- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-22
- Bylos Nr.
- 1-753-408/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00861-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- E. Ž.
- Nukentėjusysis
- D. J.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim.(duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, 12 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2015-06-26 Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 9 mėn. laisvės apribojimo;
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 145 str. 1 d. padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. Ž. 2014 m. kovo 18 d. apie 16.30 val., (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankirtoje, Kaune, nukentėjusiajam D. J. automobiliu pasivijus jį, vairuojantį automobilį BMW v/n (duomenys neskelbtini) kuriuo važiavo asmuo, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl pinigų vagystės, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, D. J. pribėgus prie sustojusio automobilio, alkūne išdaužus langą bei pareikalavus grąžinti pinigus, sugriebė nukentėjusįjį už striukės ir grasino nukreipdamas į D. J. daiktą panašų į šaunamąjį ginklą, juo iššauti, tuo sudarė pakankamą ir realų pagrindą nukentėjusiajam D. J. manyti, jog šis grasinimas gali būti tuojau pat įvykdytas, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.
Kaltinamasis E. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis negrasino D. J. nei ginklu nei kokiu kitu būdu. Paaiškino, kad jam važiuojant teko trumpam stabtelti, nes buvo automobilių spūstis. Tuo metu automobilis, kuris jį vijosi sustojo netoliese ir iš jo išlipo D. J., kuris su savo alkūne trenkė per jo, t. y. vairuotojo pusėje esantį langą ir jį išdaužė. Tada bandė kišti savo ranką į vidų. Jis iš karto pradėjo važiuoti pirmyn ir pabėgo nuo jį užpuolusio asmens. Jokio šaunamojo ginklo ar panašaus daikto į ginklą jis neturėjo ir juo D. J. negrasino. Niekas iš draugų, sėdėjusių automobilyje, taip pat jokio ginklo neturėjo. Neigia savo kaltę dėl grasinimų, nes D. J. negrasino ir jokio, nei šaunamojo nei nešaunamojo ginklo, automobilyje nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis E. Ž. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos neigia, tačiau jo kaltė pilnai yra įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, ištirta teisiamajame posėdyje:
Nukentėjusysis D. J. parodė, kad pasivijus automobilį „BMW“, kuriuo bandė pabėgti M. M. apvogę asmenys ir pareikalavus grąžinti pagrobtus M. M. pinigus, E. Ž. įjungė automobilio „BMW“ atbulinį bėgį. Supratęs, kad jam šis automobilis gali pervažiuoti kojas, alkūne išmušė automobilio vairuotojo durelių langą, tam kad galėtų atidaryti automobilio dureles iš vidaus, ar užgesinti automobilį. Tuomet E. Ž., kuris buvo už vairo, tiesiai į jį savo dešine ranka nutaikė revolverį. Kad tai buvo revolveris, sprendžia iš to, kad ginklas buvo su būgneliu. Kadangi ginklą matė iš arti ir nukreiptą vamzdžiu į save, tvirtai teigia, kad tai buvo šaunamasis ginklas. Taip pat E. Ž. kaire ranka staiga stvėrė jam už striukės ir pagrasino, kad nušaus. E. Ž. jam sakė „ateik, aš tave nušausiu“. Pamatęs ginklą jis nuo jo traukėsi, o E. Ž. jo nepaleido ir dėl to suplėšė jo striukę. E. Ž. žodžius jį nušauti, suprato, kaip realų grasinimą jį nužudyti, dėl ko labai išsigando. Jis pajuto stiprų išgąstį, patyrė stresą. Nesuabejojo, kad jis šį savo ketinimą gali realiai įvykdyti. Dėl patirtų nemalonių išgyvenimų ir patirto šoko jam buvo padaryta moralinė žala, kurią vertina 2000 Eur.
Liudytojas M. M. parodė, kad kai jį apgavę asmenys nuvažiavo, D. J. įsėdo į B. automobilį „VW Golf“, kurį vairavo A. S. ir nusivijo E. Ž. vairuojamą automobilį „BMW. Jis taip pat greitai sėdo į savo automobilį „Toyota“ ir kartu su B. G. taip pat nusivijo „BMW“ automobilį. Jiems vejantis D. D., E. Ž. ir su jais buvusį jam nepažįstamą vaikiną, policijos pareigūnai telefonu pranešė, kad automobilis jau surastas ir pasakė kur atvykti. Susitikę policijos nurodytoje vietoje pamatė, kad D. J. striukė, kurią jis vilkėjo, suplėšyta. D. J. paaiškino, kad jam bandant sulaikyti bėglius, jis išdaužė automobilio „BMW“ vairuotojo pusės langą. Už vairo sėdėjo E. Ž., kuris paėmęs dešine ranka revolverį nukreipė jį į D. ir pagrasino jį nušausiantis bei kaire ranka sugriebęs už striukės, ją suplėšė. Jis šio momento nematė, nes vijosi bėglius kitu automobiliu ir buvo atsilikę nuo A. ir D. automobilio. Apie šį grasinimą jį nušauti, jam papasakojo D. iš karto kai privažiavo prie jų.
