Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-02-26 · Administracinė byla Nr. A-502-1471-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-26
Bylos Nr.
A-502-1471-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui
Pareiškėjas
R. P.
Trečiasis asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui
Kategorijos
  • 6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A502 – 1471/2009Procesinio sprendimo kategorija 6.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui adv. Arūnui Žliobai,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovui K. Š.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja R. P. kreipėsi skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus direktoriaus 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. SDRG-43 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2007 m. gruodžio 03 d. sprendimą Nr. (11.1)I-7909; įpareigoti atsakovą pripažinti A. P. nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu ir išmokėti vienkartinę draudimo išmoką.

Pareiškėja paaiškino, kad atsakovas 2007 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą Nr. SDRG-43 „Dėl A. P. nelaimingo atsitikimo darbe“, kuriuo nusprendė, kad A. P. 2007 m. birželio 22 d., 11 val., (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje įvykęs nelaimingas atsitikimas, kurio metu kerdžius – šėrikas A. P. darbo metu, vykdydamas tiesiogines darbines pareigas, buvo mirtinai sužalotas, pripažintas nedraudiminiu įvykiu. Pareiškėjos manymu, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes sprendimas grindžiamas išvadomis, padarytomis neįvertinus visų faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų, todėl tiek atsakovo, tiek neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka VSDFV išnagrinėjus skundą, priimti sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas, priimdamas sprendimą nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudiminiu įvykiu, neteisingai įvertino turimus duomenis dėl neblaivumo nustatymo. Atsakovas turėjo remtis Teismo medicinos eksperto išvada, kuria buvo nustatyta, jog nėra objektyvių duomenų konstatuoti A. P. neblaivumą. Nelaimingo atsitikimo darbe akto 17 punkte yra nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys, tačiau nėra nurodyta, kad dėl nelaimingo atsitikimo darbe kaltas pats žuvusysis, taip pat nėra faktinių duomenų apie jo neblaivumą, todėl nėra jokio priežastinio ryšio tarp A. P. veiksmų ir pasekmių. Be to, nelaimingo atsitikimo tyrimas buvo pavestas atlikti R. S., tačiau tyrimo veiksmus atliko ir kiti neįgalioti asmenys, todėl buvo pažeistos tyrimo procedūros.

Atsiliepimas

Atsakovas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skundu. Nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo pripažinimo draudiminiais įvykiais, teisės į draudimo išmokas įgijimo ir išmokų skyrimo klausimus reglamentuoja Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai. Remdamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.1 punktu, atsakovas paaiškino, kad 2007 m. rugpjūčio 9 d. atlikus medicininių dokumentų patikrinimą nustatyta, jog A. P. 2007 m. birželio 22 d. 12.00 val. buvo atvežtas į VšĮ Klaipėdos Universitetinės ligoninės reanimacijos skyrių iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės. Kraujas etanolio koncentracijai tirti paimtas 2007 m. birželio 22 d., A. P. atvežus į stacionarą. Pateikus nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagą, pateikta ir M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. M 603/07(03), kurioje buvo nurodyta, jog A. P. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tačiau įvertinus medicininius dokumentus, VšĮ Klaipėdos ligoninės 2007 m. rugsėjo 6 d. raštą Nr. 15-4907, kuriame nurodyta, kad etanolio koncentracija A. P. kraujyje 3,0 %, buvo konstatuota, jog įvykio metu A. P. buvo neblaivus. Vadovaudamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 27 punktu, 2007 m. rugpjūčio 24 d. VSDFV Klaipėdos skyrius, kreipėsi į Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Klaipėdos skyrių dėl papildomo nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo. 2007 m. rugsėjo 17 d. VDI Klaipėdos skyrius raštu Nr. SD-15637 informavo, kad „paaiškėjus naujoms aplinkybėms, koreguojami <...> nelaimingo atsitikimo darbe duomenys, t. y. p. 4.6. įrašoma „Neblaivus“ <...>“. Šių aplinkybių pagrindu VSDFV Klaipėdos skyriui išnagrinėjus A. P. nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiagą, nelaimingas atsitikimas darbe nebuvo pripažintas draudiminiu įvykiu. Taip pat teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino, kad tiriant įvykį, buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo neblaivumo faktą, todėl atsakovas pagrįstai vadovavosi VšĮ Klaipėdos ligoninės 2007 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr.15-4907, kuriame nurodyta, kad etanolio koncentracija A. P. kraujyje – 3,0 promilės. Be to, Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra, įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, konstatavo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl paties A. P. neatsargių veiksmų, galimai įtakotų girtumo.

