Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant R. T., dalyvaujant privačiai kaltintojai – nukentėjusiajai V. K., jos atstovui advokato padėjėjui Stanislovui Raulušaičiui, gynėjai advokatui Odetai Ragauskienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

J. B., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, vidurinio išsilavinimo, bedarbė, išsituokusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str.1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. mušdama žmogų, nežymiai jį sužalojo, o būtent : 2012 m. spalio 13 d. apie 22 val., tikslesnis laikas nenustatytas, Varėnos rajone (duomenys neskelbtini), A. B. ir J. B. gyvenamojoje patalpoje ( gyvenamajame name) dėl tarpusavio asmeninių paskatų, tyčia, vieną kartą sudavė žarstekliu V. K. į veido sritį, ko pasekoje jai buvo padaryta muštinė žaizda nosies kairėje pusėje, tuo nukentėjusiajai V. K. padarant nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji J. B. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2012- 10- 13 buvo namuose (duomenys neskelbtini), Varėnos rajone. Tuo laiku buvo neišsituokę su A. B., naudojimosi tvarka gyvenamuoju namu nenustatyta. Apie 22 val. į namus parėjo vyras A. B. kartu su visa kompanija: V. K., L. ir R. D.. Jie visi gėrė. Ji nuėjo į savo kambarį. Faktiškai namą buvo pasidalinę: ji naudojosi virtuve ir dviem kambariukais, o A. B. - priestatu ir dviem kambariais. Kompanija perėjo į priestatą, ten gėrė ir garsiai leido muziką, todėl iškvietė policiją. Atvykusi policija liepė nusiraminti ir išvažiavo. Ji gulėjo ir su žarstekliu rankoje nevaikštinėjo. K. galėjo pati nugriūti tamsoje ir susitrenkti.Visi išsiskirstė apie 23³⁰ val. Į tą pusę namo, kur jie šventė, nebuvo nuėjusi, visus atpažino iš balsų, buvo atėję rūkyti į virtuvę. K. pažįsta labai seniai, santykiai su ja anksčiau buvo geri. Iki įvykio K. matė kiekvieną dieną. Matė ir 2012- 10- 13 dieną. Jos vyras A. B. su K. draugauja 8 metus, anksčiau slapstėsi, dabar jau nesislapsto. L. D. pažįsta kaip kaimynę, su ja neturi nieko bendro. R. D. pažįstu, santykiai su juo normalūs. K. pati būdama girta susižalojo.

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Nukentėjusioji V. K. vienodai ir nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes - kai ėjo į virtuvę parūkyti, koridoriuje nedegė šviesa, atsidarė duris ir pajuto smūgį į nosį. Matė prie durų žarsteklį, paskui ją ėjo D..

Teismo medicinos ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad mažai tikėtina, kad žaizda nosies kairėje pusėje nukentėjusiajai galėjo būti padaryta krentant ir jai atsitrenkiant į baldus ar grindis. Tokių aplinkybių nenurodė ir nepatvirtino liudytojai L. D., R. D., kurie nebuvo išankstiniuose bloguose santykiuose su J. B.. Šie liudytojai buvo įvykio vietoje, buvo netoliese nuo nukentėjusios ir nurodė tik tas aplinkybes, kurias patys matė. Liudytojo A. B. aiškinimai sutampa su nukentėjusios ir L. D., R. D. aiškinimais. Į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai G. Ž. ir G. G. aiškinosi, kaip buvo sužalota nukentėjusioji. Tiek nukentėjusioji V. K., tiek liudytojai L.ir R. D. aiškino, kad smūgį žarstekliu sudavė J. B.. Pati J. B. iš karto po įvykio policijos pareigūnams pripažino, kad sudavė V. K. ir nurodė dėl ko taip padarė priežastį - dėl to, kad V. K. bučiavosi su jos vyru A. B.. Netikėti liudytojų G. Ž., G. G. parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi jiems įvykio aplinkybės tapo žinomos tik dėl vykdytos tarnybos pareigų, jie nėra suinteresuoti iškreipti nustatytas aplinkybes. Šių liudytojų parodymai sutampa su nukentėjusios, liudytojų A. B., L. D., R. D. nurodomomis įvykio aplinkybėmis. Liudytoja R. J. iš V.K. aiškinimo tuoj po įvykio, vežant nukentėjusiąją į ligoninę sužinojo, kad ją sužalojo J. B.. Ji yra geruose santykiuose tiek su V. K., tiek J. B., taigi nėra pagrindo neteisingai nurodyti aplinkybes, kurios jai tapo žinomos.

