Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. Z. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. Z. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namų (toliau – Komisija) nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. Z. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 22 d. nuosprendžiu, ir kuriuo G. Z. paskirta bausmė už nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje (4 veikos), 284 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir 187 straipsnio 3 dalyje, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (8 mėnesių 17 dienų) ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams.Bausmės pradžia – 2017 m. liepos 31 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugsėjo 30 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 8 mėnesiai ir 20 dienų (skaičiuojant ko­mi­sijos po­sė­džio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną).Komisija 2018 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netenkinti nuteistojo prašymo dėl lygtinio paleidimo, nes nenustatyta nuteistojo pažanga. Skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 12 d. nutartimi buvo atmestas nuteistojo G. Z. skundas dėl Komisijos nutarimo. Teismas sprendė, kad nuteistojo akivaizdžios pažangos, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančios pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nenustatyta. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. Z. prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nuteistasis nurodo, jog Komisijai jis pateikė visus dokumentus, įrodančius jo teisę į palikimą. Taip pat pažymi, kad mokosi aštuntoje klasėje, savarankiškai mokosi pagal verslo organizavimo ir investavimo programą ir tris užsienio kalbas, todėl teismo argumentai, jog nuteistasis nesimoko, yra netinkami. G. Z. teigimu, jis kreipėsi dėl darbo, tačiau įdarbintas nebuvo, o mediatorė iki šiol jam nepateikė sąskaitos numerio, į kurią galėtų pervesti pinigų sumą už nukentėjusiesiems padarytą žalą. Skunde taip pat pažymėta, kad per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka, yra skatintas už gerą elgesį. Nėra duomenų, kad jis būtų ką nors užpuolęs, o tai įrodo nepriekaištingą nuteistojo elgesį pataisos namuose. Nuteistasis teigia, kad dalyvavo visose socialinės reabilitacijos nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo programose, tačiau jo vis tiek neišleidžia net trumpalaikių atostogų, kad priimtų palikimą. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo G. Z. skundas atmetamas. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. Z. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.Kaip jau minėta, pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra. Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad G. Z. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (73 balai). Smurtinio nusikaltimo rizika taip pat vertinama kaip vidutinė. Įvertinus paminėtas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad pagrindo išvadai, jog asmuo toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, nėra.Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Nors nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, šiuo atveju abejonių pakankama jo elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia jam nustatyti kriminogeniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai (nusikaltimus vykdė nuo jaunytės, kartodavosi smurtiniai nusikaltimai), nuteistojo išsilavinimas, galimybė įsidarbinti (būdamas laisvėje oficialiai nedirbo), narkotinių medžiagų vartojimas (linkęs vartoti kanapes ir to nevertina neigiamai), G. Z. emocinė gerovė (greitai susierzina, priima impulsyvius sprendimus, grubus su kitais), nuteistojo mąstymas kategoriškas, turi problemų kurias neigia. Įvertinus nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nėra pagrindo išvadai, kad jo nuostatose, elgesyje, yra akivaizdūs, aiškūs pokyčiai, rodantys žymią pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, o kartu ir pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, G. Z. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal kelis nuosprendžius, anksčiau teistas. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos asmens bylos taip pat matyti, jog nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas – 2018 m. sausio 30 d. nuteistajam buvo skirtas papeikimas už tai, kad jis ramybės laiku pradėjo daužyti kameros duris, necenzūriniais žodžiais reiškė savo nepasitenkinimą. Tai nuteistojo asmenybę bei požiūrį į taikomus ribojimus bei draudimus, su kurių taikymu neišvengiamai susijęs ir lygtinis paleidimas, charakterizuojančios aplinkybės, kurios leidžia spręsti apie galimą nuteistojo elgesį laisvėje, todėl į jas atsižvelgtina sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybės. Iš aptartos situacijos, akivaizdu, kad nuteistasis kartoja tas pačias klaidas neįvertindamas ankstesnio patyrimo, toliau elgiasi impulsyviai nesugebėdamas surasti kitų alternatyvų.Įvertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybes, o būtent tai, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, jo elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas, žymių pokyčių keičiant nuostatas ir elgesį nenustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, juolab, kad net 53 balai iš 73, kurie reikšmingi nustatant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, yra kintantys, t. y. galintys mažėti. Aukščiau aptartų aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio laisvėje. Aplinkybės, kad nuteistasis yra skatintas už gerą elgesį ir daug mokosi bei yra gavęs palikimą, įvertinus visų aptartų aplinkybių kontekste, nepakankamos paneigti šią išvadą, todėl skundžiama Alytaus apylinkės teismo nutartis, kuria netenkintas nuteistojo skundas dėl Komisijos nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. Z. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. vasario 12 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.