Tretysis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atsiliepime į skundą nurodė, kad VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2007 m. rugsėjo 6 d. rašte Nr. 15-4907 ir A. P. gydymo stacionare istorijos Nr. 07/21/4990 epikrizėje nurodoma, kad A. P. kraujyje rasta 3 promilės etilo alkoholio, todėl VDI Klaipėdos skyriaus surašyto 2007 m. liepos 20 d. nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. l duomenys buvo pakoreguoti ir 4.6 punkte buvęs įrašas „blaivus“ pakeistas į „neblaivus“. M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 603/07(03) nurodoma, kad A. P. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta, tačiau šis tyrimas atliktas praėjus aštuoniolikai valandų po nelaimingo atsitikimo. Be to, šioje išvadoje nurodyta, kad A. P. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo perpiltas kraujas. Įstatymu nustatytos draudimo išmokos skiriamos ir mokamos tik tuo atveju, jeigu nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudiminiu įvykiu. A. P. 2007 m. birželio 22 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas nedraudimini įvykiu, todėl vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus jo šeimos nariams negali būti skiriama.

Tretysis suinteresuotas asmuo – Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius atsiliepime į skundą nurodė, kad tyrė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės kerdžiaus – šėriko, A. P., mirtino nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes. 2007 m. liepos 20 d. baigus tyrimą surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1, kuriame nurodytos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: 1) neįvertinta rizika darbuotojų saugai ir sveikatai dėl galimo pavojingo gyvulio – buliaus reproduktoriaus užpuolimo, neparengtos priemonės darbuotojams nuo pavojingų gyvulių apsaugoti ir juos sutramdyti, nenumatyti darbuotojų įspėjimo apie aptvare esančių bulių keliamą pavojų būdai, tuo pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies reikalavimai; 2) pavojingo darbo (darbo su pavojingais gyvūnais) atlikimas nustatyta tvarka neapmokyto ir neatestuoto darbuotojo, tuo pažeistos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies nuostatos. Trečiojo suinteresuotojo asmens VDI Klaipėdos skyriaus manymu, analizuojant VDI tyrimo metu surinktą medžiagą ir Klaipėdos rajono policijos komisariato ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros priimtą nutarimą nutraukti pradėtą ikiteisminį tyrimą, daryti išvadą, ar nelaimingą atsitikimą darbe lėmė A. P. neblaivumas ar tik netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, negalima.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – panaikino VSDFV Klaipėdos skyriaus 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. SDRG - 43 „Dėl A. P. nelaimingo atsitikimo darbe“. Pareiškėjos R. P. skundą dalyje dėl VSDFV 2007 m. gruodžio 03 d. sprendimo Nr. (11.1) I-7909 panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. skundą dalyje dėl įpareigojimo atsakovą – VSDFV Klaipėdos skyrių pripažinti A. P. nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu ir išmokėti vienkartinę draudimo išmoką, nutraukė.