Daroma išvada, kad kaltinamosios J. B. duodami paaiškinimai dėl nukentėjusios sužalojimo būdo yra jos pasirinkta gynybinė pozicija ir atmestini, kaip nepagrįsti. Kaltinamoji nevienodai aiškina įvykio aplinkybes, iš karto po nukentėjusios sužalojimo atvykusiems policijos pareigūnams nepaneigė aplinkybių, kad nesužalojo V.K. ir net nurodė aplinkybes, dėl kurių atliko tokius nusikalstamus veiksmus – “kad bučiavosi su jos vyru A. B.”, o jau teisiamajame posėdyje aiškino, kad nukentėjusioji pati susižalojo. Kaltinamosios teisė gintis aktyviai, nurodant į tam tikrų aplinkybių buvimą ar nebuvimą, o teisme daromos išvados grindžiamos surinktais ir ištirtais įrodymais.

Tai, kad nebuvo tinkamai apžiūrėta įvykio vieta policijos pareigūnų, nebuvo paimtas daiktas (žarsteklis), turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, neturi esminės reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti. Kūno sužalojimo būdui ir mechanizmui nustatyti reikalingos specialios žinios iš teismo medicinos srities ir tokios žinios gautos atlikus teismo medicinos ekspertizę, o prieš tai gavus specialisto išvadą. Nukentėjusiajai nustatytas kūno sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant smūgį žarstekliu, nurodytu laiku ir būdu, tai patvirtiną specialist išvada ir ekspertizės akto išvados.

Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia ir baigta. Smūgis žarstekliu nukentėjusiajai buvo suduotas tyčia, nesant pagrindo atlikti tokius veiksmus (gintis ir pan.). Suduodant metaliniu žarstekliu smūgį į galvos sritį kaltinamoji galėjo ir turėjo numatyti dėl to kilsiančias pasekmes ir jų siekė, nes sudavė smūgį. Tarp kaltinamosios ir nukentėjusios priešiški asmeniniai santykiai buvo atsiradę dėl to, kad kaltinamoji priekaištavo dėl jos santykių su buvusiu sutuoktiniu A. B..

Apsvaigimas nuo alkoholio nėra kvalifikacinis, nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d. požymis. Byloje nenustatytos aplinkybės, kad nukentėjusioji, kaltinamoji ar įvykio vietoje buvę liudytojai dėl apsvaigimo nuo alkoholio galėjo nesuprasti savo veiksmų arba netinkamai suprasti ir vertinti kitų asmenų veiksmus. Tokia aplinkybė gali būti vertinama nustatant kaltinamosios atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis J. B. ir A. B. santuoka buvo nutraukta 2012-09-17 teismo sprendimu, kuris įsiteisėjo 2012-10-18.

Kaltinamoji J. B. atiduota nagrinėti teisiamajame posėdyje tik dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d.

V.K. skunde privataus kaltinimo tvarka buvo prašoma patraukti J. B. ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 155 str. 1 d. (tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų), tačiau pagal skunde nurodytas aplinkybes nebuvo aiškiai nurodyta kada, kuo ir kaip buvo įžeista nukentėjusioji. Byloje nustatytos aplinkybės, kad kaltinamoji J. B. smūgį sudavė nukentėjusiajai nei prieš tai, nei po to neišsakydama jokių žodžių. Kitas žodžių išsakymo laikas, vieta ir aplinkybės nenurodytos.

BPK 255 str.1 d. numato, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Tai neužkerta galimybės nukentėjusiajam asmeniui kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, pateikiant skundą, kurio turinys turi atitikti procesiniam dokumentui nustatytus reikalavimus.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji nurodė, kad sudavė smūgį dėl to, kad nukentėjusioji bučiavosi su jos buvusiu sutuoktiniu, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Sutuoktinių teisė nutraukti santuoką, turėti savo asmeninį, privatų gyvenimą. Ar kaltinamoji, nukentėjusioji buvo apsvaigusi nuo alkoholio, objektyvių duomenų nėra. Taigi negalima daryti išvadų, kad tai įtakojo nusikalstamos veikos padarymui ar netinkamam elgesiui atsirasti. Visos aplinkybės turi būti pagrįstos ir įrodytos.

Kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje yra numatytos bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas ir terminuotas laisvės atėmimas.

Teismas užtikrina teisingumo principo taikymą vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad bausmė nebūtų aiškiai per griežta ar per švelni.

Kaltinamajai viešųjų darbų bausmė būtų netinkama ir nepagrįsta bausmė, tuo pačiu, tai būtų ir per švelni bausmė, atsižvelgiant į bausmės tikslus. Vis tik nusikalstamai veikai padaryti panaudotas žmogaus kūnui žaloti metalinis daiktas, kurio neteisėtas panaudojimas kelia didesnį pavojų visuomenei. Taigi kaltinamoji turi būti paveikta taip, kad nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamajai skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę būtų aiškiai per griežta bausmė, nes praeityje neteista, padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Kaltinamajai nėra pagrindo taikyti ir arešto bausmę, nes ši bausmė atliekama realiai, o kaltinamosios asmenybė rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir skiriant švelnesnę bausmės rūšį.

