- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-04
- Bylos Nr.
- 2YT-8220-1205/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Račkauskienė
- Pareiškėjas
- K. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, D. G., N. Č., K. G., valstybės įmonei Turto bankui
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėja Kristina Račkauskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. G. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, D. G., N. Č., K. G., valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas K. G. patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po palikėjos D. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė visą palikimą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.
2. Pareiškime pareiškėjas nurodo, kad jo sutuoktinė D. G. mirė (duomenys neskelbtini). Testamento žmona nepaliko. Po žmonos mirties jis į notarą dėl palikimo priėmimo nustatytu terminu nesikreipė. Iki žmonos mirties jis kartu su ja gyveno name, adresu: (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 1992 m. Šiame name pareiškėjas gyvena iki šiol, juo rūpinasi: moka mokesčius už komunalinius patarnavimus, būsto draudimą ir t. t. Taip pat rūpinasi ir žemės ūkio paskirties sklypais, už kuriuos moka mokesčius, naudoja juos žemės ūkio veiklai. Pradėjęs naudoti ir prižiūrėti namą ir žemės sklypus, jis priėmė po žmonos mirties atsiradusį palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriuo pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriuo neprieštaravo pareiškimo tenkinimui.
5. Suinteresuotas asmuo D. G. nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriuo su pareiškimu sutiko ir prašė tenkinti jį visa apimtimi.
6. Suinteresuotas asmuo N. Č. nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, jog jokių pretenzijų neturi, prašo pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
7. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjas K. G. yra D. G., mirusios (duomenys neskelbtini), sutuoktinis. Jie susituokė (duomenys neskelbtini). Suinteresuoti asmenys D. G., N. Č., K. G. yra pareiškėjo ir mirusiosios D. G. vaikai. Santuokos metu pareiškėjas ir D. G. įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Po D. G. mirties į notarą dėl jos palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
9. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis), nuo tada atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
10. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti jį faktiškai pradėję valdyti ar padavę palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas K. G. pateikė įrodymus, kad į notarą dėl palikimo priėmimo po D. G. mirties niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėjas yra mirusiosios sutuoktinis, turintis teisę paveldėti mirusiosios turtą (CK 5.13 straipsnis). Pirmos eilės įpėdiniai – suinteresuoti asmenys D. G., K. G. ir N. Č. – prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo teismui nepateikė, palikimo nustatytu terminu nepriėmė. Pareiškėjas K. G. po sutuoktinės mirties liko gyventi name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), yra šiame name deklaravęs gyvenamąją vietą. Į bylą prie pareiškimo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas K. G. po palikėjos D. G. mirties likusį turtą valdo kaip savo, jį prižiūri ir rūpinasi turtu. Šias aplinkybes patvirtina duomenys apie atliktus mokėjimus (duomenys neskelbtini) už turtui teikiamas paslaugas.
12. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.
13. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas laiko įrodyta aplinkybę, kad po D. G. mirties jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu rūpinasi ir prižiūri pareiškėjas K. G., mokėdamas turto išlaikymo mokesčius (už šildymą, elektrą, atliekų tvarkymą), šiame turte gyvendamas, mokėdamas būsto drausimo mokesčius, prižiūrėdamas ir puoselėdamas aplinką, naudodamas žemės ūkio paskirties sklypus žemės ūkio veiklai. Pagal byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštarauja, vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, teismas daro išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas po sutuoktinės D. G. mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdamas valdyti, todėl reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, 576-578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.