas, siekiant įforminti S. K. palikimo priėmimą. Kitokia tvarka pareiškėjai negali paveldėti turto, likusio po palikėjo mirties. Todėl prašomi nustatyti juridiniai faktai nustatytini teismo sprendimu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CK 5.50 straipsnio 1 dalimi, 5.51 straipsnio 1 dalimi ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 - 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą atsiradusį po S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas turto, likusio po S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties paveldėjimo reikalu.

Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo patvirtintą kopiją išsiųsti Valstybės įmonei „Registrų centras“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.