Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 4750 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodė (b. l. 1-3), kad laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose. Jam buvo skirtas nenutrūkstamas gydymas antiretrovirusiniais vaistais „Truvada“ dėl (duomenys neskelbtini) ligos. Gydytoja nurodė, kad šiuos vaistus reikia vartoti kiekvieną dieną tuo pačiu metu, o nutraukus vaistų vartojimą progresuoja (duomenys neskelbtini) liga. Tačiau Alytaus pataisos namai laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 16 d. neaprūpino pareiškėjo gydytojo paskirtais vaistais „Truvada“. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, miego sutrikimą.

Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 7-10) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjo skundas susijęs su gydymo paslaugų suteikimu, todėl turėtų būti nagrinėjamas civiline tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Paaiškino, kad stipriai išaugus vaisto „Truvada“ poreikiui, šio vaisto buvo užsakoma didesniais kiekiais. 2018 m. rugsėjo 12 d. vaistų tiekėjas UAB „Tamro“ buvo informuotas, kad Alytaus pataisos namams per mėnesį reikės 60 dėžučių, tačiau tiekėjas pristatė tik 18 vnt., todėl Alytaus pataisos namams laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. šio vaisto atsargų pritrūko. Pareiškėjas vaistą „Truvada“ pradėjo gauti nuo 2018 m. spalio 16 d. Pažymėjo, kad vaisto neskyrimas neturėjo įtakos pareiškėjo sveikatos būklei. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis sąlygomis Alytaus pataisos namuose nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 15 d. neaprūpinus jo reikiamais medikamentais.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą.

Pagal Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1-71 patvirtintų Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatų (toliau – Nuostatai) 1 punktą, Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnyba – įstaigos administracinis padalinys, organizuojantis įstaigoje laikomų asmenų sveikatos priežiūrą (b. l. 46-48). Sveikatos priežiūros tarnyba tiesiogiai pavaldi pataisos namų direktoriaus pavaduotojui, o sprendžiant sveikatos priežiūros organizavimo klausimus – įgaliotoms valstybinėms sveikatos priežiūros valdymo ir kontrolės institucijoms (Nuostatų 3 p.). Viena iš pagrindinių Sveikatos priežiūros tarnybos funkcijų – neatlygintinai aprūpinti pataisos namuose gydomus pacientus vaistais ir medicinos priemonėmis ligų gydymui (Nuostatų 16 p.). Įstaigoje laikomų asmenų sveikatos priežiūros klausimus spręsti yra įgaliotas Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas (Nuostatų 31 p.). Vedėjas organizuoja tarnybos darbą ir atsako už tarnybai priskirtų uždavinių įgyvendinimą (Nuostatų 32 p.).

Ginčo laikotarpiu galiojusio Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 (toliau – Aprašas), 4 punkte numatyta, jog įstaigos, planuodamos joms skirtas lėšas ir rengdamos asignavimų sąmatą, šioje sąmatoje numato lėšas vaistiniams preparatams įsigyti. Lėšos turi būti planuojamos taip, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų užtikrintos tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir asmenims, esantiems laisvėje. Aprašo 19-20 punktuose numatyta, jog vaistinių preparatų atsargos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o Sveikatos priežiūros tarnyboje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a).

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Alytaus PN yra numatyta pareiga aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas. Taigi, administracinėje byloje turi būti įvertinta, ar Alytaus PN tinkamai vykdė šią pareigą.

Klausimas dėl žalos, galimai padarytos Sveikatos priežiūros tarnyboje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo nėra nagrinėtinas šioje administracinėje byloje. Pareiškėjui išaiškintina teisė dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kreiptis teisės aktų nustatyta tvarka į bendrosios kompetencijos teismą (Pacientų teisų ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 2 d.). Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjo skundas susijęs su gydymo paslaugų suteikimu, todėl turėtų būti nagrinėjamas civiline tvarka bendrosios kompetencijos teisme, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokio pobūdžio bylos, kuriose vertinama, ar įstaiga tinkamai vykdė pareigą aprūpinti medicinos punktą darbo priemonėmis ir ištekliais, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1557-624/2017).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini) liga, nuo 2018-09-01 skirta antiretrovirusinė terapija antiretrovirusiniais vaistais („Truvada“ ir „Rezolsta“). Laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 15 d. pareiškėjas negavo antiretrovirusinių vaistų „Truvada“ dėl sutrikusio vaistų tiekimo (b. l. 49-51).