Dėl pareiškėjos skundo reikalavimo - panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. SDRG-43 „Dėl A. P. nelaimingo atsitikimo darbe“, pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir įstatymas) 7 straipsnio nuostatomis (redakcija galiojusi 2007 m. rugsėjo 26 d sprendimo priėmimo metu), konstatavo, kad byloje iškilęs Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto aiškinimo ir taikymo klausimas. Bylos šalys skirtingai interpretuoja aplinkybes dėl apdraustojo neblaivumo fakto nustatymo ir galimybės šiuos duomenis pripažinti pagrįstais, nustatant, ar nelaimingas atsitikimas gali/negali būti pripažintas draudiminiu įvykiu dėl Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos išimties. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 28 d. nutartimi Nr. A556-601/2008, Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutarimu, Įstatymo 1 straipsniu, 2 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniu, pažymėjo, kad pripažinus nelaimingą atsitikimą nedraudiminiu įvykiu, apdraustasis, o jam mirus – jo šeimos nariai – netenka teisės į visas socialines garantijas, numatytas Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme. Ta pati taisyklė galioja ir taikant Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktas nesuteikė teisės Valstybinio socialinio draudimo institucijai atsižvelgti į tai, kiek nelaimingą atsitikimą darbe lėmė ne apdraustojo neblaivumas, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimu pripažinta, kad Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostata „Draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe <...> arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad <...> jie įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių: 1) apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis“ ta apimtimi, kuria draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, bet nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lėmė ne jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti <...> socialinę apsaugą nedarbo atveju“, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Todėl, Konstituciniam Teismui pripažinus šį teisinį reguliavimą prieštaraujančiu Konstitucijai, teismas konstatavo, kad taip pat privalu aiškintis, ar nelaimingą atsitikimą darbe lėmė apdraustojo neblaivumas ar netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad šios bylos ginčo dalyku yra atsakovo sprendimas, kuriuo konstatuota, kad apdraustasis nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo neblaivus, todėl pirmiausia analizavo, ar nelaimingo atsitikimo darbe metu apdraustasis buvo neblaivus, ar buvo pakankamai duomenų ir įrodymų, leidžiančių šią išvadą pagrįsti leistinais įrodymais. Teismas kreipėsi į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę dėl A. P. gydymo stacionare istorijos pateikimo ir teismui buvo pateikta gydymo stacionare istorija, kurioje yra įrašai, kad A. P. į priėmimo skyrių pristatytas 2007 m. birželio 22 d. 12.03 val. ir 2007 m. birželio 22 d. 12.10 val. paimtas kraujas alkoholio kiekiui nustatyti. Pagal 2007 m. birželio 22 d. biocheminio kraujo tyrimo akto Nr. 1582 išvadą (tyrimo atlikimo data 2007 m. birželio 26 d.) etanolio koncentracija kraujo serume nustatyta 3,00 ‰. Remdamasis ABTĮ 62 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas skyrė pirminę ekspertizę pagal bylos medžiagą A. P. blaivumo/neblaivumo 2007 m. birželio 22 d. patirtos traumos metu nustatymui, šią ekspertizę pavedant atlikti M. Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus ekspertams. 2008 m. lapkričio 11 d. M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus komisijinės ekspertizės aktu Nr. EG 2177 /08 (03) pateiktos išvados, kad teismo medicininiu požiūriu, nėra objektyvių duomenų, įrodančių, kad 2007 m. birželio 22 d. apie 11 val. traumos metu A. P. buvo neblaivus. Teisminio nagrinėjimo metu ekspertas V. A. nurodė, kad 2007 m. birželio 23 d. teikiant specialisto išvadą Nr. M 603 /07(03) dėl mirusiojo A. P. mirties priežasties nustatymo, šio tyrimo metu buvo paimta medžiaga tyrimui – kraujas, etilo alkoholio kontrolei – nustatymui. 2007 m. birželio 26 d. pateikta specialisto išvada Nr. T-A 1720/07(03), kad A. P. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. Šios aplinkybės nurodomos ir mirusiojo A. P. mirties priežasčių nustatymo specialisto išvados 9 punkte (priedo VSDFV 57-68 lapai). Todėl, nesant jokių indikacijų ir pateiktoje gydymo stacionare istorijoje nesant duomenų apie paimtą medžiagą tyrimams, nebuvo vertinamos aplinkybės susijusios su galimu asmens neblaivumu traumos metu. Įrašai gydymo stacionare istorijoje yra padaryti po to, kai ši medicininė dokumentacija buvo grąžinta VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei, atlikus mirusiojo mirties priežasčių tyrimą. Kadangi A. P. stacionarizuotas 2007 m. birželio 22 d. 12:00, o mirė 2007 m. birželio 23 d. 05:09, t.y. po 17 valandų, nežiūrint taikyto gydymo ir masyvios infuzoterapijos, pagal medicinos praktiką, lavono kraujyje turėjo likti galimų alkoholio vartojimo pėdsakų, pagal kuriuos būtų buvę galima, įvertinus laiko tarpą, perskaičiuoti mirusiojo girtumą traumos metu. Kadangi lavono kraujyje alkoholio koncentracija nei didėja nei mažėja, tiriant lavono kraują nenustačius net minimalios koncentracijos, nebuvo pagrindo net atlikti tokį skaičiavimą. Teisminio nagrinėjimo metu ginčo šalys nepateikė jokių pagrįstų abejonių, kurios suteiktų pagrindą abejoti atlikto ekspertinio tyrimo pagrįstumu, ekspertinis tyrimas atliktas trijų teismo ekspertų, turinčių ilgalaikę darbo ekspertais patirtį, todėl teismas vadovavosi šiuo ekspertiniu tyrimu ir jo išvadomis. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas ginčijamu sprendimu nepagrįstai konstatavo, jog A. P. nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2007 m. birželio 22 d. apie 11 val., metu buvo neblaivus ir, vadovaudamasis Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 13.1, 31 punktais, nusprendė nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudiminiu įvykiu.

