Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Jankauskienei, atsakovo atstovui advokatui Algirdui Biguzui, trečiajam asmeniui I. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui A. S., trečiajam asmeniui I. P. dėl neterminuoto tėvų valdžios ribojimo, išlaikymo priteisimo, nepilnamečio gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė nurodė, kad nepilnametis vaikas S. S., gimęs (duomenys neskelbtini), yra L. P. ir A. S. sūnus. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko motina L. P. mirė, vaikas liko be įstatyminio atstovo. Atsakovas A. S. 10 metų gyvena ir dirba užsienio valstybėje. Pats atsakovas nurodo, kad jis su vaiku nebendrauja ir jo ilgą laiką neaugino. Nepilnametis vaikas S. S. apgyvendintas pas trečiąjį asmenį I. P., kadangi nepilnametis S. S. ilgą laiką gyvena su juo. Šeimai buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Dėl susiklosčiusios situacijos buvo vertinta vaiko situacija ir nustatyti rizikos veiksniai. Buvo organizuota mobili komanda, kurios intensyvios pagalbos atsakovas atsisakė. Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi leista paimti nepilnametį S. S. iš įstatyminio atstovo A. S., nustatyta laikinoji globa, nepilnametis apgyvendintas su laikinuoju globėju I. P.. Visą laikinosios globos laikotarpį nepilnamečiu vaiku išimtinai rūpinosi laikinasis globėjas I. P., jis domėjosi ir rūpinosi vaiko sveikata ir ugdymu, bendradarbiavo su Skyriaus specialistais, tenkino vaiko poreikius, globos kokybė yra gera. Atsakovas A. S. nepilnamečio vaiko gyvenime nedalyvauja, su juo ryšių nepalaiko. Skyriaus atstovams susisiekti su atsakovu nepavyksta, jis neatsako į skambučius ar elektroninius laiškus. Atsakovas ilgą laiko tarpą yra nusišalinęs nuo vaiko auginimo, tarp jo ir nepilnamečio vaiko nėra jokio emocinio ryšio, jis netenkina nepilnamečio vaiko kasdienių poreikių, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nedėjo jokių pastangų atkurti ryšį su vaiku padedant specialistams, manytina, jog atsakovo A. S. elgesys pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2388-394/2013 priteistas 325,00 Lt išlaikymas nepilnamečiam vaikui iš atsakovo. Nurodo, kad praėjus tokiam ilgam laiko tarpui, minima išlaikymo suma yra nepakankama vaiko poreikiams tenkinti, vaiko poreikiai nedetalizuoti, tačiau akivaizdu, kad drabužiams, avalynei, ugdymo priemonėms, vaistams ir vitaminas ir kitoms būtinosioms priemonėmis, kurių išlaidų įrodinėti nereikia, priteisto išlaikymo nepakanka. Atsakovas yra darbingo amžiaus, dirba užsienio valstybėje, todėl manytina, kad atsakovas A. S. gali teikti didesnio dydžio išlaikymą, kuris patenkintų vaiko poreikius. Laikinosios globos metu nenustatyta jokių pažeidimų, trečiasis asmuo I. P. užtikrina nepilnamečio vaiko interesus, todėl nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą Skyrius prašo nustatyti su I. P..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir LR CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti ( LR CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P. (buvusi (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvai.

2021 m. gegužės 13 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-3983-837/2021 leista paimti nepilnametį vaiką S. S. iš jo tėvo A. S..

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) S. S. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas I. P.. 2021 m. balandžio 14 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametis S. S. apgyvendintas pas mirusios motinos sutuoktinį I. P..

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Skyriuje gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuriame nurodyta, kad nepilnamečio vaiko S. S. motina L. P. (duomenys neskelbtini) mirė ((duomenys neskelbtini) Mirties išrašas Nr. (duomenys neskelbtini)). Nepilnametis vaikas S. S. liko be įstatyminio atstovo.

Skyrius, reaguodamas į galimą vaiko teisių pažeidimą, 2021 m. balandžio 19 d. išklausė nepilnamečio vaiko nuomonės apie susidariusią situaciją. Bendraudamas su Skyriaus specialiste vaikas nurodė, kad gyventi su tėvu nenori, nori gyventi su I. P..

Mobiliosios komandos specialistams susisiekus su A. S., jis nurodė, kad negrįš į Lietuvą, atsisakė pasirašyti sutikimą dėl mobiliosios komandos intensyvios pagalbos priėmimo. A. S. į mobiliosios komandos ir žinutes ir skambučius neatsakė, todėl darbas su atsakovu nebuvo tęsiamas. Su Skyriaus specialistais atsakovas taip pat nebendravo. Iš globojamo vaiko aplankymo akto ir vaiko globos priežiūros akto matyti, kad atsakovas nepilnamečio vaiko gyvenime ir auklėjime nėra dalyvavęs ir nedalyvauja, su nepilnamečiu vaiku jokių ryšių nepalaiko. Jis vaiku nesidomi ir nesirūpina jo ugdymu bei sveikata, netenkina sūnaus kasdienių poreikių.

