- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-04
- Bylos Nr.
- N-261-14-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nutarties E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. K. (toliau – ir pareiškėjas) už tai, kad jis 2009 m. gegužės 9 d., apie 19 val. 50 min., kelyje Šalčininkai – Mažosios Sėlos, Šalčininkų rajone, vairuodamas automobilį MAZDA 323, pažeidė pirmumo kelio ženklo Nr. 204 „Stop“, pastatyto prieš geležinkelio pervažą, reikalavimus, t. y. nesustojo prieš šį ženklą. Pareiškėjas su savimi neturėjo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumentų. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 16 ir 173 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucija 2009 m. gegužės 12 d. nutarimu pareiškėją pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje, ir skyrė 120 Lt baudą, pripažino kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 125 straipsnyje, ir skyrė 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaudamasi ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, Institucija paskirtas nuobaudas subendrino ir pareiškėjui skyrė galutinę administracinę nuobaudą - 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.
Šalies argumentai
E. K. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2009 m. gegužės 12 d. nutarimą. Paaiškino, kad važiavo per pervažą Šalčininkai – Mažosios Sėlos, kurioje degė baltas mirksintis šviesoforo signalas. Įsitikinęs, kad neartėja traukinys, jis važiavo per pervažą, nesustojęs prie pirmumo kelio ženklo Nr. 204, nes pagal KET 78.10 punktą baltas mirksintis signalas leidžia eismą, įsitikinus, kad prie pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Nurodė, kad, remiantis KET 175 punktu, jis neprivalėjo sustoti prie kelio ženklo Nr. 204, nes baltas mirksintis šviesoforo signalas leido eismą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 2 d. nutartimi Institucijos 2009 m. gegužės 12 d. nutarimą paliko nepakeistą ir skundo netenkino. Teismas nurodė, kad pareiškėjo kaltė padarius minėtus pažeidimus įrodyta bylos medžiaga. Teismas pažymėjo, jog tai, kad, pareiškėjui kertant pervažą, degė eismą leidžiantis šviesoforo signalas, nereiškia, jog jis galėjo nepaisyti kitų toje vietoje esančių kelio ženklų reikalavimų. Pareiškėjas privalėjo sustoti prie kelio ženklo Nr. 204 „Stop“, įsitikinti, kad neartėja bėginė transporto priemonė, ir tik tada kirsti pervažą. Teismas pažymėjo, jog minėto kelio ženklo reikalavimų nesilaikymas visais atvejais vairuotojams užtraukia ATPK 125 straipsnyje nustatytą administracinę atsakomybę.
II.
E. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad, remiantis KET 175 punktu, sustoti prie kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ neprivalėjo, nes baltas mirksintis šviesoforo signalas leido eismą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinėn atsakomybėn pareiškėjas buvo patrauktas už pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 125 straipsnyje, padarymą ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda - 500 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.
Ginčo dėl ATPK 123 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl pareiškėjos kaltės padarius minėtą pažeidimą.
Tačiau pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 125 straipsnyje, nes sustoti prie kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ neprivalėjo, kadangi baltas mirksintis šviesoforo signalas leido eismą.
ATPK 125 straipsnyje inter alia įtvirtinta, kad kelio ženklo „Važiuoti nesustojus draudžiama“ reikalavimo nesilaikymas, kai jis pastatytas prieš geležinkelio pervažą, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dviejų iki keturių mėnesių.
KET XIX skyriaus normos reglamentuoja važiavimo per geležinkelių pervažas tvarką, tad nagrinėjamam atvejui turi būti taikomos būtent šiame skyriuje esančios teisės normos.
Minėto KET skyriaus 173 punkto nuostatos įpareigoja vairuotojus, įvažiuojančius į geležinkelio pervažą bei važiuojančius per ją, vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Būtent šio KET punkto nesilaikymu ir yra kaltinamas pareiškėjas.
Iš bylos medžiagos matyti ir šios aplinkybės nėra ginčijamos, kad įvykio vietoje prieš geležinkelio pervažą yra įrengtas kelio ženklas Nr. 204 „Stop“, kuris, vadovaujantis KET 1 priedo 5 punktu, nagrinėjamu atveju įpareigojo vairuotoją sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra - prieš ženklą. Ties minėta pervaža taip pat yra įrengtas šviesoforas, kuris įvykio metu degė balta mirksiančia šviesa. Vadovaujantis KET 78.10 punktu baltas mirksintis signalas, naudojamas geležinkelio pervažose, leidžia eismą įsitikinus, kad prie pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Pareiškėjas teigia, kad jis neprivalėjo sustoti prie kelio ženklo Nr. 204 „Stop“, kadangi degantis baltas mirksintis šviesoforo signalas leido eismą, tačiau tokia pozicija yra nepagrįsta. Baltas mirksintis šviesoforo signalas leido eismą įsitikinus, kad prie pervažos neartėja bėginė transporto priemonė, tačiau jokiu būdu neatleido vairuotojo nuo pareigos laikytis ir kelio ženklo Nr. 204 reikalavimų. Ši pareiga yra reglamentuota jau minėtame KET 173 punkte, kuriame nėra jokių išlygų, kad kai eismas reguliuojamas šviesoforu, vairuotojas privalo vadovautis šviesoforo signalais, kad ir kokie būtų važiavimo pirmenybę nurodantys kelio ženklai (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-1737/2007).
Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad pareiškėjas nesustojo ties įvykio vietoje buvusiu kelio ženklu Nr. 204 „Stop“, nors privalėjo ir galėjo tai padaryti, tad jo veikoje ATPK 125 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėtis konstatuota teisėtai ir pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas teisės normas aiškino ir taikė tinkamai, teisinio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
E. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.