Motyvuojamoji dalis

Dėl pareiškėjos skundo reikalavimo - panaikinti VSDFV 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. (11.1)I-7909 – pagrįstumo.

Ginčijamas sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjos 2007 m. spalio 26 d. skundą dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. SDRG-43 panaikinimo. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 15 punktas numato, kad Fondo valdyba, organizuodama socialinį draudimą ir vykdydama Fondo biudžetą, nagrinėja apdraustųjų asmenų, draudėjų, socialinio draudimo išmokų gavėjų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų skundus dėl Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų ir sprendimų. Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsniu, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėja tinkamai pasinaudojo neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, tačiau kai VSDFV, išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjęs skundą dėl teritorinio skyriaus sprendimo, pareiškėjo skundo netenkina ir pareiškėjas nesutinka su paliktu galioti sprendimu, tokiu atveju skundo į teismą dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes, o atsakovu tokiose bylose yra teritoriniai skyriai ir šios bylos nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinės vietų paskirstymą teismams. (remiasi LVAT 2003 m. vasario 27 d. konsultacija Nr. 02-04-07, biuletenis „Administracinių teismų praktika Nr. 4“, 434-435 psl.). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šioje administracinėje byloje VSDFV 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. (11.1) I-7909, priimtas išnagrinėjus ginčą neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, pareiškėjai nesukėlė tiesioginių teisinių pasekmių ir šis skundo reikalavimas negali būti laikomas skundo į teismą dalyku, todėl pareiškėjos skundą šioje dalyje teismas atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl pareiškėjos skundo reikalavimo – įpareigoti atsakovą pripažinti A. P. nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu ir išmokėti vienkartinę draudimo išmoką, pagrįstumo.

Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, sprendimus dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinių ligų pripažinimo draudiminiais įvykiais, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo bei profesinių ligų aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais, taip pat dėl išmokų nukentėjusiesiems skyrimo ir mokėjimo priima VSDFV teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo Įstatymu, Vyriausybės nutarimu tvirtinamais Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais ir kitais teisės aktais. Atsižvelgdamas į tai, kad teismas nevykdo viešojo administravimo įgalinimų sprendžiant dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu įvykiu, o tai pagal aukščiau cituojamą teisinį reguliavimą privalo atlikti VSDFV teritoriniai skyriai, kompetentinga viešojo administravimo institucija, turinti teisę spręsti klausimą ir pripažinti nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu yra VSDFV skyriai, kurie įgalioti priimti sprendimus dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu/nedraudiminiu įvykiu (2008-03-28 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-601/2008). Dėl šių argumentų administracinės bylos dalį pagal pareiškėjos skundą dėl įpareigojimo atsakovą pripažinti A. P. nelaimingą atsitikimą darbe draudiminiu įvykiu ir išmokėti vienkartinę draudimo išmoką teismas nutraukė, nes pareiškėjos reikalavimas nepriskirtinas nagrinėti administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 d. 1 p.).

III.

Apeliaciniu skundu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde išdėsto panašius argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Taip pat atkreipia dėmesį, kad M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto specialisto išvadoje Nr. M. 603/07(03) buvo nurodyta, kad „iš medicininių dokumentų duomenys <...>. Atvežtas 2007 m. birželio 22 d. 12.03 val. dirbdamas kerdžiumi, atvežė GMP per 1 val. nuo traumos. Iškvietimas registruotas 11.16 val. (Nr. 19730), priežastis – subadė jautis. <...> Sužeistas išgėręs, užsimerkęs“. Šioje specialisto išvadoje taip pat buvo nurodyta, kad A. P. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta bei kad A. P. VšĮ Klaipėdos miesto ligoninėje buvo perpiltas kraujas. Apeliantas sutinka, kad A. P. buvo blaivus prieš mirtį, kuri konstatuota 2007 m. birželio 23 d., tačiau įvykio metu jis buvo neblaivus. Taip pat apeliantas pažymi, kad Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros 2007 m. rugsėjo 28 d. nutarime nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl paties A. P. neatsargumo, ką galimai įtakojo girtumas.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo VDI Klaipėdos skyrius grindžia argumentais, kuriuos buvo nurodęs atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis suinteresuotas asmuo VSDFV prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Atsiliepimą grindžia panašiais argumentais, kurie išdėstyti apeliaciniame skunde.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja R. P. prašo VSDFV Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo argumentus, kurie buvo išdėstyti pirmosios instancijos teismo sprendime. Taip pat nesutinka su atsakovės teiginiu, jog vertinant ikiteisminio tyrimo metu surinktą įrodymų visumą konstatuotina, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl paties A. P. neatsargumo, ką galimai įtakojo girtumas. Pareiškėja, remdamasi LVAT 2007 m. lapkričio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A17-1009/2007, paaiškina, kad faktai, nustatyti administracinių institucijų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtais sprendimais, nutarimais ir kitais teisiniais aktais, prejudicinės galios neturi ir vertinami kaip rašytiniai įrodymai. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis rėmėsi teismas, patvirtina, kad tarp darbdavio saugos darbe norminių aktų pažeidimo ir nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atkreipia dėmesį, kad nelaimingas atsitikimas nebuvo įtakotas jokiais A. P. veiksmais/neveikimu. Bulius, mirtinai sužalojęs A. P., puolė ir kitus jam padėti bandžiusius asmenis.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracinis ginčas kilęs dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo, todėl byloje turi būti tikrinamas ginčijamo akto teisėtumas ir pagrįstumas.

Ginčijamu sprendimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius nusprendė A. P. 2007 m. birželio 22 d. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti nedraudiminiu įvykiu, nes VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės A. P. gydymo stacionare istorijoje Nr. 07/21/4990 bei VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2007-09-06 rašte Nr. 15-4907 nurodyta, kad 2007-06-22 Klaipėdos universitetinėje ligoninėje paimtas A. P. kraujas alkoholio kiekio nustatymui, kurį ištyrus nustatyta etanolio koncentracija kraujyje 3,0% (tyrimo akto Nr. 1582) – apdraustasis buvo neblaivus ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis.

Tokį sprendimą atsakovas grindė Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nustatančiu, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau jie įvykę kai apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Konstitucinio Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutarimu, kuriuo pripažinta, kad Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostata „Draudiminiais įvykiais taip pat nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe <...> arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad <...> jie įvykę esant bent vienai iš šių aplinkybių: 1) apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų ir tai nebuvo susiję su jam draudėjo pavesto darbo technologijos ypatybėmis“ ta apimtimi, kuria draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra įvykę apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, bet nelaimingus atsitikimus darbe arba ūmias profesines ligas lėmė ne jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti <...> socialinę apsaugą nedarbo atveju“, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Dėl atsakovo taikyto teisinio reguliavimo prieštaravimo Konstitucijai, teismas pagrįstai konstatavo, kad taip pat privalu aiškintis, ar nelaimingą atsitikimą darbe lėmė apdraustojo neblaivumas ar netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos. Taigi, vien dėl šios priežasties ginčijamas atsakovo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu.

Be to, šalių buvo ginčijama aplinkybė, konstatuota atsakovo sprendime, kad apdraustasis nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo neblaivus. Esant prieštaringai informacijai ginčijamu klausimu ir iškilus specialių žinių poreikiui prieštaravimams pašalinti, pagrįstai pirmosios instancijos teismas skyrė byloje ekspertizę apdraustojo būklei nustatyti (ABTĮ 62 straipsnio 1 dalis). Ekspertizės išvados ir kitų byloje surinktų įrodymų pagrindu padaryta tinkama išvada, kad atsakovas ginčijamu sprendimu nepagrįstai konstatavęs, jog apdraustasis A. P. nelaimingo atsitikimo darbe metu buvo neblaivus.

Nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu , teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė-Maculevičienė