Tėvų valdžios apribojimas yra atsakomybės tėvams forma, kai yra pagrindas spręsti, kad tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais (LR CK 3.180 straipsnis). Šis tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš LR CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (LR CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas).

Tėvų valdžios turinys nustatytas LR CK 3.155 straipsnio 2 dalyje - tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaikų teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Vadovaujantis LR CK 3.156 straipsnio 2 dalimi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams.

Bylos nagrinėjimo metu nenustatytos LR CK 3.179 straipsnyje nurodytos objektyvios aplinkybės, dėl kurių A. S. negali vykdyti tėvo pareigų. Konstatuotina, kad atsakovas A. S. savo pareigų nevykdo dėl savo kaltės, tai yra dėl to, kad visiškai nedalyvauja sūnaus gyvenime, yra visiškai nusišalinęs nuo jo priežiūros, nesirūpina jo ugdymu ir lavinimu, nesiekia auginti sūnaus, juo rūpintis ir prižiūrėti, savo vaiko gyvenimu visiškai nesidomi. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas ketina keisti savo elgesį vaiko atžvilgiu ar siektų jį susigrąžinti į šeimą. Atsakovo elgesys vertintinas kaip darantis ypatingą žalą vaiko vystymuisi, duomenų apie padėties pagerėjimą nėra, todėl konstatuotina, kad atsakovo kaltė įrodyta - jis vengia tinkamai atlikti savo pareigas auklėti vaiką (LR CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Nurodytais motyvais yra pagrindas atsakovo A. M. atžvilgiu taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą.

Išaiškintina, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (LR CK 3.181 straipsnio 2 dalis

Apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus kai tai prieštarauja vaiko interesams (LR CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl priteisto vaiko išlaikymo dydžio padidinimo.

LR CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir teikti materialinį išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (LR CK 3.192 straipsnis).

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimu nepilnamečiam vaikui S. S. priteistas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 94,13 Eur (325,00 Lt) iki sūnaus pilnametystės. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta nepilnamečio vaiko motina.

LR CK 3.201 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu.

Bylos duomenimis atsakovas deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, kurioje dirba ir gyvena. Atsakovas kilnojamojo ir nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovas turi skolinių įsipareigojimų, kurių išieškojimas vykdomas priverstine tvarka. Duomenų apie atsakovo blogą sveikatos būklę, ribotą darbingumą, kitus išlaikytinius, byloje nėra.

Nors byloje nėra tikslių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkančių išlaidų dydžių, tačiau teismas daro išvadą, kad daugiau nei prieš aštuonerius metus priteisto 94,13 Eur dydžio išlaikymas nėra pakankamas nepilnamečio vaiko S. S. poreikiais patenkinti. Nurodyto išlaikymo priteisimo metu nepilnametis vaikas buvo mažametis, šiuo metu jis mokosi (duomenys neskelbtini), vadinasi atsirado papildomos išlaidos. Akivaizdu, kad tenkinant kasdienius vaiko poreikius susidaro išlaidos maistui, aprangai, avalynei, dalis komunalinių mokesčių ir kitų išlaidų higienos reikmenis, lavinimo priemonėms, vaistams ir vitaminams. Ir augant vaikui visos šios išlaidos didėja. Vaikų teise sauganti institucija, įvertinusi vaiko poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas, Lietuvos ekonominės ir finansinės padėties pokyčius taip pat laiko, kad išlaikymo dydis nepilnamečio vaiko poreikiams turi būti didinamas iki 200,00 Eur.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pripažįsta, kad nepilnamečio vaiko S. S. išlaikymo prievolėje jo tėvo A. S. teiktina išlaikymo dalis turi būti 200,00 Eur. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės atitinka nepilnamečio vaiko poreikius. Sprendimas dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis padidinimo vykdomas skubiai ( LR CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl vaiko globėjo, gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.

Pagal LR CK 3.183 straipsnio 4 dalį bei LR CPK 406 straipsnio 2 dalį priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. balandžio 14 d. Vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) S. S. apgyvendintas pas I. P., kuris tinkamai užtikrina nepilnamečio vaiko fizinį ir psichinį saugumą, sudaro tinkamas sąlygas miegui, poilsiui, laisvalaikiui, užtikrina vaiko teisę į saugią socialinę aplinką, teisę į mokslą, vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, S. S. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos jam nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina su laikinuoju globėju I. P., gyvenančiu adresu (duomenys neskelbtini), paskiriant jį ir vaiko išlaikymui priteistų lėšų administratoriumi iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo (LR CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis LR CPK 496¹ straipsniu, kuris numato, kad teismas priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, inicijuotina byla dėl nuolatinės globos nustatymo S. S..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo yra atleista.

Atsakovui A. S. byloje buvo teikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl iš jo bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 296 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 406-407 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią jo nepilnamečio sūnaus S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2388-394/2013 priteisto 94,13 Eur (325,00 Lt) išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 00 ct) išmokomis nuo 2021 m. lapkričio 24 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnamečio vaiko S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo su laikinuoju globėju I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiu (duomenys neskelbtini).

Paskirti I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo ir gaunamų lėšų turto administratoriumi iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.