Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

1) 2016-02-12 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 178 str. 1 d. - 8 mėn. laisvės apribojimo bausme;

2) 2017-07-28 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 str. - 3 mėn. viešųjų darbų bausme, bausmė atlikta 2017-11-23;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. G. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2019-06-23 apie 21.23 val., prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 3,21 promilių girtumo laipsnis), konflikto metu sudavė vieną smūgį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu duriančiu-pjaunančiu daiktu J. K. į kairį klubą, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje ir durtinę-pjautinę žaizdą kairio klubo srityje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. G. nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažino iš dalies ir parodė, kad viskas galėjo būti taip, kaip yra surašyta kaltinime. Jau nemažai laiko praėjo, buvo labai girtas ir aplinkybių tiesiog neatsimena. Tą dieną gėrė stiprų alų, iš pradžių namuose, paskui pas pažįstamą A., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Ar tarp jų buvo konfliktas, pasakyti negali. Kažkaip ten atsirado ir J. Dėl ko kilo jų konfliktas, neatsimena. Atsimena, kad atvažiavo policija, jam nosis skaudėjo. Pripažįsta, kad turi problemą su alkoholizmu. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Bandė gydytis nuo priklausomybės, koduotis, tačiau nesėkmingai. Sutinka gydytis, atlygins žalą nukentėjusiajam. Ligonių kasai žalą jau atlygino.

Nukentėjusysis J. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio vakarą buvo išgėręs. Kaltinamąjį pažinojo iš matymo, artimai jie nebendrauja. Išgirdo triukšmą, išėjo į kiemą pažiūrėti. Ten pamatė besistumdančius kaltinamąjį ir A. R., pas kurį nuomoja kambarį. Sugriebė kaltinamąjį už peties, kad atitrauktų nuo A., ir tuomet gavo smūgį į koją. Pradėjo bėgti kraujas. Kokiu įrankiu jam buvo suduotas smūgis, nematė. Kaltinamasis bėgdamas iš kiemo šaukė: “Tik nesodink manęs“. Teko iškviesti greitąją medicinos pagalbą, kurios darbuotojai policiją iškvietė. Žalai atlyginti prašo priteisti iš kaltininko 15,26 eurų. Tyrimo metu iš jo buvo paimtos kelnės, kurių prašo jam negrąžinti.

2019-06-23 Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape užfiksuota, kad J. K. apžiūros metu nustatyta kairio klubo srities žaizda. Traumos mechanizmas: dūris/pjūvis (b.l. 18-19).

2019-07-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2170/2019 (01) nurodyta, kad J. K. padaryta poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje ir durtinė-pjautinė žaizda kairio klubo srityje. Poodinė kraujosruva padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu, durtinė-pjautinė žaizda padaryta kontaktuojant su aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Galėjo būti padaryti ir vienu trauminiu poveikiu (b.l. 30-31).

2019-09-10 buvo apžiūrėtos vyriškos džinsinės kelnės mėlynos spalvos, ant kurių priekyje iš kairės pusės klubo srityje matosi dėmės, tamsiai rudos spalvos įvairių dydžių ir formų, panašios į kraują, taip pat iš kairės pusės šone prie kišenės yra didelė dėmė - apie 30 cm pailgos formos, pereinanti į galinę pusę. Atstume 1 cm virš kairės priekinės kišenės yra medžiagos kiauryminė pjautinė skylė 1 cm ilgio. Galinėje kelnių pusėje iš kairės pusės klešnės, klubo srityje nuo galinės kišenės žemyn, yra apie 60 cm ilgio pailga dėmė, tamsiai rudos spalvos, panaši į kraują ir kelios mažesnės dėmės. Pridėtos nuotraukos (b.l.53-56).

Ikiteisminio tyrimo metu, patikrinus įtariamojo A. G. blaivumą, 2019-06-23 22.33 val. jam nustatytas 3,21 promilės girtumas (b.l.79).

Neblaivus buvo ir nukentėjusysis J. K. (b.l.20). Jam nustatytas 2,16 promilės girtumas (b.l.20).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiose taisyklėse yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį asmeniui kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos yra tyčia. Pats šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs fizinį skausmą, padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą, pasekmes sveikatai – ir nori taip elgtis.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo A. G., kuris iš dalies pripažįsta smurtavęs prieš nukentėjusįjį, poziciją teismo proceso metu, nukentėjusiojo J. K. parodymus, medicinos eksperto išvadą, sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo surinktų ir teismo proceso metu išnagrinėtų bei patikrintų patikimų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog šioje byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis A. G., būdamas neblaivus, konflikto dėl asmeniškumų metu smurtavo nukentėjusiojo J. K. atžvilgiu, sudavė vieną smūgį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu duriančiu-pjaunančiu daiktu J. K. į kairį klubą, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje ir durtinę-pjautinę žaizdą kairio klubo srityje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamojo A. G. veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvykdytos veikos motyvus ir tikslus, veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir bendrininko dalyvavimo formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).

Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad A. G. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis savo noru atlygino Vilniaus teritorinei kasai padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis vykdė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veikai (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę:

A. G. yra teisiamas trečią kartą. Turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 80-82). Nedirba. Atsižvelgdamas į išdėstytą ir bausmės paskirtį (BK 41 str.) bei bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54-55 str.str.) teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus paskirti skiriant kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis neviršija šios bausmės rūšies numatyto vidurkio. Kaltinamajam skirtini teismo įpareigojimai.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 65,78 eur atlyginimo už nukentėjusiojo gydymą. Ieškinys atmestinas, nes kaltinamasis atlygino ligonių kasai turtinę žalą. Nukentėjusiojo J. K. 15,26 eurų civilinis ieškinys įrodytas ir tenkintinas. Jo pagrindo bei dydžio neginčija ir A. G..

Nukentėjusiojo kelnės, saugomos Vilniaus aps. policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti sunaikintos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-307 str.str., teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 1 metams laisvės apribojimo.

Į bausmės laiką įskaityti vieną parą laikymo sulaikymo laiko (nuo 2019-06-23 22.05 val. iki 2019-06-24 16.12 val.), prilyginant vieną parą sulaikymo dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 str. 1 d. 1 p. b) p.p.).

3) gydytis nuo alkoholizmo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atmesti, nes žala atlyginta.

Nukentėjusiojo J. K. civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš nuteistojo J. K. turtinei žalai atlyginti 15,26 eurų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, nukentėjusiojo kelnes, saugomas Vilniaus apsk. VPK (2019-09-27 kvitas BBB Nr. 2PK003861), sunaikinti.

Kardomąją priemonę nuteistajam - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendį perdavus vykdyti, panaikinti.

Nuosprendis 20 dienų terminu gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.