Kaltinamajai skirtina laisvės apribojimo bausmė. Teismas daro išvadą, kad tokia bausmės rūšimi bus pasiekti bausmės tikslai, kaltinamajai tai netrukdys gauti legalias pajamas, dėl to nepablogės jos turtinė padėtis, tokiu būdu ji bus perauklėta, pasiekti bausmės tikslai.

Bausmės dydis nustatytinas pagal bausmių skyrimo taisykles, atsižvelgiant į nustatytas lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę.

Skiriant laisvės apribojimo bausmę skirtini įpareigojimai ir draudimai, siekiant užtikrinti, kad kaltinamoji ateityje laikytųsi įstatymų reikalavimų, būtų perauklėta ir paveikta nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė V. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 172.34 Lt turtinės žalos ir 8000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

Kaltinamoji civilinio ieškinio nepripažino visiškai.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos ( CK 6.263 str. 1 d.). Padarytą žalą turi visiškai atlyginti ją padaręs asmuo (CK 6.263 str. 2 d. ).

Civilinė ieškovė nurodė, kad jai padarytą turtinę žalą sudaro : kelionės išlaidos vykstant pas medicinos ekspertą, kurias sudaro transporto priemonės kuro išlaidos – 38.34 Lt, užmokestis kaimynui už sugaištą laiką – 50 Lt, viso 88.34 Lt. Specialisto išvados išlaidos – 49 Lt. Įvykio metu buvo sugadinta palaidinė – ištepta krauju, kurios vertė 39 Lt. Viso turtinė žala – 172.34 Lt.

CPK 178 str. numato, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Jeigu šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jį nustato teismas ( CK 6.249 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, konstatavęs, kad CK 6.249 str.1 d. nuostata reiškia, jog, šalims nesutariant dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje B. Z. v. Šiaulių apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-493/2010).

Teisme daroma išvada, kad įrodyta turtinė žala dėl kelionės išlaidų, vykstant pas teismo medicinos specialistą apžiūrai ir specialisto išvados išlaidos. Kad ieškovė buvo pas specialistą patvirtina pateikta specialisto išvada, kvitas už sumokėtus degalus, apmokėjimas už specialisto išvadą ( b.l. 6,7, 8-9).

Užmokestis kaimynui už sugaištą laiką nepatvirtintas leistinais įrodymais, o keleivių pervežimo paslaugos ir už tai gaunamos pajamos gali būti teikiamos tik įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.

Neįrodyta, kad nukentėjusios palaidinė buvo sugadinta nepataisomai įvykio metu ir dėl to ji patyrė 35 Lt turtinę žalą. Civilinė ieškovė turi pagrįsti įrodymais reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo. Drabužis, dėl kurio ieškovė patyrė turtinę žalą, nėra paimtas ir apžiūrėtas byloje, jo vertė nenustatyta turto vertinimo metodais.

Civilinė ieškovė įrodė, kad jai padaryta 87.34 Lt turtinė žala.

Dėl neturtinės žalos

Civilinė ieškovė prašo priteisti 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo , kaip asmens patirtas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas.

Neteisėtais veiksmais pakenkiami ir neturtiniai asmens interesai. Tokius interesus taip pat saugo ir gina teisė ( CK 1 str. 1 d. ) .

CK 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais . Taigi žala padaryta vertybėms , neturinčioms piniginės išraiškos ir yra ginama civilinės teisės turtiniais būdais . Neturtinė žala įvertinama pagal nustatytus CK 6.250 str. 1 d. kriterijus ir atlyginama pinigais .Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ir kitais įstatymų numatytais atvejais ( CK 6.250 str. 2 d. ) .

CK 1.114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, t. y. vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, žmogaus privatų gyvenimą ir kitas vertybes, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų pagal CK 1.138 straipsnio 1 dalies 6 punktą yra padarytos turtinės ir neturtinės žalos išieškojimas iš pažeidusio teisę asmens. Baudžiamojoje byloje šis klausimas sprendžiamas pagal BPK 109 straipsnio nuostatas.

Žalos dydį apsprendžia visuma CK 6.250 str. 2 d. numatytų kriterijų. Žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į konkrečius ir vertinamaisiais požymiais apibrėžtus kriterijus :

-nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į nusikalstamais veiksmais padarytas pasekmes. Nukentėjusiajam nusikalstamais veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o tai reiškia, kad nukentėjusioji nebuvo sunkiai sužalota, išskirtinai ar ypatingai nebuvo paveiktas jos sveikatos stovis. Aiškinimai ir nurodymai į aplinkybes, kad sužalojimo pasekmė – atsiradęs veido pakitimas (randas), turi būti pagrįsta specialisto išvada arba medicinos dokumentų duomenimis. Byloje yra pateikta tik specialisto išvada ir ekspertizės aktas. Įrodymai apie veido gydymą po patirtos traumos, turi būti pagrįsti medicinos duomenimis, o įkainiai pagal medicinos įstaigų teikiamų paslaugų įkainius. Nagrinėjamu atveju tokių įrodymų civilinė ieškovė nėra pateikusi, taigi nėra ir su tuo susijusių esamų ar būsimų išlaidų;