Liudytojas A. S. parodė, kad jis įsėdo į B. automobilį „VW Golf“, kurį vairavo ir kartu su D. J. vijosi E. Ž. vairuojamą automobilį „BMW“. D, bevažiuojant apie įvykį pranešė policijai. Kadangi buvo piko metas ir gatvėse susidarė kamščiai, tai E. Ž. vairuojamas automobilis sustojo sankryžoje. Jis taip pat sustojo ir tada D. J. iššoko iš automobilio ir pribėgo prie sustojusio automobilio „BMW“. Jis bandė atidaryti vairuotojo pusės dureles, bet jos neatsidarė. D. nepavykus atidaryti automobilio dureles, jis šaukdamas „atiduok pinigus“, alkūne išdaužė automobilio „BMW“ vairuotojo durelių langą. Matė, kad E. Ž. pasilenkė ir pamatė jo rankoje juodos spalvos revolverį. E. Ž. revolverį dešine ranka nukreipė D. į viršutinę kūno dalį ir atstumas tarp ginklo ir D. buvo nedidelis, o kaire stvėrė jam už striukės. Jam nekilo abejonių, kad ginklas netikras, situacija buvo grėsminga, E. Ž. tiesiai į D. savo dešine ranka nutaikęs revolverį pagrasino „aš tave nupisiu“, o kaire ranka laikė D. už striukės. Tuomet D. bandė ištrūkti, nes ir jis ir tuo labiau D. J. tuo metu suprato, kad E. Ž. gali iššauti. E. Ž. grasinimas buvo įtikinamas, jis buvo labai grėsmingai nusiteikęs.
Liudytojas A. P. parodė, kad E. Ž. yra jo draugas. Jis parodė, kad važiavo kartu su E. Ž.. Kai sustojo kamštyje, prie jų automobilio prišoko iš automobilio „VW Golf“ išlipęs jam nepažįstamas vyras, kuris alkūne išdaužė jų automobilio vairuotojo pusės šoninį langą. Ką jis sakė, negirdėjo. Kai kelias atsilaisvino, E. nuvažiavo. Jis nematė jokio ginklo nei pas E. Ž., nei pas kitus savo draugus. Jokio nei šaunamojo, nei nešaunamojo ginklo automobilyje nematė, taip pat nematė, kad kas iš jų jį turėtų. E. Ž. jokiu ginklu automobilio šoninį langą išdaužusiam vyrui negrasino.
Vadovaujantis BPK 276 str., teismas posėdžio metu pagarsino liudytojo V. P. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui duotus parodymus, kur jis parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK patrulių rinktinėje. 2014-03-18 dieną dirbo kartu su vyr. patruliu D. D.. 17.10 val. iš VPK budėtojo gavo pranešimą, kad . (duomenys neskelbtini) kr., Kaune važiuoja automobilis „BMW“, v/n . (duomenys neskelbtini) su išdaužtu kažkurio šono priekiniu langu, kuris galimai įvykdė vagystę. Buvo minėta, kad minėtame automobilyje gali būti ginkluoti asmenys. Taip pat buvo pranešinėjama kokiu maršrutu automobilis važiuoja. Taip pat, kiek jam yra žinoma, automobilį persekiojo dar keli ekipažai. Automobilį ties (duomenys neskelbtini) gatve „pametė“, t. y. nebuvo žinoma, kur jis yra. Jam su kolega nuvykus į minėtą vietą ieškojo minėto BMW automobilio. Beieškodami sutiko seną kolegą, kuris šiuo metu jau nebedirba. Nei jo vardo, nei jokių kitų jo duomenų pasakyti negali, nes neprisimena. Jie jo paklausė ar nematė BMW automobilio su išdaužtu stiklu. Jis atsakė, kad matė minėtą automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) namo. Sakė, kad matė, kaip iš minėto automobilio iššoko trys jaunuoliai ir išsilakstė. Jie nuvažiavo į minėtą vietą, kur ir pamatė BMW automobilį v/n (duomenys neskelbtini) Jo vairuotojo langas buvo išdaužtas. Nei automobilyje, nei prie jo jokių asmenų jie nematė. Po kelių minučių prie automobilio priėjo jaunuolis, kuris prisistatė automobilio savininku, t. y. sakė, kad automobilis priklauso jo seneliui, tačiau automobiliu naudojasi jis. Jaunuolis pasakė, kad automobiliu važiavo maždaug prieš pusę valandos. Minėjo, kad automobiliu važiavo vienas pas kažkokį draugą. Automobilio raktelius ir dokumentus vaikinas turėjo su savimi. Vėliau atvyko kinologas. Kadangi jo ir jo kolegos darbo laikas buvo jau pasibaigęs, todėl juos pakeisti atvyko trys mobilaus būrio pareigūnai, kuriems sulaikytą vaikiną su visais jo daiktais perdavė.
2015-06-11 teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. U. parodė, kad įvykio metu jis dirbo operatyvaus valdymo poskyryje oper. grupės vyr. tyrėju. Buvo gauta informacija iš budėtojo, kad patrulinės veiklos pareigūnai aptiko automobilį, kurio vairuotojas galimai pagrasino ginklu. Buvo ieškoma ginklų, tačiau ginklo automobilyje nerado. Buvo išmuštas automobilio stiklas (1t., b.l. 63-64).
2014-03-18 įvykio vietos apžiūros protokole matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta ir a/m BMW v.n. (duomenys neskelbtini) Automobilis stovi mašinų stovėjimo aikštelėje, jo kairės pusės, priekinių durelių stiklas yra išdaužtas, automobilio apačioje, išorinėje pusėje, ant automobilio kairės pusės priekinės sėdynės matyti pribirusių stiklo šukių. Daiktų dėtuvėje rastas mobilaus ryšio telefonas ,,Nokia“, tarp priekinių sėdynių panelės viduje, daiktų dėtuvėje rastas USB raktas. Ant vairo garsinio signalo, ant porankio, tarp priekinių sėdynių viršaus, rastos raudonos spalvos skysčio dėmės (1t., b.l.113).
Iš 2014-04-03 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti kaip nukentėjęs M. M. atpažįsta įtariamąjį E. Ž., kaip asmenį, kuris vairavo BMW automobilį (t. 1, b. l. 162).
Iš 2014-04-03 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti kaip liudytojas A. S. atpažįsta įtariamąjį E. Ž., kaip asmenį, kuris vairavo BMW automobilį (t. 1, b. l. 165)
Iš 2014-04-03 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti kaip liudytojas B. G. atpažįsta įtariamąjį E. Ž., kaip asmenį, kuris vairavo BMW automobilį (t. 1, b. l.168).
2014-03-31 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta mėlynos spalvos striukė, pateikta D. J.. Apžiūros metu nustatyta, kad striukės priekyje, kairėje pusėje, yra vertikalus 60 cm įplyšimas. Striukės dešinės rankovės vidinėje pusėje yra 27 įvairių formų ir dydžių įplyšimai, rankovės gale matyti penkios nedidelės, tamsios spalvos dėmės (1t., b.l.184).
2014-09-16 specialisto išvadoje Nr. 140-(1869)-IS1-4606 nurodyta, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova nuo porankio, padaryta 2014-03-18 apžiūrint automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tampono su nuoplova nuo porankio, padaryta 2014-03-18 apžiūrint automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasto žmogaus kraujo genotipas sutampa su E. Ž. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų E. Ž. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000000000008 proc. (2 t., b. l. 13).
2014-04-03 akistatos metu D. J. parodė, kad jis su E. Ž. susidūrė vagystės dieną 3 kartus. Pirmą kartą E. Ž. matė stovinti šalia automobilio ir sėdint jame, antrą kartą – kai jis išdaužė automobilio langą, šis jaunuolis vairavo automobilį bei grasino jam ginklu, trečią kartą – kai sulaikė policijos pareigūnai (2 t., b. l. 105).
Pagal BK 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, padaromas jis gali būti tik tiesiogine tyčia, grasinimas turi būti konkretus ir realus ir grasinimas laikomas realiu tik esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas bus realizuotas. Grasinimo realumą rodo aplinkybės, apibūdinančios veiksmus, jų formą ir pobūdį, kaltininko pavojingumą visuomenei, ginklo, peilių ar kitų priemonių turėjimas, jų demonstravimas, kaltininko teistumas, chuliganiškais elgesys.
Nusikalstama veika, numatyta BK 145 str. 1 d., siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010).
Išklausius teisme nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, įvertinus byloje esančius policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus bei kitą surinktą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamasis E. Ž. sugriebė nukentėjusįjį D. J. už striukės ir grasino nukreipdamas į jį daiktą panašų į šaunamąjį ginklą, juo iššauti, tuo sudarė pakankamą ir realų pagrindą nukentėjusiajam D. J. manyti, jog šis grasinimas gali būti tuojau pat įvykdytas, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d.
Kaltinamojo kaltės neigimas laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas, esantis byloje, todėl yra atmestinas. E. Ž. parodymai, kad jis įvykio metu jokio šaunamojo ginklo ar panašaus daikto į ginklą neturėjo ir juo D. J. negrasino, paneigia liudytojų parodymai, kuriuose tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo vienodai ir aiškiniai nurodoma, jog kaltinamasis, sėdėdamas automobilyje, rankose turėjo ginklą, kuriuo grasino D. J. jį nužudyti. Dėl paminėtų aplinkybių visumos kaltinamojo teiginiai, jog jis jokio ginklo neturėjo ir juo D. J. negrasino, atmestini kaip nepagrįsti jokiais bylos duomenimis. Teismas taip pat netiki ir liudytojo A. P. parodymais, kad jis nematė jokio ginklo nei pas E. Ž., nei pas kitus savo draugus, kad E. Ž. jokiu ginklu automobilio šoninį langą išdaužusiam vyrui negrasino. Minėtas liudytojas yra kaltinamojo draugas, todėl jis yra suinteresuotas, kad kaltinamasis išvengtų atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Teismas neturi priežasčių netikėti liudytojų M. M., A. S. ir V. P. parodymais, kurie yra nuoseklūs ir sutampa tarpusavyje bei patvirtina nukentėjusiojo D. J. nurodytas įvykio aplinkybes. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šie asmenys norėtų apkalbėti kaltinamąjį ar turėtų asmeninių pykčių su kaltinamuoju.
BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., t.y.: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamojo asmenybę.
E. Ž. teistas, administracine tvarka baustas, psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabineto įskaitas neįrašytas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, E. Ž. skirtina BK 145 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, atitinkamai parenkant jos dydį (BK 60 str. 1 d. 9 p., 284 str. 1 d., 50 str.).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Dėl civilinio ieškinio
BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis D. J. pateikė civilinį ieškinį dėl padarytos 72,40 eurų turtinės ir 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną (CK 6.249 str. 5 d.). Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinis ieškovas kaltinamojo nusikalstamais veiksmais patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo E. Ž. veiksmų, jo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo patirta turtine žala. Nustatyta, kad civilinis ieškovas dėl kaltinamojo suplėšytos striukės patyrė 72,40 Eur turtinę žalą, todėl ši žala pilnai priteistina iš E. Ž..
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pagal LR CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Teismui nekyla jokių abejonių, kad dėl nusikaltimo metu patirto dvasinio sukrėtimo, emocinės įtampos ir pažeminimo nukentėjęs E. J. patyrė dvasinį sukrėtimą bei išgąstį. Akivaizdu, jog dėl išgąsčio nukentėjusiajam buvo apribotos bendravimo galimybės. Teismui nėra pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiajam dėl nusikalstamos veikos padaryto sveikatos sutrikdymo likusius liekamuosius reiškinius. Taigi, nukentėjusiojo pozicija dėl civilinio ieškinio neturėtų reikšti norą pasipelnyti.
Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje dalyje pažymėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.
Bylos duomenimis, kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, jis yra jauno amžiaus, nedirbantis, jo pajamos yra mažos. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, darbo neturėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiojo sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala mažintina iki 500 Eur.
Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 str., 276 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 312 str., 313 str.,
nusprendžia:
E. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2015-06-26 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 48 str. įpareigoti jį per 6(šešis) mėnesius pradėti mokytis, dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, per 3 (tris) mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti iš E. Ž. 72,40 Eur (septyniasdešimt du Eurus 40 ct) turtinės ir 500,00 Eur (penkis šimtus Eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo D. J..
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.