Bylos duomenys patvirtina, kad Alytaus pataisos namai 2018 m. spalio 9 d. elektroniniu paštu pateikė vaistų tiekėjui UAB „Tamro“ preparato „Truvada“ N30 (50 pakuočių) užsakymą (b. l. 33). UAB „Tamro“ 2018 m. spalio 12 d. elektroniniu paštu atsakė, kad dalis (20 vnt.) preparato bus pateikta 2018 m. spalio 16 d., likusi dalis – iki 42 savaitės pabaigos (b. l. 34).

Iš Pagrindinės prekių tiekimo sutarties Nr. CPO110045-2909/2018-05-17 (toliau – Sutartis), sudarytos tarp Alytaus pataisos namų ir UAB „Tamro“ 4.1 punkto (b. l. 35-39) matyti, jog atskiri prekių užsakymai pateikiami šalims priimtinu būdu (faksu, el. paštu, elektronine užsakymo sistema). Prekių pristatymo terminas - 2 darbo dienos nuo atskiro prekių užsakymo gavimo dienos (Sutarties 4.2 p.). Sutarties 4.10.3 punkte numatyta, jog jei atsirado priežastys, nepriklausančios nuo tiekėjo, kurių jis neturėjo ir negalėjo numatyti, ir dėl kurių prekių pristatymas laiku tampa neįmanomas, tiekėjas nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo minėtos aplinkybės atsiradimo dienos, raštu kreipiasi į užsakovą, pateikdamas motyvuotą prašymą dėl prekių pristatymo termino pratęsimo. Per dvi darbo dienas nuo šiame punkte nurodyto pranešimo gavimo dienos užsakovas raštu išreiškia sutikimą pratęsti prekių pristatymo terminą arba informuoja tiekėją, kad šis terminas nebus pratęstas. Taigi, pagal šalių susitarimą, užsakytos prekės (vaistai) turi būti pristatytos į Alytaus PN per 2 darbo dienas nuo užsakymo gavimo dienos, o atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, dėl kurių prekių tiekimas tampa neįmanomas, tiekėjas nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo minėtos aplinkybės atsiradimo dienos, raštu kreipiasi į užsakovą, pateikdamas motyvuotą prašymą dėl prekių pristatymo termino pratęsimo.

Kaip jau buvo minėta, vaisto „Truvada“ užsakymas elektroniniu paštu prekių tiekėjui UAB „Tamro“ buvo pateiktas 2018 m. spalio 9 d., tačiau kaip matyti iš atsakovo atstovo atsiliepimo, šio preparato Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnyba pritrūko dar 2018 m. spalio 8 d. Atsakovo atstovas atsiliepime tvirtina, kad dar 2018 m. rugsėjo 12 d., t. y. iš anksto telefonu informavo UAB „Tamro“, jog per mėnesį Alytaus PN reikės 60 dėžučių šio preparato, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti į bylą nepateikė, nors kaip matyti iš Sutarties 4.1 punkto, prekių (vaistų) užsakymai tiekėjui pateikiami ne telefonu, bet faksu, el. paštu ar elektronine užsakymo sistema. Kita vertus, atsakovui žinant, kad Sveikatos apsaugos ministerija 2018 m. vasario mėnesį praplėtė asmenų užsikrėtusių ŽIV gydymo metodiką ir pataisos įstaigos administracijai matant keletą mėnesių šio vaisto poreikio padidėjimą, turint konkrečius duomenis apie sergančiuosius ir jiems paskirtą gydymą, teismo vertinimu, atsakovas turėjo pareigą iš anksto numatyti ir planuoti prekių atsargas, jog pataisos namuose laikomi nuteistieji būtų tinkamai aprūpinti reikalingais vaistais.

Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Alytaus PN netinkamai organizavo Sveikatos priežiūros tarnybos darbą, nes nevykdė Aprašo 19-20 punktuose numatytos pareigos aprūpinti Sveikatos priežiūros tarnybą vaistų atsargomis ir nesudarė būtinų sąlygų Sveikatos priežiūros tarnybos uždaviniams įgyvendinti. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 8 d. iki 2018 m. spalio 15 d. (iš viso 7 paras) nebuvo aprūpintas reikiamais vaistais, t. y. buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė sveikatos sutrikdymą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, miego sutrikimus, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie nustatyto pažeidimo (neaprūpinimo vaistais) poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Konkrečių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl netinkamų įkalinimo sąlygų įtakos pareiškėjo sveikatai, į bylą nebuvo pateikta.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl jam neišduotų medikamentų lėtinei ligai gydyti galėjo patirti tam tikrų išgyvenimų ir neigiamų padarinių jo sveikatos būklei, kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

Teismas nenustatė, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės, tačiau atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo trukmę (reikiami medikamentai nebuvo išduoti iš viso 7 paras), ginamų vertybių pobūdį, pareiškėjo patirtus nepatogumus, sprendžia, jog pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 100 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo T. G. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui T. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.