-žalą padariusio asmens kaltė. Kaltinamosios padarytas nusikaltimas tyčinis ir yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų ( BK 11 str. 3 d. ). Byloje nenustatytos kaltinamosios atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės. Kaltinamoji sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai padarė panaudodama daiktą, žalojantį žmogaus kūną – žarsteklį. Tai nurodo į veikos pavojingumo laipsnį, kuris vertinamas pagal nusikaltimų sunkumo laipsnį, nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes;

-kaltinamosios turtinė padėtis laikoma patenkinama, kadangi ji yra darbinga, gali dirbti ir gauti bent minimalių mėnesinį atlyginimą, turėti nuosavą, didesnį ar mažesnį natūrinį ūkį, kadangi gyvena kaimo vietovėje;

-nukentėjusioji nurodė ir įrodė padarytos turtinės žalos dydį, kuris nesiekia 1 MGL dydžio, o nustatant neturtinės žalos dydį santykinai siejama ir su padaryta turtine žala ;

-sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienas asmuo savo elgesiu negali sukelti kitam asmeniui nepatogumų, padaryti nuostolių ir pan. Kaltinamoji sukėlė nepatogumus nukentėjusiajai – sutrikdė sveikatą pagal teismo medicinos specialisto ir ekspertizės akto išvadose nurodytas aplinkybes. Kaltinamajai pavartojus fizinį smurtą, nukentėjusioji kentė fizinį skausmą, jai buvo teikiama būtina medicinos pagalba dėl muštinės žaizdos nosies kairėje busėje padarymo, išgyveno dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusioji patyrė emocinę depresiją, kadangi nesitikėjo tokio kaltinamosios elgesio jos atžvilgiu, o kartu patyrė ir pažeminimą, kai atvirai, esant ir kitiems asmenims, atvykus švęsti vieno iš tame pačiame name gyvenančio asmens gimtadienio, buvo prieš ją smurtaujama.

Vertinant neturtinės žalos atlyginimą, nustatant jo dydį, atsižvelgtina ir į teismų suformuotą praktiką, nustatant neturtinės žalos dydį tokių bylų kategorijoje.

Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-394/2006; kt.).

Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir lemiančiais pareigą įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Žalos atlyginimo teisiniai santykiai lemia būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį, būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai, taip pat proporcingumo principo. Todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį turi remtis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius, taip įgyvendindami teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 str., CPK 4 str.).

Įvertinus aptartų kriterijų visumą neturtinės žalos dydis civilinei ieškovei V. K. nustatytinas 2600 litų ( 20 MGL dydžio). Toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatytinas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atitinka neturtinės žalos instituto paskirtį – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų už nukentėjusiojo atstovo advokato padėjėjo teiktas paslaugas

Civilinė ieškovė prašo priteisti iš kaltinamosios už atstovo advokato padėjėjo teiktas paslaugas - 200 litų.

Prašymas dėl išlaidų priteisimo tenkintinas, kadangi išlaidos pagrįstos pinigų priėmimo kvitu (b.l. 16), atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus atlyginant turėtas išlaidas, teikiant teisines paslaugas nukentėjusiajai – privačiai kaltintojai.

BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę iš kaltinamosios išieškoti nukentėjusiojo - civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas paslaugoms apmokėti.

BPK 113 str.2 d. numato, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

CPK 98 str.1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šių išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Kaltinamajai nebuvo paskirta kardomoji priemonė. Kaltinamoji BPK 140 str. tvarka nebuvo laikinai sulaikyta. Kaltinamosios nuosavybės teisės į turtą neapribotos. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra pateikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 299, 301– 308 str., teismas

nusprendžia:

J. B. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje 1 dalyje ir skirti laisvės apribojimą vieneriems (1) metams.

Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3, 5 punktais skirti J. B. teismo įpareigojimus :

-pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir šį įpareigojimą vykdyti vienerius (1) metus;

-neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per šešis (6) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), civilinei ieškovei V. K. a.k. (duomenys neskelbtini), aštuoniasdešimt septynis litus trisdešimt keturis centus (87.34 Lt) turtinės žalos atlyginimo, du tūkstančius šešis šimtus litų ( 2600 Lt) neturtinės žalos atlyginimo, du šimtus litų ( 200 Lt) išlaidų nukentėjusios – privačios kaltintojos atstovo advokato padėjėjo teiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti, viso 2887.34 Lt.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą .