Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. T. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 2 d., paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-017-28 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 1 444 eurų bauda, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. nuteistas už tai, kad 2016 m. kovo 10 d., apie 20.00 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, sudavė J. V. ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiais ir kojomis į galvą ir juosmenį, tuo padarydamas poodines kraujosruvas veide, kairiame skruoste, kairės akies apatiniame voke, kaklo-smakro srities dešinėje, odos nubrozdinimus galvos plaukuotoje dalyje, kairės pusės V-VI šonkaulių lūžius, kas J. V. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą – 2016 m. kovo 10 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), pasikėsino atvirai pagrobi J. V. priklausantį 5 Eur vertės 0,5 litro talpos degtinės butelį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, prokurorė prašė skundą atmesti, nurodė, kad pagrindo atidėti bausmės vykdymą nėra, kad M. T. pripažintas kaltu už tris nusikaltimus, nusikalto teistumui neišnykus, o paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra griežta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistasis M. T. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neginčija, tačiau ginčija jam paskirtą bausmę ir prašo sušvelninti ją. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas teisėjų kolegijai abejonių nekelia, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 str. 2 d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

M. T. padarė vieną tyčinį nesunkų (BK 11 str. 3 d., 284 str. 1 d.) ir vieną apysunkį nusikaltimus (BK 11 str. 4 d., 138 str. 2 d. 8 p.) bei pasikėsino padaryti tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.). Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos duomenų matyti, kad M. T. niekur nedirba, išsituokęs. M. T. sanksčiau teistas 3 kartus, baustas administracine tvarka, nusikalto būdamas teistas, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui.

Iš apeliacinio skundo galima spręsti, kad M. T. prašo skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, tuo tarpu iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, nesvarstė galimybės nuteistajam taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.

Sprendžiant ar yra materialusis pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui, svarbu nustatyti ar yra pakankamai duomenų manyti, jog bausmės tikslai konkretaus asmens atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecinė teisė, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, išdėstęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šių aplinkybių reikšmės konkrečiai M. T. skirtinai subendrintai bausmei neatskleidė ir tinkamai neįvertino. Aukštesniojo teismo vertinimu, M. T., ankstesniais nuosprendžiais (2014-12-01 ir 2015-07-28) teistam už nesunkius nusikaltimus ir švelnesnėmis bausmėmis, nei laisvės atėmimas, šiuo atvejus paskirtos sankcijose numatytos realios laisvės atėmimo bausmės, yra per griežtos, neatitinkančios M. T. asmenybės pavojingumo bei bausmės teisingumo principo, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Teisėjų kolegija, priešingai nei skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, mano, kad yra įstatyminis pagrindas nuteistajam M. T. taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija nuo 2015 m. kovo 24 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 str. 1 d. nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis; 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 str. 1 d., bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 str. 2 d.

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 75 str. 1 d. numatytų formalių sąlygų egzistavimo – M. T. nuteistas už vieną nesunkų ir du apysunkius nusikaltimus, už kuriuos jam paskirta 1 metų subendrinta laisvės atėmimo ir 1444 Eur bausmė.

Kaip jau minėta, M. T. pripažintas kaltu dėl 3 nusikalstamų veikų, nors nusikalto teistumui neišnykus, tačiau ankstesniais nuosprendžiais buvo teistas už nesunkius nusikaltimus, o dėl apysunkio nusikaltimo padarymo buvo teisiamas prieš dešimt metų. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad nuteistasis suprato padarytų veikų pavojingumą, kritiškai vertino savo elgesį, nesistengė išvengti atsakomybės. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, parinkus nuteistajam bausmės rūšį - laisvės atėmimą, o jos vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidedant bei paskiriant teismo įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones, bausmė bus teisinga ir atitiks tiek nusikalstamų veikų, tiek kaltininko asmenybės pavojingumą, o taip pat bus įgyvendinti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, BK 75 str. 2 d. 5 p., 7 p., 8 p., 10 p. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos ribos nuteistojo M. T. elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje ir sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 str. 2 d. nustatytų tikslų.

Esant tokioms aplinkybėms Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendis keičiamas dėl M. T. neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,

nusprendė:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 8 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. T. atidėti 2 (dvejiems) metams.

Įpareigoti nuteistąjį M. T. per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar registruotis darbo biržoje (BK 75 str. 2 d. 5 p.), neišvykti iš namų nuo 20.00 val. iki 7.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 str. 2 d. 7 p.); neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.), nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 10 p.).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.